Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Šaltis sėją pristabdė, bet nuotaikos nesugadino
Po trumpo atšilimo, kai ūkininkai jau tikėjosi, kad prasidėjo ankstyvas pavasaris, gamta vėl parodė nagus ir pristabdė darbus. Dirva dar tiek neįšilo, kad būtų galima ramiai sėti ankštines kultūras, neramu ir dėl patręštų bei vegetaciją pradėjusių žiemkenčių. Iki šiol sudėtinga dėl drėgmės įvažiuoti į laukus. Tačiau, anot žemdirbių, nereikia vyti Dievo į medį: skirtingai nuo ankstesnių metų, žuvusių žiemkenčių nedaug, o pagal išankstines sutartis siūlomos kainos palankesnės nei pernai. Javai neauga Kestutis Armonas

Kęstutis Armonas, Biržų rajono ūkininkų sąjungos vadovas

Dėl žiemkenčių skųstis negalime, jie gerai peržiemojo. O vasarojaus sėja vėluoja. Pasėjus į šaltą dirvą nieko gero nebus. Šiandien dirvos temperatūra tesiekia 3–4 laipsnius šilumos, reikėtų bent 5 laipsnių. Pasiteisina ankstyva avižų sėja: kuo jas anksčiau pasėji, tuo didesnis būna derlius. O kitos kultūros mėgsta šilumą. Su kolegomis pastebėjome, kad neverta anksti sėti pupų. Manau, šiemet žirnių bus sėjama daugiau nei pupų, nes žemdirbiai yra nusivylę supirkėjų pupoms taikoma rinkodara: pupas imta rūšiuoti pagal kokybę, krito jų kainos. Žiemkenčiai jau kelis kartus patręšti, bet augti nenori. Mūsų ūkio specializacija – sėklininkystė, todėl auginame keturių veislių žieminius kviečius ir dviejų veislių kvietrugius. Taip pat turime žieminių rapsų. Žiemojo ir kmynai, kuriuos pernai pavasarį sėjome kartu su žirniais. Ankštinius nukūlus, kmynai liko žiemoti, juos kulsime šiemet. Grūdų supirkėjai augintojams dabar siūlo sudaryti išankstines būsimo derliaus sutartis. Be to, šiemet siūlomos didesnės nei pernykštės supirkimo kainos, tad galima tikėtis geresnių metų. Žiemkenčiai užmirko SAMSUNG CAMERA PICTURES

Vilius Pliuškis, Rokiškio r. ūkininkas

Gerai peržiemojo žieminiai miežiai ir anksčiau rudenį sėti kviečiai, o vėliau sėti kviečiai šiek tiek nuvylė. Žiemkenčiai nenušalo, bet kai kurie pasėliai užmirko šlapiose dirvose. Tačiau atsėti reikės palyginti nedaug – septynis hektarus. Prieš kelias savaites pasėjome vasarinius miežius, žirnius, dar liko pasėti apie 60 ha grikių – ši kultūra tinka auginti mūsų nenašiose žemėse. Tačiau pasėtos kultūros nenori dygti, nes šalta. Kiek žinau, kitų rajonų kolegos dar net nepradėjo sėjos. Kai taip vėluoja sėja, nereikėtų tikėtis labai gero derliaus. Ir apie kainas dar anksti kalbėti ir verkšlenti, bet kuriuo atveju išgyvensime. Visiems dabar nelengva. Neveikia chemikalai Povilas Vaiciulis

Povilas Vaičiulis, Svetlicos kaimo ūkininkas (Marijampolės sav.)

Sezonas po truputį įsibėgėja. Jau du kartus patręšėme žieminių pasėlių laukus. Po praėjusių metų nesėkmių, kai apie 80 proc. visų žieminių pasėlių iššalo, šiais metais galiu pasidžiaugti, kad ir žieminiai kviečiai, ir rapsai išliko visu 100 proc. Tik lomose, kur drėgniau nuo gausaus lietaus, žieminių kviečių ir rapsų yra pamirkusių. Šiaip žieminiai pasėliai gana neblogai atrodo. Stebina šiųmečio pavasario besikeičiantis klimatas, tad labai sudėtinga prisitaikyti prie oro sąlygų. Pirmos balandžio dienos buvo labai šiltos, tad kai kurie didelius žemės plotus valdantys ūkininkai pradėjo sėją: pasėjo vasarinius kviečius, žirnius, o kai kurie pasėjo net pupas ir cukrinius runkelius. Mes savo ūkyje šį pavasarį dar nieko nesėjome. Vasarinių augalų sėjai žemė turi būti kur kas šiltesnė, kad augalai dygtų, pavyzdžiui, žirniams sėti dirva turėtų įšilti iki 7 laipsnių. Balandžio 20 dieną matavome žemės temperatūrą – termometras parodė, kad žemė įšilusi tik iki 2,5–3 laipsnių. Prieš tris savaites kituose ūkiuose pasėti vasariniai augalai dar nėra išdygę, baisu, kad nesupūtų. Pasėtas pupas gali reikėti atsėti, o žirniai turėtų išlikti, nes atsparesnė kultūra. Apsėtuose gretimuose laukuose augalai iškleidę vieną kitą daigelį, bet jie neišlindę. Vasariniai kviečiai turėtų išlikti, jei jų lomose nepašaldė balandžio šalnos. Pas mus tik dvi naktis temperatūra buvo nukritus iki 5–6 laipsnių šalčio. Mes dar nesėjome nieko, tik stebėjome orų prognozes. Kai pranešė balandžio vidury atšalimą, šalnas, sėti buvo netikslinga. Sėjos darbus ruošiame balandžio paskutinei savaitei. Jau žemės išlygintos, siekiant sulaikyti jose drėgmę. Kai tik atšils oras, manau, įterpsime sėklas, o rezultatas bus toks pats kaip tų, kurie sėją pradėjo anksčiausiai. Kai žemės temperatūra tesiekia 3 laipsnius šilumos, niekas nedygsta. Žieminiai kviečiai vos vegetuoja, krūmijimasis labai sulėtėjęs, todėl dar negalima naudoti jokių preparatų, žieminių kviečių stabilizatorių. Kad veiktų insekticidai, fungicidai ar herbicidai, paros temperatūra turėtų pakilti bent iki 8, o dieną – mažiausiai iki 10 klaipsnių šilumos. Nedžiūva dirvos Valdas Kamaitis

Valdas Kamaitis, Pilviškių seniūnijos ūkininkas (Vilkaviškio r.)

Sunkokai šiemet mums sekasi sėja. Ji pasistūmėjusi, bet per didelius vargus – labai daug šlapių vietų, į kurias neįmanoma įvažiuoti. Nedžiūva dirvos, tam įtakos turi nepalankūs orai. Nors ir sunkiai, bet jau esame truputį kultūrų pasėję: kai tik leidžia sąlygos, sėjame vasarinius kviečius, jų sėja dar nebaigta, taip pat sėjame cukrinius runkelius ir žirnius. Per du ūkius, savo ir sūnaus, cukrinių runkelių jau pasėję daugiau kaip pusę, o žirnių per abu ūkius auginsime apie 40 ha. Kol kas nieko gero ir dėl žiemkenčių: žiemą jie neiššalo, bet kai kur išmirko, vadinasi, balandžio vidurio šalčiai jiems taip pat turės įtakos. Kol kas apie pasekmes kalbėti sunku, bet aišku viena – prasidėjęs jų augimas sustojo, nes per šalta. Dėvisi melioracijos sistemos Algimantas Pipiras

Algimantas Pipiras, Lazdijų rajono Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas

Lazdijų rajono žemdirbiams labiausiai reikėtų gamtos atsibudimo, šilumos, kad duotų užbaigti pradėtus darbus, kurie buvo prasidėję intensyviai. Daugiau nei pusė mūsų rajono žemės yra nederlinga, o dar gamtos išdaigos balandžio vidury sustabdė įsibėgėjusius sėjos darbus. Per šalnas sulėtėjo ir darbų tempas, ir žmonės: visi žiūri į dangų ir laukia, kada ateis tikrasis pavasaris. Dveji pastarieji metai mūsų ūkiams nebuvo dosnūs. Kai kam ūkininkavimas yra verslo šaka, bet mūsų krašte – tai savęs „išsunkimo“ verslas, nes galima dirbti kiek nori, o tokio paties finansinio rezultato, kaip dirbant derlingose žemėse, negausi. Žinoma, kaip kasmet, šiemet ūkininkai tikisi geresnio derliaus nei pernai. Tačiau šį pavasarį Lazdijų krašto ūkininkai turi itin daug problemų dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų – šių nusidėvėjimas peržengė 70 proc., jas būtina rekonstruoti ir atnaujinti. Lazdijų rajono savivaldybė iš savo biudžeto prisideda nuo 10 iki 20 proc. reikalingų lėšų, paremia tuos ūkininkus, kurie buriasi į melioracijos įrenginių naudotojų asociacijas. Kol kas mūsų žemdirbiai dar nėra pajėgūs tiek investuoti patys, kasmet į melioraciją investuojama tik dešimtadalis to, kiek reikėtų. Kita bėda ta, kad vis dar neaišku, kurios Lazdijų rajono seniūnijų teritorijos bus priskirtos nederlingoms žemėms. Tikiuosi, kad visas Lazdijų rajonas turėtų būti priskirtas prie nederlingų žemių. Tai pagelbėtų žemdirbiams sulaukti papildomų išmokų. Laukiame šilumos Valdas Bubliauskas 20170424

Valdas Bubliauskas, Čekiškės seniūnijos ūkininkas (Kauno r.)

Technika jau paruošta sėjai, praėjusią savaitę atlikome techninę apžiūrą. Dabar dirvas kalkiname, nes mokslininkų tyrimai rodo, kad dirvos rūgštėja. Laukuose didelių bėdų nematau. Jų būklė net geresnė nei ankstesniais metais, taigi melioracijos sistemos veikia labai gerai. Apskritai, 700 ha ūkyje sėjos darbai jau sudėlioti, laukiame atšilimo. Gali būti, kad šįmet sėja bus tokia, kad tik spėk suktis, susikaups visi darbai: ir sėsim, ir tręšim. Ką auginsime? Žirniams skirsime 7 proc. viso ploto ir tai sudarys per 40 ha. Šįmet pupų neauginsiu, nebent kaimynas apsispręstų parduoti dalį žemės. Žieminiai kviečiai peržiemojo neblogai, dėl rapsų irgi neturėjau problemų. Rapsus į tą patį plotą sugrąžinu su atsarga – kas penktus metus. Paklausiau mokslininkų patarimų ir pats išbandžiau, įsitikinau. Dar auginsiu salyklinių miežių. Gal tik vienas rapsų plotelis bus retesnis, jį sėjau šiek tiek vėluodamas, bet šį kartą neturėjau kitos išeities. Šalnos kviečius kamavo Vidmantas Doniela 20170424

Vidmantas Doniela, Skuodo r. ūkininkas

Šis sezonas mano ūkyje bus be esminių pasikeitimų. Auginsiu 160 ha žieminių rapsų. Žiema sukėlė šiek tiek nerimo: kelias dienas temperatūra buvo nukritusi žemiau 15 laipsnių, pūtė vėjas, sniego beveik nebuvo. Tačiau visi pasėliai peržiemojo gerai. Dar auginsiu per 250 ha žieminių kviečių. Dabartinės šalnos juos kamuoja, jie atrodo prasčiau nei turėtų šiuo metu. Priežastis aiški – augalai nepasiima būtinų medžiagų. Tikiuosi greitai sulauksime šilumos ir dabartinės problemos išnyks. Dar sėjomainai auginu baltuosius dobilus, pupas ir žirnius. Pernai pastarųjų auginau per 200 ha, šįmet – gerokai mažiau, nes pernai pupas užpuolė kenkėjai, taigi nusprendžiau metus palaukti. Paradoksalu – anksčiau turėjau dalį ekologinio ūkio, augindavau pupas ir jų nekamavo jokie kenkėjai, o dabar neekologiniam ūkyje pupos nuo kenkėjų nukentėjo. Skuodo rajone ūkininkauju nuo 1989-ųjų ir savo patirtimi noriu paneigti kai kurių mokslininkų tikinimus, esą Žemaitijoje žemės katastrofiškai rūgštėja. Nežinau kaip ir kokiuose ūkiuose jie surinko tokius duomenis, bet padėtis mano ir kaimynų ūkiuose tikrai kitokia, dirvožemio kokybė tik gerėja. Stebiuosi ir net įtariu, jog kai kurių mokslininkų tyrimai labai susiję su jų darbų, tyrimų apmokėjimo reikalais. Sunku patikėti, kad ūkininkai pjautų šaką, ant kurios sėdi. Rūpestis dėl miežių SAMSUNG CAMERA PICTURES

Paulius Leščinskas, Anykščių r. ūkininkas

Auginu kvietrugius ir žieminius miežius. Šiais metais miežių sėjau nedaug – 40 ha, kvietrugių daugiau nei 100 ha. Kvietrugiai molingose dirvose sudygo prastokai, tačiau bando įsikrūmyti ir tikiuosi, kad atsigaus. Žieminiai miežiai, kurie ankstesniais metais pasiteisindavo, šiais metais kelia rūpestį. Yra išretėjusių plotų. Augalai tręšiami ir maitinami per lapus, tačiau dar neaišku, ar jie atsigaus, ar juos teks atsėti. Akivaizdu, kad miežių derlius bus prastesnis. Užpernai iš hektaro prikūlėm 6 tonas miežių, šiais metais, matyt, bus prikulta perpus mažiau. Žinoma, ši kultūra pašalo, bet ir ūkininkai rizikavo sėdami lepius augalus. Sudaromos išankstinės kvietrugių supirkimo sutartys, o miežių – ne. Anykščių rajono žemės – nederlingos, todėl kvietrugius auginti pelningiau, jų supirkimo kaina didesnė. Šį sezoną žemdirbių nelepina orai, tačiau ūkyje jau baigiami sėti žirniai, bus sėjami grikiai. Naujam sezonui ūkininkas nusiteikęs optimistiškai, džiaugiasi, kad dirba ir gali dirbti. Gražiausi rugiai

SAMSUNG CAMERA PICTURES

Ramūnas Skapas, Ukmergės r. ūkininkas

Žieminėmis kultūromis buvo užsėtas trečdalis ūkio. Pasėliai peržiemojo pusėtinai, tačiau pavasaris nuvylė, dėl šalto oro ir lietaus kai kurie kviečių plotai ėmė prastėti. Ūkyje buvo pasėti rugiai, kvietrugiai, kviečiai. Šiuo metu gražiausiai atrodo rugių pasėliai, bet jų plotas mažas. Žvelgiant į šių dienų žiemkenčius sunku spėti, koks bus jų derlius, manoma, kad rekordinio derliaus nebus. Naująjį sezoną ūkininkas sutinka vildamasis, kad šis sezonas nebus prastesnis už praėjusį. Šių metų orai stabdo darbus, kai kur dirvos dar nėra išdžiuvusios, todėl laukiama atšilimo, kuris paspartins pavasario darbus. Artimiausiu metu bus sėjami žirniai ir bulvės. Dalis ankstyvųjų bulvių jau pasodinta.   Rima Kazakevičienė, Albinas Čaplikas, Vida Tavorienė, Jolita Žurauskienė    
Rekomenduojami video