NATO šalių vadovų susitikimas Briuselyje žiniasklaidai buvo, ko gero, labiau įsimintinas, nei patiems politikams. Kaip jau tampa įprasta, vieno žmogaus dėka.

Naujoji būstinė

Kad NATO valstybių vadovai gegužės 25 dieną susirinktų Briuselyje, formaliai buvo viena labai svarbi priežastis. Aljanso narių lyderiai turėjo dalyvauti iškilmingoje naujos NATO būstinės atidarymo ceremonijoje. Briuselyje dirbantys NATO atstovai šį įvykį laiko simboliniu: esą daugiau nei 1 mlrd. eurų kainuojanti naujoji organizacijos būstinė simbolizuoja didžiulius pokyčius, kurie pasaulyje ir pačiame aljanse įvyko nuo 1967-ųjų. Tais metais Briuselyje buvo atidaryta ligšiolinė NATO būstinė.

Pabrėžiama, kad nuo to laiko NATO narių skaičius beveik padvigubėjo – išaugo nuo 15 iki 28. Jau po kelių dienų naujausia NATO nare oficialiai taps Juodkalnija. Pasak NATO atstovų, savaime suprantama, kad, didėjant aljanso narių skaičiui, plečiantis diplomatinių atstovybių naudojamoms patalpoms, senojoje būstinėje tapo ankšta. Beveik penktadalis NATO būstinės biurų iki šiol buvo įrengti laikinam naudojimui skirtose patalpose. Sparčiai aštrėjant būstinės perpildymo problemai, buvo priimtas sprendimas Briuselyje statyti naują aljanso centrinį pastatą. Jo statybos darbai buvo pradėti 2010 m. gruodį. Naujoji būstinė iškilo Belgijos sostinės šiaurės rytuose, Leopoldo III bulvare, priešais senąjį NATO pastatą.

Skelbiama, kad daugiau nei 250 tūkst. kv. m ploto naujosios būstinės NATO užteks ilgam. Jei kartais nutiktų taip, kad ateityje aljanso narių skaičius dar padvigubėtų, architektai galėtų išplėsti pastatų kompleksą. Tam jie pasiruošė iš anksto. Naujajame NATO pastate bus skirta pakankamai vietos 1 500 aljanso narių delegacijų personalui, 1 700 kariškių ir civilių tarnautojų, 600 NATO agentūrų darbuotojams įkurdinti. Be to, tinkamai atsižvelgta ir į didžiulius būstinės lankytojų srautus, kurie šiuo metu siekia iki 500 ekskursantų per dieną. NATO sekretoriato atstovai pabrėžia, kad naujosios būstinės architektūros bruožai atspindi aljanso narių vienybę ir jo gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančio pasaulio iššūkių.

Vokietijos kariai su mūšio tankais „Leopard 2“ dalyvavo Pabradės poligone vykusiose pratybose. Scanpix nuotr.

Pirmiausia – Amerika

Sunku pasakyti, kaip naujosios NATO būstinės išorė atspindi vienybę ir solidarumą, turbūt tai daugiau skonio ir estetinių prioritetų reikalas. Tačiau tai, kas nutiko per pastato atidarymo ceremoniją, kai NATO valstybių vadovai rinkosi bendrai „šeimyninei“ fotografijai, iškart tapo pasauline sensacija. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kartu su kitų valstybių lyderiais eidamas prie protokolinio renginio vietos, netikėtai niūktelėjo prieš jį ėjusį naujosios NATO narės Juodkalnijos premjerą Dusko Markovicių, žengė į priekį, pasitaisė kostiumą ir atsistojo pirmosios NATO vadovų eilės centre, šalia NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo. Incidento vaizdo įrašas žaibiškai pateko į TV žinių laidas ir interneto socialinius tinklus.

Daugelį tiesiog šokiravo grubios D.Trumpo manieros. Kiek vėliau Baltųjų rūmų atstovai bandė jas pateisinti, leisdami suprasti, kad šioje situacijoje kalčiausias buvo pats Juodkalnijos premjeras, nes esą JAV prezidentas tik laikėsi nustatytos protokolinio renginio tvarkos ir ėjo į savo vietą. Tačiau incidento nuotraukos internete ėmė mirgėti kartu su D.Trumpo rinkimų šūkiu – „America first!“ („Pirmiausia – Amerika!“), be didesnių komentarų paaiškinančiu, kad naujasis Amerikos vadovas nesitaikstys su jokiomis mandagumo taisyklėmis, jeigu jos trukdo jam būti pirmam. Toks poelgis daug ką pasako apie žmogų ir nemažai – apie politiką. Kuris kitas D.Trumpo vietoje tokią situaciją būtų išnaudojęs kaip galimybę parodyti savo humoro jausmą ir geras manieras: jam tereikėjo kukliai luktelėti antrojoje lyderių eilėje, kol visi būtų puolę raginti jį išeiti į priekį ir atsistoti taip, kaip ir dera pagrindiniam NATO lyderiui. Suprantama, kad aljansas be Amerikos, o šiuo atveju – be D.Trumpo – visiškai neįsivaizduojamas. Jis tiesiog negali nebūti šeimyninės NATO lyderių nuotraukos centre. Jeigu D.Trumpas būtų kukliai atsistojęs paskutinėje eilėje, beveik neabejotinai visi choru būtų pareikalavę, kad jis išeitų į priekį.

Nusprendė neminėti

Sprendžiant iš oficialių pranešimų, vienos pagrindinių per NATO lyderių susitikimą aptarinėtų temų buvo kovos su terorizmu plėtimas, aljanso prisijungimas prie tarptautinės koalicijos, kovojančios su teroristine organizacija „Islamo valstybė“, ir išlaidų gynybai didinimas. Prezidentas D.Trumpas dar savo rinkimų kampanijos metu yra griežtai pasisakęs apie NATO sąjungininkes, turtingas valstybes, leidžiančias sau parazituoti JAV mokesčių mokėtojų pinigais užtikrinamo karinio saugumo sąskaita. D.Trumpas ne kartą kritikavo NATO sąjungininkių Europoje požiūrį į gynybos finansavimą, nes tik nedidelė dalis NATO narių gynybai skiria 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), sąlyginį karinių išlaidų minimumą, kuris, beje, formaliai nėra įvardytas stojimo į NATO sutartyje. Tačiau dėl tokios minimalios nacionalinės gynybos finansavimo ribos visos NATO narės susitarė dar 2006 m. Iki šiol vos 5 šalys iš 28 yra įvykdžiusios tokį įsipareigojimą. Jungtinės Valstijos 2017 fiskaliniais metais gynybai skirs daugiau nei 582 mlrd. dolerių, arba 3,6 proc. BVP. D.Trumpą akivaizdžiai nervina mintis, kad Amerika turi mokėti didžiąją dalį Europos saugumo sąskaitos, nors tokios turtingos šalys, kaip Vokietija, Nyderlandai, Belgija ar Italija, neskiria gynybai net 2 proc. BVP.

Pavasarį D.Trumpas pareiškė, kad kai kurios NATO narės yra skolingos Amerikai „daug pinigų“, pirmiausia turėdamas mintyje Vokietiją. Šios gynybos ministrė Ursula von der Leyen atrėžė, kad Vokietija niekam neskolinga už savo gynybą. Vėliau vizito į Vašingtoną atvykusi kanclerė Angela Merkel pabandė mandagiai paaiškinti D.Trumpui, kiek iš tikrųjų jos šalis išleidžia gynybai, taikos palaikymo operacijoms, kovai su terorizmu ir kitiems saugumo užtikrinimo dalykams. Tačiau, regis, JAV prezidento įtikinti nepavyko, nes NATO vadovų susitikime Briuselyje jis dar kartą griežtai iškėlė NATO narių gynybos išlaidų didinimo klausimą. Politikos apžvalgininkai pabrėžė, kad JAV prezidentas NATO susitikime nė karto nepaminėjo NATO sutarties 5-ojo straipsnio, t. y. kertinio aljanso akmens, kuriuo remiasi jo narių kolektyvinė gynyba. Matyt, į tai atkreipė dėmesį ne tik žurnalistai, nes netrukus JAV diplomatai suskubo aiškinti, kad D.Trumpas nė neturėjo minėti Amerikos pasiryžimo vykdyti NATO sutarties 5-ąjį straipsnį: juk esą tai yra savaime suprantama. Tačiau iki šiol kiekvienas JAV prezidentas panašiomis progomis vis patvirtindavo savo pasiryžimą jo laikytis: nors tai politinė retorika, bet ji yra labai svarbi Amerikos sąjungininkėms Europoje, vis dar puikiai prisimenančiomis Šaltojo karo apkasus. Ne vienas Europos šalių spaudos leidinys tokį D.Trumpo santūrumą įvertino kaip rimtą signalą NATO partneriams, kad už saugumą reikia mokėti.

Sunkus darbas ir rezultatai

Kad susitikimas su D.Trumpu NATO šalių vadovams paliko prieštaringą įspūdį, neslepia ir Jungtinių Valstijų spauda. Antai dienraštyje „The Washington Post“ apžvalgininkė Anne Applebaum savo publikaciją apie prezidento kelionę į Briuselį pradeda paties D.Trumpo žodžiais, paskelbtais „Twitter“ socialiniame tinkle: „Tik ką grįžau iš Europos. Ši kelionė tapo didele Amerikos sėkme. Sunkus darbas, bet dideli rezultatai!“. Vis dėlto apžvalgininkė konstatuoja, kad nuo šiol transatlantiniai Europos ir Amerikos santykiai visiškai pasikeitė. Esą jau daugiau nei 4 mėnesius Baltieji rūmai neskiria naujų JAV ambasadorių į Europos šalis ir net nedaro užuominų, kad tai kada nors bus padaryta. Oficialieji asmenys, įskaitant viceprezidentą ir gynybos sekretorių, skraido už Atlanto, aiškina Europos šalių lyderiams D.Trumpo požiūrį ir poziciją įvairiais klausimais, skelbia raminančius pareiškimus. „Jie vis kalba apie senus ryšius, ilgalaikę sąjungą, Amerikos ištikimybę NATO, daro užuominas ir drąsinamai mirksi. Tačiau niekas nesikeičia“, – tvirtina apžvalgininkė. Europiečiai esą jų klausosi ir vaizduoja, kad jais tiki. „Visa tai tiesa, bet tik iki kitos ano vaikino „Twitter“ žinutės“, – taip vienas Europos diplomatas pasakęs jai po JAV vicperezidento kalbos Miunchene šių metų vasarį.

Po šio D.Trumpo vizito Amerikos įtaka Europoje, kurią visada užtikrindavo abiem pusėms naudingi prekybiniai ir gynybiniai ryšiai, labai stipriai susvyravo, teigiama „The Washington Post“ publikacijoje. Amerikos ir Vokietijos santykiai, kurie daugiau nei 70 metų buvo transatlantinio  bendradarbiavimo pagrindas, šiandien esą smuko iki naujo rekordiškai žemo lygio. Kanclerė A.Merkel sekmadienį viešai pareiškė, kad po to, ką ji patyrė per kelias pastarąsias dienas, Vokietija daugiau nebepasikliauja Amerika. Turint mintyje Berlyno politinės retorikos nuosaikumą, tokie žodžiai yra labai rimtas signalas ne tik dvišalių santykių požiūriu. Ir tai tikrai nėra gera žinia mums, pasikliaujantiems NATO sąjungininkių, tarp jų Amerikos ir Vokietijos, parama ir pozicija siekiant didesnio Rusijos atgrasymo.