Malkomis krosnis kūrenantys gyventojai meldžiasi, kad užsitęstų gražus ruduo, o žiema nebūtų šalta, nes pabrangęs biokuras ištuštins jų ir taip nestoras pinigines. Šilumą branginti gyventojams ketina ir centralizuotų tinklų įmonės, prisipirkusios iki 40 proc. pabrangusio biokuro. Ekspertai sako, kad tam lemiamos įtakos turėjo padidėjęs žaliavinės medienos eksportas į miškingąją Skandinaviją.

Dar nekūrena krosnių

Naujasis šildymo sezonas žada praryti daugiau lėšų. Šią vasarą smarkiai pabrangęs biokuras gąsdina mediena besišildančius gyventojus. Kaimiškų savivaldybių seniūnai sako, kad žmonės kol kas dar nekūrena krosnių, šilčiau rengiasi, stengdamiesi sutaupyti šildymuisi.

„Mediena pabrango, ir mes tai pajutome, nes sunkiau besiverčiantiems gyventojams nuperkame malkų už jiems skirtas kompensacijas. Kėbulas (jame tilpdavo apie 6 kubinius metrus trinkų) medienos pabrango apie 35 eurus. Jeigu vienišiems senukams vežame suskaldytas malkas, dar brangiau reikia mokėti. Įmonė, iš kurios perkame, išrašo sąskaitą, ją pristatome į savivaldybės Socialinės paramos skyrių, kuris perveda pinigus. Kiekviena seniūnija kaip išmano padeda savo žmonėms“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Raguvos seniūnas Juozas Skorulskis.

Seniūnijos darbuotojai ir kitiems gyventojams padeda apsirūpinti malkomis. Anot seniūno, žmonės prašo seniūnijos pagalbos susitariant su įmonėmis dėl malkų pristatymo. „Žmonės padejuoja, kad viskas brangsta, dar labiau taupo. Šiuo metu dar nekūrena krosnių, šilčiau apsirengia. Nejauku taip“, – šaltuose namuose gyvenančius raguviškius užjautė J.Skorulskis.

Juozas Skorulskis

Pabrango pjuvenų briketai

Plungės rajono savivaldybės administracijos Stalgėnų seniūnas Arūnas Jurkus aiškino, kad paprastai daugelis malkų pasiruošia dar pavasarį, tad kol kas biokuro pabrangimo daug kas nejaučia. Bet tie, kurie kūrena medžio pjuvenų briketais ir granulėmis, piktinasi išaugusiomis kainomis.

„Daugiabučiai, kuriuose anksčiau buvo centralizuotas šildymas, turi įsirengę biokuru kūrenamus katilus. Jiems bus brangiau. Neaišku, kaip dabar sodybų gyventojai apsirūpins malkomis. Anksčiau girininkijos geranoriškai leisdavo jiems išvalyti valksmas. Panašu, kad centralizavus girininkijas vietoje neliko šeimininkų. Dabar vienas atsakingas už kirtimus, kitas – už išvežimą, o girininkas – viso labo kaip miško sargas. Anksčiau girininkijoms rūpėjo ir viešasis interesas, o dabar – tik pelnas“, – apgailestavo seniūnas.

Biržoje kainų šuolis

Šilumininkai stebisi, kad šią vasarą biokuro kainos pašoko į neregėtas aukštumas. Bendrovės Utenos šilumos tinklai direktoriaus Gintaro Diržausko teigimu, naujam šildymo sezonui biokurą jie pirko apie 40 proc. brangiau nei pernai.

„Dar vasaros pradžioje pajutome, kad vyksta kažkas neįprasto. Verta prisiminti, kad 2012 metais biokuro kainos buvo nemažos, paskui atsirado energijos išteklių birža „Baltpool“, į kurią iš pradžių skeptiškai žiūrėjome. Bet vėliau rezultatais buvome patenkinti, kainos nukrito. Pripratome prie mažų kainų, o dabar vėl šuolis“, – netikėtais pokyčiais biokuro rinkoje stebėjosi jis.

Šilumininkai sako, kad vasarą aukcionuose teko kelti biokuro kainas, nes nebuvo pakankamos pasiūlos. „Šildymo sezonui biokuru apsirūpinome daugiau nei 90 proc., bet už biokurą mokėjome apie 40 proc. brangiau. Pernai už toną naftos ekvivalento mokėjome apie 139, o šiemet – 195 eurus. Išlošė tie, kurie šiam šildymo sezonui biokurą pirko iškart po praėjusio sezono. Tada buvo pigiau“, – aiškino G.Diržauskas.

Energijos išteklių biržos „Baltpool“ rugsėjo duomenimis, ateinančiam šildymo sezonui ilgalaikiais sandoriais perkamo biokuro vidutinė kaina buvo 31 proc. didesnė ir sudarė apie 237 eurų už toną naftos ekvivalento, palyginti su praėjusio šildymo sezono vidutine tiekimo kaina (apie 180 eurų už toną naftos ekvivalento).

Išveža skandinavai

Utenos šilumos tinklų direktorius guodėsi, kad dėl pabrangusio biokuro šilumos kainos smarkiai neišaugs. „Biokuras sudarys apie 30 procentų mūsų šilumos kainos, tad didelio smūgio tarifui neturėtų būti – gal padidės iki 5 procentų. Jeigu tik biokuru kūrenama, šildymas gali brangti iki 10 procentų“, – skaičiavo G.Diržauskas.

Dėl pramonės poreikių Utenos šilumos tinklai šiek tiek dar naudoja ir dujų, bet tai, pasak įmonės vadovo, irgi ne paguoda. Nuo metų pradžios kelis kartus pabrango apyvartiniai taršos leidimai – nuo 7 iki 22 eurų už toną. Dėl to geriau naudoti biokurą, tik, aišku, jeigu nesikandžioja kaina.

G. Diržauskas

Pasak šilumininkų, pagrindinė biokuro brangimo priežastis – žaliavos eksportas, manoma, kad daugiausia žaliavos išplukdoma į Skandinaviją. „Skandinavams apsimoka iš mūsų vežti biokurą. Kiaurą vasarą Latvijos uostuose jį supirkinėjo. Dabar visi mėgina sumažinti anglies dioksido emisiją ir orientuojasi į biokurą, kurio deginimas, kaip manoma, nepadidina anglies dioksido kiekio atmosferoje“, – sakė G.Diržauskas.

Tvirtinama, kad prie įtampos biokuro rinkoje galėjo prisidėti dėl geležinkelio remonto sutrikęs biokuro tiekimas iš Baltarusijos.

Kainas išaugino eksportas

Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorė Vilma Gaubytė įvardijo ir objektyvias, ir subjektyvias biokuro brangimo priežastis. Ji minėjo, kad biokuro kainų augimą nulėmė didėjantys darbuotojų atlyginimai, auganti dyzelino kaina, bet pripažino, kad daugiausia įtakos tam turėjo gerokai išaugęs žaliavos eksportas.

Vilma Gaubytė

„Mūsų biokuro tiekėjai, kaip ir kitos įmonės, konkuruoja dėl žaliavos, o jos kaina perkant iš miško paaugo apie 45–50 proc. Tvirtinama, kad per pastaruosius dvejus metus apie 6 kartus daugiau šios žaliavos pirko įmonės, kurios, kaip manoma, ją eksportuoja. Jeigu žaliava pabrango, natūralu, kad ir biokuro kainos pakilo. Žaliava sudaro apie 70 proc. biokuro savikainos“, – aiškino V.Gaubytė.

Ji užsiminė, kad biokuro rinką paveikė ir nepalankios pastarųjų metų gamtinės sąlygos – pernai dėl liūčių sunku buvo įvažiuoti į miškus, todėl biokuro tiekėjai nesugebėjo įvykdyti visų kontraktų. Šiemet jie atsargesni ir biokurą kaupia sandėliuose.

„Litbiomos“ direktorė pabrėžė, kad kitos valstybės turi tam tikrus saugiklius, apsaugančius nuo nevaržomo medienos žaliavos išvežimo iš šalies. „Mes tokių kontroliavimo mechanizmų neturime. Pirmiausia turėtume patys apsirūpinti žaliava, apsaugoti savo vartotojus, patenkinti šilumos ir kitus poreikius, o vietos rinkoje nereikalingą žaliavą – eksportuoti. Aišku, esame Europos Sąjungos dalis, tad reikėtų atitinkamai sudėlioti teisės aktus“, – teigė ji.

Nori įsukti saugiklį

Neseniai Seime įregistruotas Miškų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo norima įteisinti, kad įsigyjant žaliavinę medieną pirmenybė būtų teikiama vidaus poreikiams. Tokiomis pataisomis siekiama įtvirtinti saugiklį, kuris užtikrintų tinkamą miškų kirtimo reguliavimą ir didesnį pridėtinės vertės kūrimą mūsų šalyje.

Įstatymo projekto rengėjai siūlo, kad per elektroninę medienos pardavimo sistemą parduodamą žaliavinę medieną pirmiausia galėtų įsigyti ją šalyje apdirbantys, perdirbantys, taip pat iš jos biokurą gaminantys ar perdirbantys fiziniai ir juridiniai asmenys.

Įstatymo projektą įregistravo Seimo narys ir ūkio ministras Virginijus Sinkevičius bei parlamentaras Andrius Palionis.

Lietuvos miškų savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis skeptiškai vertina tokius siūlymus. Pasak jo, dabar atsirado daug viena kitai prieštaraujančių iniciatyvų, kurios tik padidins netikrumą ir sumaištį šioje rinkoje. Jis pasigenda nuoseklių, aiškių ir kompetentingų sprendimų didinant viso Lietuvos miškų sektoriaus konkurencingumą regione.

Kaina gyventojams – po aukcionų

Valdas Kaubrė, VĮ Valstybinių miškų urėdijos direktoriaus pavaduotojas medienos ruošai ir prekybai

Valstybinė miškų urėdija, vadovaudamasi galiojančiais teisės aktais, didžiąją dalį – daugiau nei 93 proc. – pagamintos žaliavinės medienos ir medienos ruošos liekanų parduoda didmeninės prekybos aukcionuose, vykdomuose Elektroninėje medienos prekybos sistemoje, kurią administruoja valstybės valdoma UAB „Baltpool“. Tik iki 7 proc. metinio parduodamos medienos kiekio įstatymų numatyta tvarka leidžiama realizuoti mažmeninėje rinkoje, prioritetą teikiant gyventojams.

Žaliavinės medienos didmeninę kainą nustato pirkėjai dalyvaudami aukcionuose. Sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiais pirkėjais. Įvykus 2018 m. antrojo pusmečio aukcionams, rinkoje susiformavo vidutinė 33 eurų už kubinį metrą malkinės medienos didmeninė pardavimo kaina ir ji galioja antrąjį šių metų pusmetį. Už tiek malkinę medieną didmeninėje rinkoje gali pirkti ir gyventojai, ir didmenininkai, ir galutinių produktų, tai yra malkų, gamintojai ir pardavėjai.

Mažmeninė kaina (t. y. ir kaina gyventojams) nustatoma po medienos pardavimo aukcionų. Pagal Žaliavinės medienos ir kirtimo liekanų pardavimo tvarkos aprašą ji negali būti mažesnė už didmeninę kainą. Tiksli kaina priklauso nuo konkrečios malkinės medienos kaitrumo klasės.

Valstybinė miškų urėdija gyventojams gali pasiūlyti pigiausios rinkoje medienos žaliavos – medienos ruošos liekanų, kurių vidutinė kaina – 3 eurai už kub. m.

Medienos ruošos liekanos – tai medžių viršūnės, antžeminės kelmų dalys, šakos. Žinoma, tokiu atveju gyventojams patiems reikia medieną iš miško išsivežti, supjaustyti ir sukapoti. Net ir įvertinus darbo sąnaudas, taip malkų pasiruošti pigiau, nei pirkti paruoštas mažmeninėje rinkoje. Kitas ekonomiškas variantas – pirkti nenukirstą mišką. Jo vidutinė kaina – 5,8 euro už kub. m. Šiuo atveju irgi reikės patiems mišką kirsti, išvežti ir pasiruošti malkas.

Rugsėjį mažmeninėje prekybos rinkoje Valstybinė miškų urėdija pardavė 3 tūkst. kub. m nenukirsto miško, beveik 4 tūkst. kub. metrų medienos ruošos liekanų ir  4,8 tūkst. kub. m malkinės medienos.

Valstybinė miškų urėdija miško kirtimus vykdo vadovaudamasi patvirtinta kirtimo norma, kurią nustato Vyriausybė. Rugsėjį, kaip ir ankstesniais mėnesiais, prekyba žaliavine mediena didmeninės prekybos rinkoje vyko įprastai. Urėdija rugsėjį didmeninės prekybos rinkoje pardavė 269 tūkst. kub. m žaliavinės medienos, t.y. 10 proc. mažiau nei rugpjūtį, kai jos buvo parduota 300 tūkst. kub. m. Palyginti su 2017-ųjų rugsėju, pardavimas sumažėjo 4,5 proc. – tuo laikotarpiu buvo parduota 282 tūkst. kub. m žaliavinės medienos.