Šalį alinanti sausra kenkia visoms žemės ūkio šakoms. Sodininkystė – ne išimtis. Pasak augintojų, dar nespėjusios subręsti aviečių, vyšnių, trešnių uogos džiūsta, vėlyvesnėms aviečių veislėms labai reikia lietaus. Kokį derlių subrandins obelys ir kriaušės, sodininkai nedrįsta prognozuoti.

Smulkesnis derlius

Mindaugo Šlapkausko ūkyje (Kauno r.) auga avietės, gervuogės, juodieji serbentai, vyšnios, slyvos, kriaušės ir obelys. Bendras ūkio plotas – per 12 hektarų, pusę jo užima uogynai. Pasak šio ūkio šeimininkės Vitos Šlapkauskienės, vaiskrūmiams ir vaismedžiams pakenkė ne tik šiųmetė sausra, bet atsiliepė ir praėjusių metų drėgmė, todėl derlius – smulkesnis. „Serbentų uogos dar neužaugusios, o jau pradeda nokti. Vyšnios – kaip sukepusios, tik kauliukas ir odelė. Kaip bus su kitomis uogomis, neaišku“, – sakė 15 metų ūkininkaujanti V.Šlapkauskienė.

Prieš kelerius metus vyravusi sausra smarkiai pakenkė derliui. Tais metais ūkyje buvo priskinta labai mažai aviečių. Moteris nedrįso prognozuoti, kiek šiais metais pavyks pririnkti uogų ir vaisių bei kokios bus jų pardavimo kainos. Jos manymu, kainos turėtų būti proporcingai didesnės nei ankstesniais metais, nes pabrango degalai, darbuotojams mokamos didesnės algos. „Kokia susiklostys šiemet situacija – neaišku. Teks laviruoti, kad neparduotume produkcijos žemiau savikainos“, – teigė ūkininkė.

M.Šlapkausko ūkyje lietinimo sistema neįrengta. Šeimininkai abejoja, ar verta ją įsigyti, ar ji atsipirktų. Juk oro sąlygos mūsų šalyje – nenuspėjamos. Vienais metais pliaupia lietūs, kitais – vyrauja sausra.

Slogios nuotaikos

Ukmergės rajono sodininkų Bronės ir Juozo Zarembų nuotaika gana slogi. Sutuoktinių ūkyje dėl praėjusiais metais iškritusių gausių kritulių ir žiemos šalčių nunyko per 200 obelų, todėl jie atsisakė tiekti produkciją, pažymėtą nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemos ženklu „Kokybė“.

„Esant tokioms gamtinėms sąlygoms nėra garantijų, kad kitais metais viskas sklandžiai klostysis ir bus įmanoma įvykdyti reikalavimus“, – tikino B.Zarembienė. Sutuoktiniai pasakojo, kad praėjusiais metais pusę 3,6 hektaro užimančio sodo skendo vandenyje, todėl obelys sunokino prastoką derlių. Didelę dalį obuolių teko sudžiovinti. „Obuolius gražiai rankomis supjausčiau ir išdžiovinau. Juos vartojome ne tik patys, bet ir pardavėme. Džiovinti obuoliukai buvo perkami dovanoms. Jie iškeliavo į Lenkiją, Norvegiją, Olandiją, Ispaniją, JAV. Pirkėjai džiaugėsi, kad jie ne tik skanūs, bet ir labai gražiai supjaustyti, netgi teiravosi, kokiu aparatu aš pjausčiau obuolius“, – sakė moteris.

B. Zarembienė.

Prasta padėtis

Praėjusiais metais B. ir J.Zarembų ūkyje iš dvidešimties kriaušių buvo priskintos apie dvi tonos vaisių. Kokį kiekį derliaus vaismedžiai sunokins šiais metais – neaišku. Ant vienų medelių kriaušių apstu, ant kitų – visai mažai. Augintojai apgailestauja, kad šiais metais vėlyvesnės kriaušių veislės Mramornaja ir Beloruskaja pozdniaja, kurių vaisiai labai skanūs, subrandins negausų derlių. „Kriaušėms labai reikia vandens, ypač kai jos noksta. Jei lietaus nebus, neaišku, kokia bus vaisių kokybė“, – teigė B.Zarembienė.

Ūkininkė kalbėdama apie obelis paminėjo, kad gausesnio derliaus tikisi iš aukštaūgių obelų. Šiuo metu gražiai dera žieminės veislės Sinap Orlovskij obelys.

Pasak B.Zarembienės, šiais metais užaugo labai daug slyvų ir aviečių, tačiau jos visos nuo sausros jau sudžiūvo. Daugiau nei pusę vaisių nuo slyvų medžių nukrito. „Kadangi samdomų darbuotojų neturime, dirbame tik mes su vyru, tai kaip nors išsiversime. Tačiau jei reikėtų darbuotojams mokėti algas, matyt, nebūtų iš ko“, – prisipažino ūkininkė.

Laukia lietaus

Aviečių augintojai vis žvalgosi, ar neatslenka lietaus debesys. Tam, kad vėlyvesnių veislių avietės sunokintų gausų derlių, joms reikia drėgmės. Skanias ir derlingas remontantines avietes auginančio Alytaus rajono ūkininko Roberto Rėkaičio uogyne situacija prasta. Po žiemos daug vaiskrūmių iššalo. „Tie krūmeliai, kurie išliko, auga, krauna žiedynus, tačiau jei sausra dar ilgiau tęsis, viskas išdžius. Jei šį ir kitą mėnesį palytų, augalai atsigautų“, – vylėsi R.Rėkaitis.

Šakių rajono ūkininkas Tomas Skaizgirys avietėms yra paskyręs 2,5 hektaro. Jo ūkyje taip pat iššalo nemažai avietynų. „Avietės neseniai žydėjo. Jei jų augimo sąlygos bus idealios, avietės sunokins gerą derlių. Mums, ūkininkams, dabar sudėtinga spėlioti, kas bus po kelių mėnesių, nes vienais metais uogynai – skandinami, kitais – džiovinami“, – pabrėžė T.Skaizgirys.

Pasak pašnekovo, neaišku, kokios bus ir aviečių pardavimo kainos. Jei Lenkijoje aviečių derlius bus gausus, rinka bus užpildyta, tuomet lietuviškų uogų pardavimo kaina bus menka. Praėjusiais metais supirkėjai už kilogramą aviečių siūlė 1,30 euro. „Darbininkams už 1 kilogramą priskintų uogų tenka sumokėti 0,60 euro. Tai kas lieka augintojui? Uogininkystės srityje perspektyvų nematau, nes ši šaka reikalauja daug rankų darbo, o už produkciją mokama mažai“, – teigė T.Skaizgirys.

Menkai padeda

Braškes, juoduosius ir raudonuosius serbentus, trešnes, vyšnias, obuolius ir kriaušes auginančių Alekso ir Povilo Speičių dalyje ūkio įrengta lietinimo sistema. „Ši sistema šiek tiek gelbsti, bet menkai. Kai vyrauja tokia kaitra, uogynai tiesiog kepa“, – sakė Panevėžio rajono ūkininkai.

A.Speičys pabrėžė, kad praėjusių metų lietus ir šių metų sausra padarys įtaką derliui. Jis bus menkesnis nei ankstesniais metais. „Kaip sausra paveiks vėlyvesnių veislių uogoms, obuoliams ir kriaušėms , bus matyti. Nemaža dalis vaiskrūmių ir vaismedžių džiūsta, nes pažeista jų šaknų sistema. Neaišku, kokia bus ir derliaus kokybė“, – sakė vyras. Tačiau A.Speičys nusiteikęs optimistiškai. Pasak jo, jei bus lietaus, drėgmė pagelbės augalams.

Mažesnis derlius

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Šiais metais ūkiuose uogos sunoko dviem savaitėmis anksčiau. Užsitęsusi sausra menkina ir mažina derlių. Manoma, kad vaiskrūmių ir vaismedžių derlius bus trečdaliu mažesnis nei ankstesniais metais. Drėgmė – labai svarbi augalams, ypač tiems, kurių šaknynas išsidėstęs negiliai.