Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Savivaldybės žemdirbiams atsuko nugarą

Rajonų savivaldybės užsienio investuotojams pasiruošusios kloti raudonus kilimus, o dėl ekstremalių liūčių milijoninius nuostolius patyrusiems savo krašto žemdirbiams pagelbėti neskuba. Kol savivalda laukia, kad nukentėjusiesiems padėtų Vyriausybė, o ši apeliuoja į Briuselį, žemdirbiai nuo gresiančių bankrotų gelbėjasi patys – žiemos sezonui traukia uždarbiauti į užsienį.

Solidarumo išraiška

Nesinorėtų prognozuoti, kiek ūkių gali bankrutuoti po šio žemės ūkiui itin nepalankaus sezono. Gerai būtų, kad išgyventų visi. Daugiausia nuostolių patyrusiems žemdirbiams neparklupti padėtų bet kokia parama. Daug kam vienintelė viltis – sulaukti nors kokių kompensacijų iš Europos Sąjungos, nes Lietuvos valdžia kol kas nerodo ženklų, kad parems ūkininkus. Padėti į bėdą patekusiems žemdirbiams neskuba ir savivalda.

Kalbinti keliolikos rajonų savivaldybių atstovai vardijo įvairias priežastis, kodėl nesuteikė žemės mokesčio lengvatų ūkininkams. Vieni aiškino, kad pagalbos niekas neprašė, kiti žadėjo žemdirbiams padėti kitais metais. 2018-aisiais jų laukia šaltas dušas – daug kur žemės mokestis gali išaugti. Jis kitąmet bus skaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro šiais metais atliktą masinį žemės vertinimą. Pagal jį dirbamos žemės vertė daug kur smarkiai išaugo, taigi atitinkamai padidės ir žemės mokestis.

Išimtis – Kauno rajono savivaldybė, greitai ištiesusi žemdirbiams pagalbos ranką. Šios savivaldybės taryba nuo žemės mokesčio atleido bemaž 2 400 ūkininkų ir 40 žemės ūkio įmonių.

Savivaldybės biudžetas dėl to neteko apie 200 tūkst. eurų.

„Toks sprendimas – solidarumo su ūkininkais išraiška. Aišku, tokiu būdu visų problemų, su kuriomis jie susidūrė dėl gamtos stichijos, neišspręsime. Bet norime parodyti, kad juos palaikome. Juk esame žemdirbių, žemdirbystės mokslo ir agrarinių paslaugų kraštas“, – sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Raseinių rajono valdžia taip pat palaikė ūkininkus. Į tarybą išrinkti politikai priėmė sprendimą visiems rajono žemdirbiams žemės mokestį sumažinti 50 procentų. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Vilmantas Bacys sakė, kad aiškintis kiekvieno atskiro ūkio nuostolius būtų darbui ir laikui imlus procesas, todėl nuspręsta šį mokestį sumažinti visiems.

Šaukštai po pietų

Kauno ir Raseinių rajonai nepateko tarp tų, kur patirta daugiausia nuostolių dėl ekstremalių liūčių. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, daugiausia pasėlių žuvo Rokiškio rajone – apie 9 600 hektarų, Anykščių rajone – per 6 900, Ukmergės rajone – apie 5 560, Švenčionių krašte – per 4 300 ir Panevėžio rajone – bemaž 3 680 hektarų.

Rokiškio rajono savivaldybės taryboje buvo siūloma svarstyti, ar atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčio, tačiau tokia iniciatyva buvo nuslopinta. „Opozicija teikė svarstyti neparengtą ir ekonomiškai nepagrįstą klausimą. Biudžetas jau suformuotas, atleidus nuo žemės mokesčio, atsirastų skylė. Kauno rajone kitokia padėtis. Jiems ta suma, kurios nesurinks, nėra reikšminga. Mes žemės mokesčio surenkame 300 tūkstančių eurų, o mūsų biudžeto apimtis – 25 milijonai eurų“, – rajono biudžetą gynė Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis.

Be to, anot jo, dauguma žemdirbių jau susimokėjo žemės mokestį, todėl šaukštai po pietų. Gal Rokiškio rajono valdžia per vėlai sužinojo apie žemdirbių bėdas? Tikrai ne. Rokiškėnai bene pirmieji pradėjo šauktis pagalbos dėl skęstančių pasėlių, o ekstremali situacija Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje buvo paskelbta dar rugsėjo 19 d. Taigi priimti sprendimą dėl žemės mokesčio lengvatos laiko buvo per akis.

A.Vagonis tikino, kad žemdirbiai vis dėlto sulauks savivaldybės pagalbos. „Mes bendraujame su vietos ūkininkų sąjungos atstovais, diskutuojame, kaip efektyviausiai galėtume jiems padėti. Atlikus masinį žemės vertinimą, išaugo jos vertė, todėl kitais metais padidės ir žemės mokestis. Esant tokiam pačiam žemės mokesčio tarifui, į biudžetą būtų surinkta dvigubai daugiau šio mokesčio. Kalbamės su ūkininkais, ką daryti: visiems perpus sumažinti šį mokestį ar ieškoti kitų būdų, kaip paremti labiausiai nukentėjusius ūkininkus, gal skirti lėšų melioracijai. Juk šiemetinės gamtos stichijos padariniams dar ne pabaiga“, – teigė jis.

Pažadai ir pastangos padėti kitais metais – geras dalykas, bet ne vienam ūkiui riesta jau dabar. „Tiems, kuriems labai blogai, savivaldybė gali padėti iš vietos kaimo fondo lėšų. Be to, labiausiai nukentėjusiems žemdirbiams kompensacijas skirs Vyriausybė“, – sakė Rokiškio rajono meras.

Išvažiavo uždarbiauti

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Dalia Lūžienė-Malijonienė nepriekaištavo rajono valdžiai: „Geranoriškai tariamės ir diskutuojame. Visi suprantame, kad skirti pinigus pravalgyti – ne pats geriausias variantas. Yra siūlymų numatyti daugiau lėšų kaimo reikmėms skirtam fondui. Kol kas dar galutinio sprendimo neturime.“

Anot ūkininkės, jau suskaičiuoti nuostoliai tėra tik daliniai – kitais metais paaiškės, kiek pražuvo žiemkenčių, ne vienų metų derliui atsilieps sugadinta dirvų struktūra ir pan.

„Šiemetinės stichinės liūtys – didžiulis išbandymas žemdirbiams. Ar visi išgyvens? Kol kas sudėtinga pasakyti. Viena aišku, kad daug kam teks smarkiai susiveržti diržus. Vienas mūsų krašto ūkininkas jau išvažiavo žiemos sezonui uždarbiauti į užsienį. Žmogus nenukūlė javų, pajamų nėra, o išlaidos buvo nemažos. Kaip kas išmanys, taip ir versis. Tikimės, kad lanksčiau į žemdirbių įsipareigojimus žiūrės bankai ir žemės ūkio paslaugas teikiančios įmonės“, – vylėsi D.Lūžienė-Malijonienė.

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos vadovė Dalia Lūžienė-Malijonienė

Gynė biudžetą

Žemės mokesčio klausimas nemalonus buvo ir Panevėžio rajono merui Povilui Žaguniui. Jis kartu su žemės ūkio ministru Broniumi Markausku apžiūrėjo užtvindytus panevėžiečių pasėlius ir guodė juos, tačiau nesileido į kalbas apie atleidimą nuo žemės mokesčio. „Ką padarysi, kad gamta nuskriaudė. Biudžetas suplanuotas, viršplaninių lėšų nėra. Kaip mes mokėsime už darželių, mokyklų šildymą? Ar paliksime biudžetininkus be algų? Be to, ūkininkai nesikreipė, kad atleistume nuo žemės mokesčio“, – nukirto jis ir pridūrė, kad tiems, kuriems visai striuka, galima padėti išimties tvarka.

P.Žagunis sakė, kad pernai iš viso žemės mokesčio į rajono biudžetą buvo surinkta apie 750 tūkstančių eurų. Anot jo, tai – reikšmingas rajono biudžeto pajamų šaltinis. Kiek šio mokesčio suneša žemdirbiai, meras nežinojo. Dirbamos žemės mokesčio tarifas, atsižvelgiant į žemės vertės zonas, sudaro nuo 0,4 iki 2 proc.

„Labiausiai nukentėję žemdirbiai nebus palikti likimo valiai. Žemės ūkio ministerijos darbuotojai dieną naktį dirbo skaičiuodami iš savivaldybių atsiųstus duomenis apie nuostolius. Buvo skelbta, kad dar šiais metais bus išmokėtos kompensacijos“, – į Vyriausybę apeliavo Panevėžio rajono meras.

Panevėžio rajono meras P. Žagunis

Krito grūdų kokybė

Panevėžio rajono ūkininkas Antanas Čepas sakė siūlęs rajono merui imtis iniciatyvos, kad taryboje būtų svarstomas klausimas – atleisti žemdirbius nuo žemės mokesčio arba bent jį sumažinti.

„Meras atsakė, kad iš to ūkininkams bus mažai naudos, o biudžetas nukentės, esą nebus iš ko mokėti algų socialiniams darbuotojams, mokytojams ir kitiems. Manau, šioms reikmėms galima prašyti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto. Tokiu sunkiu metu paremti ūkininkus – principo reikalas. Juk meras yra „valstietis“ ir turėtų suprasti, kaip dabar sunku žemdirbiams“, – teigė ūkininkas.

A.Čepas prisipažino, kad jo laukuose liko labai nedaug nenukultų javų, bet dėl kritulių gausos labai suprastėjo grūdų kokybė. „Planavome gauti aukščiausios ir pirmos klasės grūdų, atitinkamai patyrėme ir sąnaudų, o prikūlėme trečios ir ketvirtos klasės grūdų. Tad nuostoliai tikrai nemaži“, – guodėsi jis.

Prieš kelis mėnesius susikūrusi Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, kad žemdirbiai būtų laikinai atleisti nuo kai kurių mokesčių. Į tarybą susibūrusios žemdirbių organizacijos prašo juos atleisti nuo pelno, žemės mokesčio, nedidinti dyzelino akcizo tarifo.

Nuostoliai į priekį

Jasinevičius ir Talmantas

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Ūkininkams padėjo Kauno rajono savivaldybė. Kėdainių rajono tarybos nariai lyg ir žada kitais metais dalį žemės mokesčio skirti melioracijos reikmėms. Tai būtų neblogai, bet tokiu atveju parama atitektų ir žemės savininkams, kurie jokių nuostolių nepatyrė. Jie gautų paramą ir dar surinktų žemės nuomos mokestį, o nuostolių patyrę ūkininkai liktų be nieko. Taigi čia toks diskutuotinas klausimas.

Problema ta, kad kuriama nuomonė, esą ūkininkai veltėdžiai ir pan. Štai Prancūzijoje žemdirbiai labai gerbiami, o pas mus peikiami, nepagrįstai vadinami biudžeto išlaikytiniais. Žinome, kad prie to prisidėjo viena seimūnė. Bet stebina tai, kad „valstiečiai“ nesistengia to įvaizdžio pakeisti.

Ūkininkams dabar tikrai sunku. Nepamirškime, kad ir praėjusieji metai buvo sudėtingi. Gerai, kad pernai įmonės nespaudė ūkininkų dėl įsipareigojimų, visi tikėjosi, kad šiemet bus geriau. O buvo dar blogiau, atsiskaityti reikės už dvejus metus. Be to, neturime gero pagrindo kitiems metams, nes nepasėjome visų žiemkenčių, o dalis pasėtųjų, matyt, pražuvo, daug kur sugadintos dirvos. Taigi užprogramuoti nuostoliai į priekį.

Žemės ūkio ir maisto taryba susitiko su beveik visų Seimo frakcijų atstovais, jie mus išklausė ir, regis, suprato. Ar iš tikrųjų suprato, netrukus pamatysime.

Nuteikinėja prieš kaimą

juodsnukis

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas

Kauno rajono valdžia pasielgė solidariai, bet kitos savivaldybės atsuko nugarą. Apskritai dabar mūsų visuomenė nuteikinėjama prieš ūkininkus. Nepagrįstai keliami klausimai, kodėl kaimui reikia paramos.

Prastus ženklus rodo ir Vyriausybė, skaičiuodama ir vertindama dėl liūčių patirtus nuostolius. Visoje Lietuvoje dėl to buvo paskelbta ekstremalioji padėtis, daugiau ar mažiau žemdirbiai visur nukentėjo. Bet dabar bandoma identifikuoti, kiek atskiri ūkiai patyrė nuostolių. Manau, kad taip vertinant nebus išvengta piktnaudžiavimų. Kompensacijas reikėtų paskirstyti už visas deklaruojamas žemės ūkio naudmenas. Nukentėjo ne tik grūdininkai, daržininkai, bet ir sodininkai, uogų augintojai. Atrodo, kad braškių augintojai derlių nuėmė, bet užmirko sodmenys. O tai dar blogiau.

Kalbant apie galimus bankrotus, reikėtų pabrėžti, kad tai gresia tiems, kurie yra paėmę paskolas ir įgyvendina europinius projektus. Tai daugiausia stambūs ūkiai. Smulkieji susiverš diržus, pakentės ir vėl lenks nugaras. Seniai aišku, kad smulkus ūkis dinamiškiausias. Bėda ta, kad į tokie kaimo gyventojai atsainiai vertinami tiek vietos, tiek centrinės valdžios.

 

Rekomenduojami video