Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Saugaus deginimosi nebūna

Vasara – atostogų, mėgavimosi saule metas. Ar galima degintis protingai, koks teigiamas ir neigiamas ultravioletinių spindulių (UV) poveikis, ką daryti smarkiai nudegus – į šiuos ir kitus klausimus atsako dermatologė prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

Kiek laiko degintis yra saugu?

Dermatovenerologų nuomone, saugaus deginimosi nėra. Tokios pozicijos laikosi ne tik Lietuvos, bet ir Europos, pasaulio dermatologai. Saulė paskatina vitamino D, kurio chroniškai trūksta visiems Lietuvos gyventojams, gamybą, tačiau perteklinis saulės spindulių kiekis žalojamai veikia odą. Įdegis ir yra odos apsauga, kad spinduliai nepatektų labai giliai į odą ir nepažeistų labai svarbios DNR medžiagos – aminorūgščių, neprasidėtų nekontroliuojamas atipinių ląstelių augimas. Kai tik odą paliečia pirmieji spinduliai, melanocitai pradeda gaminti pigmentą melaniną, kuris išnešiojamas į aplinkinius audinius. Oda įgauna spalvą, tampa rusvesnė, priklausomai nuo to, kiek pigmento turi, kaip geba jį gaminti. Visuomenėje jau daug dešimtmečių vyrauja nuomonė, kad įdegis yra gražu. Tačiau šis požiūris pamažu keičiasi, suvokiama, kad UV spinduliai ir neprotingas, nesaikingas noras būti įdegusiam turi savus padarinius.

Tačiau drausk nedraudęs, o žmonės vis tiek deginsis. Tad rekomendacijos būtų tokios: nuo 11val. iki 15 val., kai saulė yra pati aktyviausia, reikėtų būti po skėčiu, miške ar tiesiog eiti pasivaikščioti.

Būti saulėje be jokios apsaugos saugiausia ryte arba po pietų daugiausia pusvalandį. Jeigu ruošiatės būti ilgiau, turi būti ir atitinkama apsauga: kepurė, akiniai su UV spindulius blokuojančiu filtru, pečius dengiantys drabužiai, o vietas, kurių negalite prisidengti, reikėtų patepti apsauginiu kremu. Saulė atrodo nekalta, bet ji gali sukelti saulės smūgį, žmogus gali perkaisti, todėl būtinas galvos apdangalas. Kūdikiai iki šešių mėnesių apskritai neturėtų būti tiesioginiuose saulės spinduliuose, taip pat ir vaikai iki trejų metų.

prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė

Kuris apsauginis kremas yra veiksmingiausias, kaip išsirinkti sau tinkamą ir kada tepti?

Apsauginis kremas skirtas ne tik tam, kad absorbuotų UV spindulius, bet ir dalį jų atspindėtų. Renkantis kremą reikėtų atsižvelgti į odos tipą. Kuo riebesnė oda, tuo lengvesnės struktūros turi būti kremas – gelis, losjonas, purškiamas kremas. Jei riebią odą papurkšite ar patepsite riebiu aliejiniu kremu, gana greitai gali išsivystyti aknės tipo bėrimai, nes užsidaro prakaito ir riebalų liaukos.

Jei jūsų oda sausa, tiks riebesnis kremas, aliejus. Jei planuojate maudytis, rekomenduojama rinktis kremą, atsparų vandeniui, nes per vandenį labai gerai pereina saulės spinduliai, tad ilgai maudydamiesi galite smarkiai nudegti.

Kremą reikėtų tepti 20 minučių prieš einant degintis. Tai galioja ir sportuojantiesiems ar dirbantiesiems lauke. Būnant ilgesnį laiką saulėje, kremą reikėtų tepti pakartotinai kas dvi tris valandas. Dar vienas patarimas – tepant kremą jo netaupyti ir pasistengti išsitepti tolygiai.

Kokio apsauginį kremą reikėtų rinktis Lietuvos klimatui, o kokį – vykstant į šiltuosius kraštus?

Tiek Europos, tiek Lietuvos dermatologai rekomenduoja: kūnui – ne mažiau kaip SPF 30, veidui, plaštakoms, dekoltė, vaikams – SPF 50. Būtina suprasti, kad apsauginis kremas nuo ilgalaikio saulės poveikio neapsaugo. Jis apsaugo tik nuo ūmaus nudegimo. Tad klaidinga manyti, kad jei jau pasitepėte kremu, saulėje galite būti kiek norite, nes jūs jau apsaugoti. Taip nėra. Jau seniai patvirtinta, kad UV spinduliai sukelia vėžį, ypač jei jie labai stipriai veikia jauno žmogaus odą (iki 18 metų žmogus gauna beveik 80 proc. savo gyvenimo UV spindulių) arba veikia ją daug metų, bet dažnai.

Manoma, kad apsilankymai soliariume prieš tikrosios saulės vonias padeda odai apsiprasti ir paskui įdegama lygiai, gražiai ir pan. Ką jūs apie tai manote?

Kai kurios šalys, pamačiusios, kiek jaunų žmonių miršta nuo odos vėžio, yra uždraudusios soliariumus. Aš, kaip šios srities profesionalas, rekomenduočiau nesilankyti juose. Dermatologijoje uždegiminės ligos gydomos UV spinduliais, ir labai sėkmingai. Yra tam tikrų būklių, kai išankstinis UV spindulių kiekis sumažina ligos ūmumą, todėl taikoma UV spindulių terapija, kad prieš vasaros sezoną žmogus paruoštų odą. Lietuva patenka tarp šalių, kuriose soliariumų lankomumo procentas yra vienas didžiausių Europoje (Lietuvoje – apie 14,5 proc., kitose Europos šalyse – 7 ar 8 proc.). Galbūt taip yra todėl, kad daugelis dienos šviesą maišo su UV spinduliais, daug kas eina dėl psichologinių dalykų – kad depresija neužpultų. Įtakos turi ir žinių apie soliariumų žalą stoka.

UV spinduliai yra labai stiprus kancerogenas. Jie atsakingi už melanomos – odos vėžio – atsiradimą. Buvo pateikta ir dar viena mokslininkų išvada: jaunimui iki 35 metų, reguliariai besilankančiam soliariumuose ištisus metus, rizika susirgti odos ir akių dugno melanoma padidėja 75 proc. Rizika padidėja ir tada, jei oda du tris kartus nudegė iki pūslių.

Ar tiesa, kad saulė sendina odą?

Taip, tai tiesa, atlikta daugybė tai įrodančių tyrimų. UV spinduliai turi ūmų (būna stiprus, įvairaus laipsnio nudegimas iki pūslių, gali atsirasti saulės alergija) ir ilgalaikį poveikį. Vienas iš pastarojo padarinių – odos senėjimas.

O koks teigiamas saulės poveikis? Kiek laiko turėtume pabūti saulėje ir kurias vietas apnuoginti, kad tikrai gautume vitamino D?

Pakanka pabūti 15 minučių tiesioginiuose saulės spinduliuose, kad oda pradėtų gaminti vitaminą D. Tam nereikia išsirengti ir keletą dienų sėdėti prieš saulę. Be to, ne vien UV spinduliai yra vitamino D šaltinis. Jo turime gauti ir su maistu, o jei vis tiek nepakanka, reikėtų vartoti papildus.

Dėl kokių priežasčių atsiranda pigmentinių dėmių ir kas gali padėti jų išvengti?

Pigmentinių dėmių gali atsirasti dėl hormoninės pusiausvyros sutrikimų, stiprių nudegimų. Jei žiemą žmogus išvyksta į šiltuosius kraštus, pabūna ten pusdienį be jokios apsaugos, pigmentacija gali būti labai stipri. Taip pat svarbu ir tai, ar žmogus netepė kokių nors kosmetikos priemonių, kremų, ar jam nebuvo atliktos kokios nors procedūros. Vyresnių žmonių pigmentacija yra ilgalaikis UV spindulių poveikis. Vienintelė apsauga nuo pigmentacijos yra galvos apdangalas ir apsauginis kremas nuo saulės, kurio SPF 50+.

Neseniai nustatyta, kad ne tik UV spinduliai A ir B, bet ir dienos šviesa sukelia pigmentaciją. Taigi pigmentinių dėmių gali atsirasti ir pabuvus prieš tiesioginius saulės spindulius, ilgą laiką prieš dienos šviesos lempas ar net kompiuterį. Rizika kur kas didesnė besilaukiančioms merginoms, naudojančioms kontraceptikus, spirales, maitinančioms ar esančioms po tam tikrų procedūrų. Moterims dėl estrogenų pusiausvyros tai nutinka dažniau. Pigmentaciją kartu su saule gali išprovokuoti ir stresas. Taigi, jei norite turėti gražią odą, turite saugotis – prisiminkite praėjusio šimtmečio aristokrates. Jos visada būdavo su pirštinaitėmis, skėtuku, gražia skrybėlaite.

Ką rekomenduotumėte daryti tiems, kuriems vis dėlto nepavyko išvengti nudegimo, kokias priemones naudoti?

Perkant apsauginį kremą reikėtų pasižvalgyti ir kremo po deginimosi. Į jo sudėtį dažnai įeina vitaminai A, E, pantenolis, alavijų ekstraktas. Jie padeda mažinti uždegimą, vėsina, ramina odą.

Nudegus odą pirmiausia ją reikia vėsinti, paskui – raminti. Vaistinėse galima įsigyti purškiamo vandens. Taip pat labai padeda vėsūs pavilgai (galima rankšluostį ar marlę tiesiog sušlapinti vandeniu, jei stipresnis nudegimas – dėti juodosios arbatos pavilgus). Tinka ir daugumos mėgstamas kefyras, jis ištraukia karštį, jame esančios medžiagos – lipidai – sutepa odą, ją nuramina. Galima naudoti ir pantenolio putas, kurios ištraukia karštį ir sudrėkina odą. Jos yra alternatyva spiritiniams tirpalams, nes smarkiai nudegus tepant jais labai peršti, oda dar labiau išsausėja. Apskritai pabuvus saulėje odą rekomenduojama gerai drėkinti dar bent porą savaičių, tepti raminamuoju kremu. Tinka ir drungno vandens procedūros vakare, tik po jų odą reikėtų patepti drėkinamuoju kremu.

 

Indrė Pepcevičiūtė

Rekomenduojami video