Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Septynios dažniausios vaistų vartojimo klaidos

Pandemijos akivaizdoje Lietuvos gyventojai yra labiau linkę užsiimti savigyda – tiek bijodami gydymo įstaigoje užsikrėsti koronavirusu, tiek manydami,kad šiuo metu pas gydytoją patekti nėra galimybių. Vis dažniau įvairiomis tabletėmis savijautą pagerinti bandantys žmonės daro aibę klaidų, kurios būseną gali pabloginti.

„Lietuvos gyventojai vaistus vartoja gana dažnai – maždaug kas dešimtas medikamentus nuo skausmo vartoja kartą per savaitę, o ketvirtadalis – bent kartą per mėnesį. Vis dėlto vaistais nuo skausmo piktnaudžiauti nereikėtų, nes vartojami didelėmis dozėmis ar ilgą laiką jie gali sukelti skrandžio eroziją, kraujavimą iš žarnyno ar kitų labai nemalonių pasekmių“, – sako vaistininkas Saulius Gečys.

Tad kokias klaidas, anot vaistininko, vartodami vaistus dažniausiai daro Lietuvos gyventojai?

1. Rizikuoja perdozuoti vartodami skirtingus preparatus su tokiomis pat medžiagomis. Žmonės, gydydamiesi savarankiškai, linkę įsigyti kelis panašius vaistus, kurių veikliosios medžiagos sutampa.

Pavyzdžiui, priemonėse nuo peršalimo dažnai būna paracetamolio. Tokiais atvejais, kai maišomi keli panašūs vaistai ir tikimasi greito efekto, organizmui, o ypač inkstams ir kepenims, tenka didžiulė apkrova. Jei dar kartu pavartojama ir alkoholio, galima atsidurti net reanimacijoje. Perdozuoti galima ir kartu su vaistais vartojant daug papildų, jei ir vienuose, ir kituose yra tos pačios medžiagos.

2. Neatsižvelgia į vaistų derinimą su maistu. Vaistininkas pacientams pataria atkreipti dėmesį ne tik į rekomenduojamą vaistų vartojimo trukmę bei dažnumą, bet ir nurodymus, kada – prieš ar po valgio – juos reikėtų išgerti.

Tik atsižvelgus į visas rekomendacijas vaistai bus vartojami saugiai, nes kai kuriais atvejais su maistu išgertos tabletės gali pakenkti organizmui. Pavyzdžiui, greipfrutai keičia kepenų fermentų savybes, todėl gali išaugti daugelio kartu vartojamų vaistų koncentracija ir toksiškumas.

3. Savivaliauja ir nesuvartoja viso pagal gydymą paskirtų vaistų ciklo. Vaistus vartojant nereguliariai arba išvis nutraukus jų vartojimą nepaisant gydytojo rekomendacijų, galima išderinti organizmą ir pabloginti sveikatą. Pavyzdžiui, medikamentus nuo kraujospūdžio vartojant kaip papuola, galima dar labiau padidinti insulto ar infarkto riziką. Šie vaistai skirti ilgalaikiam vartojimui, todėl juos privalu vartoti visą nurodytą laikotarpį.

Tos pačios taisyklės galioja ir vartojant antibiotikus – savavališkai nutraukus jų gėrimą galima sulaukti labai liūdnų sveikatos pasekmių.

4. Kaupia vaistus ir juos laiko netvarkingai. Tokiais atvejais, vaistininko teigimu, padidėja tikimybė, kad bus vartojami pasibaigusio galiojimo arba ne tam negalavimui gydyti skirti vaistai.

Laikant vaistus netvarkingai, dažnai pasimeta jų dėžutės, informaciniai lapeliai. Neretai nutinka, kad pagyvenę žmonės, neturintys galimybės pasitikrinti informacijos internete, į vaistinę atneša turimus vaistus, juos kartu peržiūrime, ant lapelio surašome, kokie preparatai yra kam skirti.

5. Išlaidauja įsigydami kelis analogiškus vaistus. Vaistininkas pastebi, kad vyresni žmonės yra linkę įsigyti kelias analogiškų vaistų rūšis. Ši situacija ypač išryškėjo po vaistų kainyno pokyčių, kai vienus kompensuojamuosius vaistus pakeitė kiti, generiniai. Jų įsigiję žmonės kartais tik namuose pastebi, kad šie preparatai yra kitokie, nei jų vartoti anksčiau. Dalis tokių pirkėjų, nepasitikinčių nauju vaistu, vėl skuba į vaistinę ir prašo papildomai parduoti anksčiau vartotų medikamentų. Dėl to patiriama daugiau išlaidų, o vieni iš vaistų dažniausiai taip ir lieka nepanaudoti.

6. Neatsižvelgia į vaistų laikymo sąlygas. Dažnai pacientai pamiršta apie tinkamas vaistų laikymo sąlygas – daugelį preparatų rekomenduojama laikyti ne aukštesnėje nei 25 laipsnių temperatūroje, o kai kuriuos – ir tamsioje bei vėsioje vietoje. Vaistinėlei itin netinkama vieta virš radiatoriaus arba saulės apšviestoje lentynoje.

7.Vartoja pasibaigusio galiojimo vaistus. Jei ant maisto papildų nurodomas galiojimo terminas su prierašu „geriausias iki“, tai liudija apie preparato didžiausią efektyvumą iki nurodytos datos, todėl žalos organizmui nepadarytume ir vartodami papildą praėjus tam terminui. Tačiau jokių išimčių negalima daryti pasibaigus vaisto tinkamumo laikui.

Bent kartą per metus savo vaistinėlėje atlikite reviziją. Pasibaigusio galiojimo vaistai gali būti ne tik nebeefektyvūs, bet ir pavojingi – jais galima apsinuodyti, patirti alerginių reakcijų. Geriau juos – tiek tuos, kurių nebevartosite, tiek tuos, kurių galiojimas pasibaigęs – atneškite į vaistinę ir atiduokite utilizuoti.

Rekomenduojami video