Permainingos pastarųjų metų žiemos, kai po atodrėkio žemę nukloja sniegas, neleidžia ramiai atsipūsti. Todėl nepamirškime skirti dėmesio visžaliams augalams.

Sniego danga

Beveik kiekvieną žiemą nuo sniego išlūžta jaunesnių pušų šakos. Sniego dangos neišlaiko kukmedžiai, dekoratyviniai kadagiai, kiti spygliuočiai. Baltą patalą nuo augalų būtina nuvalyti, kad šis neišlankstytų ir neišlaužytų trapių dekoratyvinių sumedėjusių augalų šakų. Tai geriausia daryti iš karto prasidėjus atlydžiui. Taip pat nereikėtų pamiršti nuvalyti karpomas gyvatvores, nes virš jų susidaro storas sniego sluoksnis, kuris jas išlanksto ar sugadina sukurtą formą.

Dažnai po didelio ir ilgo snygio tujų, eglių, pušų, puskiparisių, bukmedžių, kadagių, kukmedžių ir kitų medelių apatinės šakos atsiduria po sniegu. Tada jas reikia atsargiai ištraukti iš po sniego dangos, nes po šakomis yra oro tarpas ir sniegas, lenkdamas šakas žemyn, jas išlaužo. Jei šakos apledėjusios, jas reikėtų paremti arba pririšti.

Vertingosios atliekos

Suprantantys kompostavimo naudą visą žiemą renka organines atliekas. Visa, kas gali supūti ir virsti trąša, turi atsidurti komposto duobėje. Puiku, jei joje „dirba“ Kalifornijos sliekai. Bulvių ir kitų daržovių lupenos, kiaušinių, svogūnų lukštai, arbatos, kavos tirščiai, bananų, apelsinų žievelės, maisto likučiai – visa tai gali perdirbti sliekai. Todėl rūpestingi sodininkai turi atskiras talpyklas, skirtas organinėms atliekoms, kurias kelis kartus per žiemą išveža ir supila į komposto dėžes. Ne vienas įsitikino, kad tinkamai paruoštas kompostas – vertinga trąša. Netgi galima apsilankyti pas šalia gyvenančius kaimynus, kurie nesodininkauja, ir paprašyti, kad rinktų kiaušinių lukštus, kurie pravers kovojant su kurkliais, pagerins kaulavaisių žemę.

Kai daugiau prisninga, miške ima trūkti maisto kiškiams ir stirnoms. Tada jie patraukia į sodybas, keliauja ir į sodininkų bendrijas. Jose žvėrys šeimininkauja į valias, nes šaltuoju metų laiku iš kaminų rūksta tik vienas kitas dūmelis. Kai daugiau prisninga, būna taip, kad medelių aprišalai atsiduria po sniegu, tada kiškiams lengva pasiekti šakas. Todėl būtina apžiūrėti vaismedžius, sodo tepalu užtepti padarytas žaizdas. Jei labai rūpestingai pridengtos rožės, kiti neatsparūs šalčiams augalai, atodrėkių metu reiktų patikrinti, ar jie nešunta, ar neįsimetė pelėsis. Nuosavų namų šeimininkai, esant teigiamai oro temperatūrai, „lepūnėlius“ gali užkloti lengvesniu apklotu.

Išbandymas šalčiu

Pirmieji pavasario pranašai – parduotuvėse po Naujųjų metų išstatyti stoveliai su sėklomis. Tačiau specialistai ragina neskubėti ir nepirkti visko, ką ketinama sėti, nes sausio mėnesį dažniausiai prekiaujama pernykštėmis sėklomis, kurių daigumas būna prastesnis. Vasario mėnesį metas pasisėti paprikų, pomidorų, porų, salierų, petražolių. Sausį ir vasarį reikia pasėti ilgos vegetacijos gėlių – begonijų, petunijų, verbenų. Daigus auginantiems ant palangių teks būti labai rūpestingiems, nes nuo lango sklindantis šaltis gali pakenkti augalams. Padėklus su daigais patartina dėti ant senų knygų, tada mažiau šalčio eitų iš apačios. Labai svarbu, kad substratas, kuriame dygsta sėklos, būtų laikomas šiltai. Vėliau, kai išlenda daigeliai, dėžutes galima perkelti ant vėsios palangės. Sausį, vasarį dienos dar būna trumpos, todėl patartina naudoti specialias augalams skirtas lempas. Tada daigai auga greičiau ir būna daug tvirtesni. Prieš perkant sėklas, reikia pasitikrinti likučius nuo praėjusių metų. Verta įsidėmėti, kad iš senesnių, nepraradusių daigumo kai kurių daržovių sėklų išauga sveikesni daigai, nes, jei jų paviršiuje buvo ligos užkratas, jis per 3–4 metus žūva.

Kiekvienas gali užsiauginti žalumynų ant palangės. Jie puikiai tiks salotoms pagardinti. Lengviausia auginti sėjamąsias pipirnes, kurios nereiklios aplinkos sąlygoms. Sėti jas reikia labai tankiai. Pipirnės užauga per 10–14 dienų. Naudojamos porą savaičių, paskui sėjamos iš naujo. Šios žalumyninės daržovės yra aštroko skonio. Tinka sumuštiniams, salotoms. Lapiniai ridikėliai užauga maždaug per savaitę. Maistui vartojami skilčialapiai, bet patiekalus gardinti galima ir su visomis šaknelėmis išrautais lapiniais ridikėliais. Salotinės sultenės auginamos rečiau nei pipirnės ar lapiniai ridikėliai. Tačiau jos taip pat gali būti sėkmingai auginamos kambaryje ant palangės. Salotinės sultenės taip pat auga greitai. Jas mėgsta gurmanai, kurie šias žalumynines daržoves derina su įvairiomis salotomis, riešutais. Daugelio pamėgtos sėjamosios gražgarstės taip pat gali augti ant palangės. Jų lapelių skonis šiek tiek aitrokas. Jaunais lapeliais gardinamos salotos, padažai, sūrių patiekalai.

Kambario augalai

Sausį kambarines gėles laistykite tik kambario temperatūros vandeniu. Šaltu vandeniu laistomų gėlių šaknys pradeda pūti, lapų pakraščiai paruduoja, jie pradeda kristi. Taip atsitinka su figmedžiais, kinrožėmis, palmėmis. Vėdindami kambarius, apsaugokite gėles nuo skersvėjų. Sanpaulijų nelaistykite iš viršaus, nes tada ims pūti lapai, geriau įpilkite vandens į padėklą. Sansevjeros, alavijai, agavos žiemą gausiai laistomi taip pat ima pūti. Žydinčias gėles (azalijas, ciklamenus, raktažoles) reikia laistyti gausiai. Puansetija, laistoma karštu (apie 50 °C) vandeniu ir laikoma šviesioje vietoje, gražiau nusispalvins.

Kambaryje bus jaukiau, jei gėles gražiai išdėstysite ant joms skirtų lentynėlių. Svyrančioms gėlėms galima padaryti lininius krepšelius. Į krepšelius įdėję papartį, plektrantą ar smidrą, papuošite sieną. Keraminėje vazoje galite sudaryti kompoziciją iš skirtingą formą bei faktūrą turinčių augalų, pavyzdžiui, bunko begonijos, sansevjeros ir setkreazijos, ją pastatyti ant stalo. Gražią kompoziciją galima sudaryti iš kaktusų arba storalapių augalų.