Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šiaurės Korėja ruošiasi badui

Ką reiškia žiniasklaidos raginimas šalies piliečiams ruoštis „sunkiam žygiui“? Europiečiai nustebę tik gūžtelėtų pečiais, bet jei ši šalis – Šiaurės Korėja, tokia žinia privers visus krūptelėti: artinasi badas.

Gyvybė pagal pareikalavimą

Pietų Korėjos žurnalistai, įdėmiai sekantys Šiaurės Korėjos spaudos publikacijas, TV bei radijo laidas ir bandantys įžvelgti po totalitarinės propagandos luobu paslėptas kaimyninės šalies gyvenimo realijas, atkreipė dėmesį į dienraščio „Rodong Sinmun“ straipsnį. Šiame Šiaurės Korėjos valdančiosios darbo partijos leidinyje skaitytojai neseniai buvo perspėti ruoštis eiliniam „sunkiam žygiui“. Po šiuo Pchenjano režimo eufemizmu slepiasi 1990-aisiais šalyje kilęs masinis badas. Paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais ir po jos žlugimo Kremliui mažiausiai rūpėjo broliško režimo Šiaurės Korėjoje rūpesčiai, nes pati Rusija tada buvo atsidūrusi ties bado riba. Jei ne Vakarų humanitarinė pagalba, „sunkus žygis“ būtų laukęs ir šios šalies gyventojų.

Nors humanitarinė pagalba maisto produktais Šiaurės Korėjai teikiama jau seniai, vis dėlto paskutinįjį praėjusio amžiaus dešimtmetį tarptautinei bendrijai nepavyko pamaitinti daugiau nei 20 mln. šios šalies gyventojų. Manoma, kad kilęs badas nusinešė nuo 300 tūkstančių iki daugiau nei 2,5 mln. žmonių gyvybes. Kai kuriais vertinimais, jis pražudė iki 3,7 mln. korėjiečių. Tikslių skaičių nežino niekas – jie įslaptinti. Šiaurės Korėjos režimas per savo visuomeninio maisto skirstymo sistemą tepajėgė aprūpinti maistu vos 6 proc. gyventojų, o ir jie gaudavo tik po 128 gramų kasdienį davinį. Jo kaloringumas tesudarė apie 25 proc. tarptautinių organizacijų rekomenduotos minimalios maistinės vertės paros normos.

Šį sykį Šiaurės Korėjos gyventojams siaubą keliantys žodžiai „sunkus žygis“ Pchenjano propagandoje nuskambėjo po naujų ekonominių sankcijų, kurias Vakarų ir Azijos šalys įvedė po šioje šalyje sausio mėnesį įvykdytų branduolinio ginklo bandymų, rašo Lenkijos leidinys „Wirtualna Polska“. Naujosios sankcijos laikomos pačiomis griežčiausiomis, kada nors pritaikytomis Šiaurės Korėjai. Akivaizdu, kad jos valdžia nesunkiai prognozuoja galimas pasekmes, ir artėjančio valdančiosios partijos suvažiavimo, įvyksiančio gegužės mėnesį, išvakarėse bando paruošti viešąją nuomonę. Tiksliau sakant, privačiąją, nes viešoji nuomonė šioje totalitarinėje šalyje visuomet labai pakiliai palaiko bet kokius valdžios sprendimus. „Rodong Sinmun“ laikraštis priminė, kad revoliucijos kelias „niekuomet nebuvo lengvas“. „Net jei mums tektų paaukoti savo gyvybę, privalome likti ištikimi mūsų vadui Kim Jong Unui iki paskutinio atodūsio“, – narsino savo skaitytojus partinis dienraštis.

Gniuždančios sankcijos

Jungtinių Tautų paskelbtos sankcijos Šiaurės Korėjai jau gniuždo šalies ekonomiką. Pietų Korėjos leidinys „Daily NK“, turintis informatorių tinklą šiaurinėje kaimynėje, pranešė, kad nuo kovo 1 d. Kinija nebepraleidžia per savo sieną iš Šiaurės Korėjos vežamų naudingųjų iškasenų. Ekonominiai ryšiai su Kinija Pchenjanui gyvybiškai svarbūs, tačiau šių metų pradžioje įvykdyti branduolinio ginklo bandymai, kuriems priešinosi Pekinas, iš visko sprendžiant perpildė ir Kinijos vadovų kantrybės taurę. Kinija prisijungė prie naujų griežtų sankcijų Pchenjanui, ir jeigu jų neatšauks, jos gali tapti dideliu smūgiu Šiaurės Korėjos ekonomikai. Akmens anglies gavyba ir jos eksportas į Kiniją sudaro 10 proc. Šiaurės Korėjos BVP. Prekybos su Kinija apyvarta siekia 70 proc. visos Šiaurės Korėjos užsienio prekybos.

Pasak informatorių, Šiaurės Korėjoje sklando gandai, kad Kinija uždarė savo sieną ir kitoms prekėms. Jie dar labiau sustiprėjo po to, kai Šiaurės Korėjos turguose pasirodė juose nematytų delikatesų: žuvų ir jūros ežių ikrų, apželtkojų krabų, valgomųjų paparčių, kedro riešutų, itin Azijoje mėgiamų sūdytų grybų – Macutakės baltikų. Iki šiol tai buvo vien tik eksportui skirti maisto produktai, bet dabar, pasak šaltinių, jų jau galima lengvai įsigyti, žinoma, jei tik leidžia piniginė, teigia šaltiniai. Pasak jų, visi mano, jog šios eksportui skirtos prekės buvo grąžintos nuo Kinijos sienos. Šiaurės Korėjos ekspertai mano, kad naujųjų sankcijų poveikis šalies ūkiui taps akivaizdus gegužės pradžioje, jeigu Kinija ir toliau taikys mineralinių iškasenų ir kalnakasybos pramonės produkcijos importo draudimą. Tiesa, kyla abejonių, ar ilgai Pekinas ketina bausti Pchenjaną: reikia išlaikyti pusiausvyrą, nes destabilizavus Šiaurės Korėjos režimą per sieną į Kiniją gali plūstelėti milijonai pabėgėlių.

Apžvalgininkų teigimu, šiuo metu situacija Šiaurės Korėjoje tokia prasta, jog sklando gandai, kad didysis vadas Kim Jong Unas gegužę vyksiančiame valdančiosios partijos suvažiavime ketina anonsuoti pajamų mokestį. Šiaurės Korėjoje jo nebuvo 42 metus. Kadangi žmonės pripratę, kad didžiojo vado dėka daugelį dalykų gauna nemokamai, pajamų mokesčio idėją bus sunkoka paaiškinti. Tačiau sankcijų smaugiamai šalies ekonomikai reikia naujų finansinių resursų, ir gyventojams teks susitaikyti su dar plonesnėmis piniginėmis.

Aplenkia net grifai

Patikimos informacijos apie padėtį itin uždaroje Šiaurės Korėjoje visada trūko, ekspertams tekdavo analizuoti kiekvieną prasiskverbusią informacijos kruopelytę. Pranešimai apie grėsmingas sankcijų pasekmes sutapo su Pietų Korėjos Ekologijos ir aplinkos instituto mokslininkų prielaida, jog Šiaurės Korėjoje labai trūksta maisto. Ji paremta juodųjų grifų migracijos kelių tyrimo rezultatais. Pietų Korėjos mokslininkai nagrinėjo šių dvėsena mintančių paukščių migracijos maršrutų pokyčius per pastaruosius 5 metus.

Juodųjų grifų migracijos maršrutas Korėjos pusiasalyje nuo balandžio iki lapkričio primena kilpą, prasidedančią Pietų Korėjoje ir besidriekiančią iki Mongolijos, kurioje jie poruojasi. Žiemoti grifai grįžta į pietinę Pietų Korėjos dalį. Mokslininkų teigimu, šis maždaug 1 700 km ilgio migracijos kelias paprastai būna pastovus. Tačiau ornitologai, nagrinėdami prie grifų pritvirtintų GPS prietaisų duomenis, surinktus per pastaruosius 5 metus, pastebėjo, jog šie paukščiai dabar kelioms dienoms apsistoja Kinijoje, kad pakankamai prisilestų prieš kelionę į Korėjos pusiasalį. Juodieji grifai jau nebeapsistoja Šiaurės Korėjoje ilgesniam laikui: specialistai mano, jog tai susiję su tuo, kad šioje šalyje jiems sunku rasti maisto. Grifai esą neranda gyvūnų liekanų, kurios sudaro pagrindinę jų raciono dalį.

Mokslininkams susirūpinimą kelia ir blogėjanti ekologinė situacija Šiaurės Korėjoje. Badmetį praėjusio amžiaus pradžioje iš dalies sukėlė ir ekologinė katastrofa: dėl intensyvaus miškų kirtimo potvynių žala dirbamos žemės laukams buvo kur kas didesnė. Tiesa, vėliau Šiaurės Korėjos valdžia ėmėsi masiškai atsodinėti miškus, tačiau jų plotas šiuo metu yra kur kas mažesnis, nei bet kada anksčiau. Ekologai iš Vakarų šalių, kuriems pavykdavo aplankyti Šiaurės Korėją, tvirtina, kad juos šokiruodavo tuščias peizažas ir retai matomi gyvybės ženklai. Tai, kad Šiaurės Korėjos teritorijoje nebeliko bent kiek didesnių paukščių populiacijų ir nedidelių laukinių gyvūnų, įskaitant varles, gali būti didžiojo bado prieš ketvirtį amžiaus pasekmė. Badaujantys žmonės paprasčiausiai išnaikino daugelį laukinių gyvūnų populiacijų.

Ar bado šmėkla vėl gali sugrįžti? Daug kas priklausys nuo Pchenjano politinio kurso, kuris turėtų paaiškėti per naują Šiaurės Korėjos Darbo partijos suvažiavimą. Jei didysis vadas Kim Jong Unas nesiliaus žvanginęs branduoliniais ginklais, naujomis balistinėmis raketomis, toliau nekreips dėmesio į tarptautinės bendrijos nuomonę, „sunkusis žygis“ gali vėl pasikartoti. Galima tik spėlioti, kiek aukų jis šįkart pareikalautų.

Rekomenduojami video