Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Seniūnijose gali nelikti žemės ūkio specialistų

Žemės ūkio ministerijos sumanyta savivaldybių funkcijų pertvarka kelia nerimą ūkininkams. Jie baiminasi, kad, įgyvendinus ministerijos valdininkų užmačias, jie neturės su kuo nemokamai pasikonsultuoti pildydami pasėlių deklaracijas ar kitus dokumentus, nes seniūnijose gali nelikti žemės ūkio specialistų.

Pakibo rūpestis

Šią savaitę Žemės ūkio ministerija pirmą kartą viešai prabilo apie ketinimus panaikinti dalį savivaldybėms deleguotų valstybės žemės ūkio funkcijų. Jos nebebūtų atsakingos už žemės ūkio technikos registraciją ir techninę apžiūrą, savivaldybių specialistams nereikėtų pagelbėti ūkininkams deklaruojant žemės ūkio pasėlių plotus. Tai turėtų atlikti jie patys arba galėtų kreiptis pagalbos į Žemės ūkio konsultavimo tarnybą.

Pasak Vilkaviškio rajone ūkininkaujančios Onutės L., jei seniūnijoje neliks žemės ūkio specialistų, kurie pagelbsti deklaruojant pasėlius, jiems bus labai liūdna. „Patys kompiuteriu nesinaudojame, todėl niekaip negalėsime deklaruoti pasėlių. Galima nueiti į Žemės ūkio konsultavimo tarnybą, bet jos darbuotojai nepadės už dyką, o susimokėti ne visuomet turime iš ko“, – svarstė moteris.

Vilkaviškio rajono Bartninkų seniūnės Violetos Raulinaitienės teigimu, rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai dirba kiekvienoje jų rajono seniūnijoje. Kai kuriose šį darbą atlieka seniūno pavaduotojas, kitur įsteigtas atskiras specialisto etatas, o ten, kur ūkininkų mažiau, – 0,75 etato.

„Jeigu neliktų seniūnijose žemės ūkio specialistų, menkas pajamas gaunantiems kaimo žmonėms būtų tragedija“, – atvirai svarstė seniūnė.

Nemažai žemdirbių verčiasi gaudami labai menkas pajamas. Už parduotą pieną kelias karves laikantys ūkininkai gauna centus. Kasmet žemdirbius skriaudžia ir gamta – tai pasėliai iššąla, tai būsimas derlius prigeria.

„Žemės ūkio specialistas seniūnijoje reikalingas kiekvieną dieną. Ūkininkai ateina pasėlių deklaruoti, atsineša net neatplėštus laiškus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kitų institucijų. Jiems net kraujospūdis pakyla nuo įtampos, todėl skuba patarimo, kvalifikuotos pagalbos į seniūniją“, – kalbėjo seniūnė.

Sieks išsaugoti esančiuosius

Lietuvos seniūnijų asociacijos (LSA) direktorius Petras Pranas Gestautas „Valstiečių laikraščiui“ tvirtino, kad apie sumanymą perskirstyti savivaldybėms priskirtas žemės ūkio funkcijas sužinojo visai neseniai. Jo manymu, seniūnijose dirbantiems žemės ūkio specialistams, dažnai jau turintiems aukštąjį išsilavinimą, reikėtų suteikti galimybę kelti kvalifikaciją. Asociacijos vadovų nuomone, šie specialistai galėtų A.Stulginskio, M.Romerio ar Vytauto Didžiojo universitetuose per metus ar pusantrų metų įgyti viešojo administravimo arba kaimo plėtros specialybę ir magistro laipsnį.

„Mes siūlome išlaikyti šiuos žemės ūkio specialistus seniūnijose, nes jie labai reikalingi čia gyvenantiems žmonėms, todėl valdžiai pasiūlėme būtent tokią išeitį“, – sakė LSA direktorius.

Pasak jo, tokiu būdu kaimuose būtų ne tik išlaikytos darbo vietos, bet ir sustiprėtų pačios seniūnijos veikla, nes dabar vienas seniūnas dažnai būna nepajėgus nešti visą darbų krūvį.

Anot P.P.Gestauto, vertinant Žemės ūkio ministerijos užmačias, jam susidaro įspūdis, kad tiesiog norima ūkininkus priversti naudotis mokamomis paslaugomis.

LSA šį ir kitus pasiūlymus dėl kai kurių kitų šalies kaimo problemų jau pateikė Vyiausybei. Mat pastaraisiais metais stebima tendencija savivaldybių veiklą centralizuoti – jau net ir seniūnijose dirbantys socialiniai darbuotojai tampa nebe seniūnijų specialistais, o savivaldybių socialinės paramos skyrių.

Pasak E.Alesiaus, savivaldybėse nelikus žemės ūkio skyrių ir jų darbuotojų seniūnijose, labiausiai nukentėtų žemdirbiai. R. Kazakevičienės nuotr.

Smūgis kaimui

„Valstiečių laikraščio“ kalbintas Lietuvos savivaldybių asociacijos Žemės valdymo ir kaimo reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas, Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Eugenijus Alesius teigė, kad dėl tokio Žemės ūkio ministerijos sumanymo labiausiai nukentės kaimo žmonės, nes vargu ar žemės ūkio konsultavimo tarnybos seniūnijose norės turėti savo specialistus, net ir išaugus pasėlius deklaruojančiųjų srautams.

E.Alesius teigė įžvelgiąs dar vieną problemą, kurią gali sukelti Žemės ūkio ministerijos siūloma pertvarka. Mat, remiantis ja, iš savivaldybių būtų atimtos kai kurios valstybės deleguotos funkcijos, o kai kurios iš valstybės būtų perduotos savivaldybėms – pvz., melioracijos įrenginių priežiūros funkcija. Vadinasi, melioracijos sistemų gyvybingumu, jų finansavimu tektų rūpintis pačiai savivaldai. O tai toli gražu ne visų savivaldybių pečiams.

„Tai reikštų, kad iš valstybės biudžeto šiandien skiriamų 160 tūkst. eurų melioracijos įrenginiams prižiūrėti jau nebūtų. Pinigų turėtų ieškoti pati savivaldybė, kuri jų neturi. Stambieji ūkininkai ir šiuo metu skiria lėšų melioracijos įrenginiams tvarkyti, jie problemos nemato. Na, o smulkieji pinigų tam atseikėti neturės iš ko“, – prognozavo E.Alesius.

Pertvarka bręsta

Žemės ūkio ministerija „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad šiuo metu iš tiesų peržiūrimos ministerijos kuruojamos valstybės savivaldybėms perduotos žemės ūkio funkcijos. Projektas inicijuotas ministro Broniaus Markausko įsakymu, sudaryta projekto valdymo darbo grupė. Ji parengė preliminarius teisės aktų pakeitimų projektus.

Su projektais šią savaitę buvo supažindinta Lietuvos savivaldybių asociacija, Seimo Kaimo reikalų komitetas. Žemės ūkio ministerija ieško būdų, kaip ateinančiais metais savo veiklai išleisti mažiau pinigų, nes numatyta finansavimą sumažinti beveik 33 mln. eurų. Vienas iš kelių būtų – perduoti kitoms institucijoms kai kurias ministerijos kuruojamas valstybės savivaldybėms perduotas funkcijas.

„Susitikimuose nutarta sudaryti darbo grupę įtraukiant suinteresuotas šalis, šiuo klausimu toliau diskutuoti ir svarstyti, kad būtų priimti visus tenkinantys sprendimai“, – teigiama Žemės ūkio ministerijos komentare „Valstiečių laikraščiui“.

Rekomenduojami video