Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Savi bedarbiai nori pašalpų, svetimšaliai – darbo

Bedarbių armija auga, o žemės ūkio darbdaviai skundžiasi, kad jiems stinga darbo jėgos. Jie prašo leisti kuo greičiau ir paprasčiau įdarbinti piliečius iš trečiųjų šalių. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai tikina, kad svetimšalius įdarbinti sezoniniam nekvalifikuotam darbui nėra jokių kliūčių. Tačiau agrarininkai teigia, kad paprasta tik popieriuje, o realybė visai kitokia.

Neprisikviečia dirbti

Jau netrukus daugiau darbuotojų reikės daržininkams, uogų augintojams ir kt. Užimtumo tarnybos duomenimis, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbdaviai jau per pirmus du šių metų mėnesius įregistravo 900 laisvų darbo vietų (78,7 proc. neterminuotam darbui). Sezoniniams darbams pateikta beveik 100 darbo pasiūlymų. Daugiausiai ieškoma braškių augintojų, nekvalifikuotų sezoninių ūkio ir pagalbinių darbininkų.

Užimtumo tarnyba pateikė duomenis ir apie darbo ieškančiuosius. Šių metų kovo 1 d. Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 12,7 tūkst. klientų, kurių pagrindinė paskutinės darbovietės veikla – žemės ūkis, miškininkystė ir žuvininkystė. Daugiausiai darbo ieško nekvalifikuoti mišriojo augalininkystės ir gyvulininkystės ūkio darbininkai.

Taigi, sprendžiant iš plikų skaičių, žemės ūkio darbams rankų neturėtų stigti. Kam kviestis svetimšalius, kai Lietuvoje auga bedarbių armija? Ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai piešia kitokį vaizdą darbo rinkoje. Daržininkai, sodininkai jau daug metų bėdoja, kad sezoniniams darbams vietos žmonių neprisikviesi, nors bedarbių kaimiškose vietovėse apstu. Pasak ūkininkų, dažnas atvejis, kai atlygį gavę tokie darbininkai po kelių dienų darbe nepasirodo. Kiti jokių darbų imtis nenori, nes jiems geriau gyventi iš pašalpų. Tvirtinama, kad motyvacijos dirbti neskatina ir darbdavių peikiama darbo paieškos išmoka, siekianti apie 200 eurų.

Situacija paradoksali

Seimo Kaimo reikalų komitete svarstant apie sezoninių darbuotojų trūkumą žemės ūkio sektoriuje ir galimybes asmenims iš trečiųjų šalių atvykti dirbti pagal supaprastintas migracijos procedūras, agrarininkų atstovai pastebėjo, kad situacija išties paradoksali, kai padaugėjus bedarbių reikia prašyti įdarbinti svetimšalius.

Pasak Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininko Arūno Svitojaus, šiai skėtinei organizacijai priklausančių asociacijų nuomonės dėl darbo imigrantų kartais išsiskiria.

Arūnas Svitojus,, Žemės ūkio rūmų pirmininkas

„Uogininkams, daržininkams reikia daug sezoninių darbuotojų. Kita vertus, dabar Lietuvoje yra apie 200 tūkst. bedarbių, kuriems reikia darbo vietų. Kaimo vietovėse – 20–50 proc. bedarbių. Jie gauna paramą ir nenori dirbti, bet prašome ukrainiečių, baltarusių, kurie pablogintų įsidarbinimo galimybes šalies gyventojams. Bet čia reikia plačiau įvertinti visą sistemą, kuri neskatina dirbti“, – teigė ŽŪR pirmininkas.

Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas užsiminė, kad darbo jėgos stygius tampa rimta stambių įmonių problema: „Štai bendrovė „Cestos maistas“ skirtinguose rajonuose turi kiaulininkystės ūkių, skerdyklą, paukštyną, parduotuvių tinklą, sukuria apie 700 darbo vietų, tačiau nuolat sprendžia problemą, kaip rasti tinkamus darbuotojus. Kiaulininkystė ir paukštininkystė dabar patiria sunkumų, čia sudėtinga mokėti didelius atlyginimus. Mokamos pašalpos užkerta kelią įdarbinti žmones.“

Įdarbinimo pinklės

Žemės ūkio sektoriaus organizacijų atstovai prašo supaprastinti svetimšalių įdarbinimo sezoniniams darbams procedūras. „Visoje Europoje daržininkystė laikosi ant sezoninių darbo migrantų, o mūsų daržininkai vargsta ir negali jų lengvai pasisamdyti. Turbūt visiems Lietuvos sektoriams ukrainiečius komandiruoja lenkai. Užimtumo tarnyba vėl siųs bedarbius, kurie nenori ar negali dirbti, ir taip vilkinsime laiką“, – problemą išsakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė.

SADM Darbo rinkos skyriaus patarėja Rasa Malaiškienė pabrėžė, kad tarp žemės ūkio darbdavių klaidžioja, matyt, pasenusi informacija apie užsieniečių įdarbinimo sunkumus. R.Malaiškienė patikino, kad juos priimti sezoniniams darbams labai paprasta ir lengva.

„Procedūra atvykti į Lietuvą dirbti 6 mėnesius per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį yra visiškai supaprastinta. Gauti leidimą sezoniniam darbui labai lengva: darbdavys užregistruoja laisvą darbo vietą ir tą pačią dieną gali pateikti prašymą įdarbinti. Prašyme reikia nurodyti užsieniečio duomenis, įsipareigojimą įdarbinti ir vietą, kur jis apsigyvens. Tą dokumentą Užimtumo tarnyba išnagrinėja per 7 darbo dienas, o realiai dar greičiau. Gavęs leidimą dirbti, užsienietis turi gauti vizą. Nieko čia nėra sudėtingo“, – dėstė SADM atstovė.

Daržininkų ir sodininkų asociacijų vadovės suskubo aiškinti, kad realybė visai kitokia. Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė sakė, kad sodininkai nekart bandė taip samdytis sezoninius darbuotojus iš trečiųjų šalių, tačiau iškilo sąlyga – užsieniečiai įdarbinami tik tuomet, kai laisvai darbo vietai užimti nėra tinkamų Lietuvos gyventojų.

„Jeigu vienas kitas mūsiškis bedarbis ateina dirbti, turi juos įdarbinti, nors po dienos jų nebelieka. Taip ir vargstame“, – tvirtino sodininkė.

Z.Cironkienė sakė jau patikėjusi SADM atstovės tvirtinimu, kad jau tapo lengva įdarbinti svetimšalius sezoniniams darbams. Tačiau atsivertusi Užimtumo tarnybos svetainę perskaitė, kad užsieniečiui, kuris ketina Lietuvoje dirbti sezoninį darbą, leidimas dirbti išduodamas, jeigu mūsų šalyje nėra tinkamų darbuotojų dirbti sezoninį darbą. Anot jos, šis reikalavimas labai trukdo įdarbinti motyvuotus žmones.

Stinga melžėjų

Žemės ūkio sektoriaus darbdaviai taip pat ragina išplėsti trūkstamų profesijų, kurių atstovai įdarbinami be Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, sąrašą, kad būtų galima lengviau įdarbinti užsieniečius gyvulininkystės ir kituose ūkiuose. Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas, Žemės ūkio tarybos atstovas Jonas Vilionis prašė parlamentarų tarpininkauti, kad į trūkstamų profesijų sąrašą būtų įtrauktos veterinarijos gydytojų, melžėjų, traktorininkų, fermos darbininkų, gyvulių prižiūrėtojų specialybės.

„Prašėme Vyriausybės praplėsti trūkstamų profesijų sąrašą, kad galėtume be Užimtumo tarnybos leidimo ir kelių mėnesių gaišimo įdarbinti svetimšalius. Štai mūrininkus, vairuotojus taip galima įdarbinti, o žemės ūkio darbuotojų – ne. Kreipiamės į Žemės ūkio ministeriją, ši prašymą išsiuntė Užimtumo tarnybai, kuri vėl atsiuntė lakonišką atsakymą, esą čia nėra jokios problemos, nors mums stinga melžėjų, fermos darbuotojų ir kt. Kodėl jų neįtraukia į tą sąrašą? Jeigu darbdaviui tinka, tegu lengvai įdarbina, nereikia iš jų reikalauti vos ne universiteto diplomų. Mes nieko naujo neišrasime, lietuvaičiai dirba Anglijoje, Airijoje, mūsų kaimai tušti, bet negalime įdarbinti užsieniečių“, – apgailestavo J.Vilionis.

R.Malaiškienė pabrėžė, kad nereikia painioti supaprastinto įdarbinimo sezoniniams darbams ir pagal patvirtintą trūkstamų profesijų sąrašą. „Šis sąrašas taikomas kvalifikuotiems darbuotojams, čia reikalingi kvalifikaciniai reikalavimai, taikoma kvota. Čia kitokios įdarbinimo procedūros ir tai ne biurokratiniai dalykai, o migracijos politika“, – sakė SADM atstovė.

Pastabų dėl sąrašo negavo

Darbdavys neturi pareigos kreiptis į Užimtumo tarnybą gauti leidimą dirbti užsieniečiui, jei jo turima profesija yra įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir nėra išnaudota nustatyta kvota. Pasak Užimtumo tarnybos atstovų, šis sąrašas sudaromas atsižvelgiant į kiekvienos profesijos situaciją darbo rinkoje. Kiekviena į sąrašą įtraukta profesiją turi atitikti tam tikrus kriterijus. Vienas iš jų – registruota profesijos darbo jėgos paklausa pramonės, statybos ir žemės ūkio sektoriuose per metus turi viršyti darbo pasiūlą ne mažiau kaip 2 kartus, paslaugų sektoriuje – ne mažiau kaip 5 kartus.

Profesijų sąrašo projektas yra viešinamas Užimtumo tarnybos svetainėje. Tiesa, labai trumpai – 5 darbo dienas. 2021 m. projektas buvo viešinamas 2020 m. spalio 21–28 d. Per šį trumpą laiką darbdaviai ar jų asocijuotos struktūros, savivaldybės, užsienio investicijų plėtros agentūros galėjo suskubti pateikti motyvuotą bei pagrįstą informaciją apie prognozuojamą profesijos paklausos augimą, investicijas ir naujų darbo vietų kūrimą per artimiausius metus. Gavusi tokią informaciją, Užimtumo tarnyba priima sprendimą dėl naujos profesijos įtraukimo į sąrašą. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tvirtino, kad šiemet per teisės aktais nustatytą viešinimo laikotarpį pasiūlymų ar pastabų dėl sąrašo nebuvo gauta.

Įdarbinimo kvota neišnaudota

2021 m. trūkstamų profesijų sąraše nurodytos 96 profesijos, iš kurių 36 priklauso statybos sektoriui, 56 – pramonės sektoriui, 1 – paslaugų sektoriui ir 3 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriui. Į pastarąjį įtrauktos trys profesijos: kvalifikuotas miškų ūkio darbininkas, mechanizatorius ir miško sodintojas.

2021 m. nustatyta kvota leis įdarbinti 32 200 užsieniečius, kurių profesija įtraukta į Lietuvoje trūkstamų profesijų darbuotojų sąrašą: 11 600 paslaugų sektoriuje, 9 500 – pramonės sektoriuje, 9 100 – statybos sektoriuje, 2 000 – žemės ūkio sektoriuje. Apie kvotos išnaudojimą skelbia Migracijos departamentas.

„Šiuo metu nustatyta kvota nėra išnaudota. Ją išnaudojus bus galima ir toliau įdarbinti trūkstamų profesijų užsieniečius, tačiau jiems bus taikoma bendra teisės aktuose nustatyta tvarka, t. y. atlikus darbo rinkos testą ir nustačius, kad į darbdavio skelbtą darbo vietą nėra tinkamo Lietuvos ar Europos Sąjungos piliečio, pateikus atitinkamus dokumentus Užimtumo tarnybai, reikės gauti leidimą dirbti arba sprendimą dėl atitikties darbo rinkos poreikiams“, – aiškino M.Jankauskienė.

Baltarusiams – žalia šviesa

Šiuo metu pas mus lengviausia įdarbinti Baltarusijos piliečius – nuo praėjusių metų rugsėjo jiems taikoma supaprastinta įdarbinimo tvarka. Darbdaviams, norintiems įdarbinti baltarusius, turinčius lengvatine tvarka išduotas Lietuvos daugkartines nacionalines vizas, tereikia Užimtumo tarnybos elektroninėmis priemonėmis pateikti dokumentus dėl leidimo dirbti užsieniečiui išdavimo.

Taip pat galima įdarbinti kvalifikacijos bei darbo patirties neturinčius baltarusius, nors kitiems trečiųjų šalių piliečiams taikomas reikalavimas turėti profesiją ir ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį pagal turimą profesiją per pastaruosius 5 metus (išskyrus stažuotojus arba praktikantus ir sezoninius darbuotojus). Leidimas dirbti Baltarusijos piliečiui išduodamas iki daugkartinės nacionalinės vizos galiojimo pabaigos. Vėliau šį terminą bus galima pratęsti naujam laikotarpiui.

Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai užsieniečiams buvo išduoti 187 leidimai dirbti sezoninį darbą, 2019 m. – 723 leidimai. 2020 m. daugiausia leidimų buvo išduota ukrainiečiams (68 proc.), baltarusiams (19 proc.), Gruzijos (Sakartvelo) piliečiams (5 proc.). Ukrainiečių ir baltarusių pasiskirstymas buvo panašus kaip 2019-aisiais, o treti – Moldovos piliečiai.

Daugiausia leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams 2019–2020 m. buvo išduota maisto produktų gamybos ir apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų sektoriuose.

Rekomenduojami video