Seimas atšaukė prieš savaitę priimtą prieštaringai vertinamas įstatymo pataisas, kurios įtvirtintų pieno kainų reguliavimą, ir jas vėl svarstys kitą savaitę, kai savo išvadas pateiks du Seimo komitetai.

Tokį sprendimą Seimas, 62-iems jo nariams balsavus už, 19-kai - prieš, ir 8-iems susilaikius, penktadienį priėmė, susirinkęs į neeilinį posėdį ir išklausęs parlamentinės Etikos ir procedūrų komisijos išvadą, kad prieš savaitę Seimui balsuojant dėl pataisų, buvo pažeistos procedūros. Tai reiškia, kad pataisos grįžta į svarstymo stadiją.

Daug diskusijų sukėlusios Ūkio subjektų, perkančių- parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisos Seime turėtų būti svarstomos kitą ketvirtadienį, kai išvadas pateiks Kaimo reikalų bei Ekonomikos komitetai.

Premjeras Algirdas Butkevičius pakartojo, kad supirkimo kainos negali būti reguliuojamos jokiais įstatymais.

„Mano pozicija dėl kainų reguliavimo nesikeitė, nesikeičia ir nesikeis. Seniai sakiau, kad kainos negali būti reguliuojamos jokiais įstatymais. Nesu planinės ekonomikos šalininkas“, - Seime žurnalistams teigė premjeras.

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius teigė nepritariantis, kad pataisos dėl minimalių pieno supirkimo kainų nustatymo nebūtų svarstomos „tokia skuba“.

„Jeigu ir vienam, ir kitam, ir trečiam tas įstatymo projektas netinka, apie tokią skubą negalime kalbėti, turime išanalizuoti. Logiška, kad komitetas susirinks ir išgirs ir mažą, ir didelį, ir priims teisingiausią sprendimą“, - žurnalistams teigė S.Bucevičius.

Pasak jo, Seimui apsisprendžiant dėl kainų reguliavimo, reikia atsižvelgti, kokia praktika šiuo klausimu taikoma Europos Sąjungoje.

„Jeigu mes prašome iš ES paramos pieno sektoriui, tai tuo įstatymu pažeistume europinę teisę. Tada klausimas - ko mes jų galime prašyti paramos, jeigu pažeidinėjame - geras ar blogas būtų - jų sprendimus. Reikia į teisinį rūbą įvilkti taip, kad nekiltų prieštaravimų teisei“, - teigė S.Bucevičius.

Jis pabrėžė remiantis pieno supirkimo kainų reguliavimo idėją ir siūlo sekti kitų ES valstybių pavyzdžiu.

„Reguliavimas turi būti, bet klausimas - koks. nes kitos ES narės riša pieno supirkimo kainas prie europinių dydžių, todėl manau, kad mums reikia tai išanalizuoti ir rišti prie kažkokio dydžio - 90 proc. ar 85 proc.“, - kalbėjo jis.

Du socialdemokratai, dirbantys Kaimo reikalų komitete, Bronius Pauža ir Edmundas Jonyla jau yra pateikę pataisas, kuriomis siūlo nustatyti, kad minimali pieno supirkimo kaina būtų nustatoma ir ji laikinai siektų ne mažiau kaip 90 proc. Europos Sąjungos šalyse mokamos vidutinės pieno pirkimo kainos.

Seimo prieš savaitę ypatingos skubos tvarka priimtos pataisos įpareigojo pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų. Šis Seimo sprendimas sulaukė ūkininkų, pieno perdirbėjų, taip pat - ekonomikos ekspertų kritikos.

Seimo sprendimą etikos sargams apskundė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas. Priimant pataisas, jis vienintelis per balsavimą susilaikė.

Dėl kritinės situacijos pieno sektoriuje ir nepakankamų valdžios pastangų gerinti padėtį, Lietuvos pieno gamintojų asociacija trečiadienį Vilniuje surengė protesto akciją Vilniuje.