Tikrintojai sijoja per rėtį išmokų gavėjus ir vis dažniau iškapsto kokį nors detektyvą. Šiemet pavasarį ne tik kontrolieriai, bet ir atitinkami pareigūnai aiškinosi, kur pradingo didžiuliuose plotuose auginti krapai. Rudenį Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) taikiklyje atsidūrė šaltalankių augintojai. Juos vienijančios asociacijos atstovai prašo atskirti grūdus nuo pelų ir nesuplakti visų šaltalankių augintojų į vieną katilą.

Vietoj uogynų – pievos

Išmokos žemdirbiams – svarbus jų pajamų ramstis, tačiau neretai jos tampa ir pasipelnymo šaltiniu.

Šių metų pavasarį nuskambėjo krapų skandalas. Po jo nebeliko paramos už ekologišką šių prieskoninių daržovių auginimą. Pastaraisiais metais stipriai išaugus ekologiškai auginamų krapų plotams, susidomėta, kur šie žalumynai realizuojami. Sprendžiant iš pernai deklaruotų plotų (per 863 ha), turėjo klestėti krapų eksportas arba tautiečiai kasdien turėjo kilogramais vartoti šių daržovių. Paaiškėjo, kad ši veikla kvepia detektyvu – ekologiškų krapų realizacija sukėlė įtarimų ir užminė mįslių.

Šį rudenį tikrintojai nusitaikė į šaltalankių augintojus. Seimo Kaimo reikalų komitete preliminarius patikrų rezultatus pristatęs NMA vadovas Erikas Bėrontas sakė, kad skaičiai rodo esant problemą, nes daugiau nei pusės patikrų rezultatai neigiami. NMA pateiktais duomenimis, šiemet papildomai tikrinti 42 šaltalankių augintojai, pas daugiau nei pusę jų (23) nustatyta pažeidimų – ploto trūkumas, nešienauti tarpueiliai, išnykę šaltalankiai. Didžiausią pažeidimų dalį sudaro netinkamas deklaravimas – vietoje šaltalankių uogynų rastos pievos.

„Rizikos grupei šaltalankių augintojai priskirti atsižvelgiant į tai, kad vertinimo metu tarp jų paraiškų pastebėta nemažai pažeidimų, įsipareigojimų nevykdymo atvejų“, – teigė NMA Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja Aistė Mileikaitė. Pažeidėjams pritaikytų sankcijų ji kol kas nekomentavo, nes paraiškų vertinimas esą dar vyksta, sankcijų suvestinių kol kas nėra.

Anot D.Kvedaraitės, šaltalankių auginimas ir derliaus nuėmimas turi savo specifiką, kurios neįvertinus gali nukentėti sąžiningi augintojai.

Neatsižvelgia į specifiką

Lietuvos šaltalankių augintojų asociacija (LŠAA) išsiuntė NMA vadovui raštą, kuriame aiškinama, kad ne vienas patikrų sulaukęs šių uogų augintojas sankcijomis gali būti nubaustas nepelnytai. Šios asociacijos prezidentė, šaltalankių augintoja Daiva Kvedaraitė sakė, kad šaltalankių auginimas ir jų derliaus dorojimas turi tam tikrą specifiką, kurios neįvertinus gali nukentėti sąžiningi augintojai.

„Atvažiuoja tikrintojas į ūkį, pamato ant šaltalankių krūmų uogų ir konstatuoja, kad derlius nenuimtas. Patikrą įvertina neigiamai ir atima išmokas. Kadangi šaltalankių derlius imamas karpant šakeles, dalį jo reikia palikti. Mes norėtume visas uogas nuskinti, tačiau jeigu nenorime prarasti uogynų, dalį turime palikti“, – aiškino ji.

LŠAA direktorius Gediminas Radzevičius patikino, kad palikti maždaug trečdalį šakelių su uogomis rekomenduoja mokslininkai. Anot jo, NMA kartais perdėtai reikalauja, kad būtų nuskintos visos šaltalankių uogos. „Jeigu taip pasielgtume, netektume augalų. Kadangi šaltalankių uogos atskirai neskinamos, o karpomos šakelės, trečdalis lapijos su uogomis turi būti palikta, kad augalas sukauptų pakankamai energijos ir kitais metais galėtų išleisti naujų ūglių“, – aiškino LŠAA atstovas.

D.Kvedaraitė pabrėžė dar vieną problemą, su kuria susiduria šaltalankių augintojai ir kurios neįvertina tikrintojai. „Nukarpius šakeles, augalai patiria stresą. Jeigu jie normaliai nepamaitinami, o ekologiniuose ūkiuose tai padaryti sudėtingiau, per žiemą silpnesni žūsta. Ūkininkai stengiasi juos atsodinti, bet tai nėra paprasta, reikia išdirbti tarpueilius ir panašiai. Apmaudu, jei dėl kelių vienoje ar kitoje eilėje pražuvusių krūmų tikrintojai ima kabinėtis“, – sakė LŠAA prezidentė.

Šaltalankių augintojai su NMA ir Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) nesutaria ne tik dėl to, kaip traktuoti šaltalankių derliaus sudorojimą. Diskusijos verda ir dėl šaltalankių tarpueilių pločio.

„Gerai, kad reglamentuojamas atstumas tarp eilių. Tačiau dėl reikalavimo tiek pat ploto palikti ir eilės gale, kur traktorius su padargais turi apsisukti, kyla nepatogumų. Norisi pasiūlyti kontroliuotojams patiems pabandyti tai padaryti“, – apie neadekvačius reikalavimus kalbėjo G.Radzevičius.

Bijo priekaištauti

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti NMA laiškų sulaukę šaltalankių augintojai vengė komentuoti nustatytus pažeidimus. Vieni sakė bijantys priekaištauti tikrintojams, kad nebūtų dar labiau prispausti, nes tokios tendencijos, kai dėl purkštavimų ir valdininkų kritikos ūkius užpuola tuntas kontrolierių, esą tapo gajos Lietuvoje. Kiti turbūt tyliai pripažino klaidas.

Vienas iš šaltalankių auginimo pradininkų Lietuvoje Linas Šliauteris, turintis didžiausią (115 ha) šių uogų ūkį, sakė, kad NMA specialistams priekaištų neturi ir su jais nesipyksta. „Man bėdos dėl „Ekoagros“. Už didžiąją dalį ekologiškai auginamų uogų dvejus metus negavau išmokų. Matyt, ir šiemet negausiu“, – krimtosi ūkininkas.

Šaltalankių augintojas mano, kad yra nepelnytai skriaudžiamas „Ekoagros“. „Ateina vienas žmogus tikrinti, apžiūri ir sako, kad per mažai derliaus. Ekologiniuose ūkiuose reikalaujama iš vieno hektaro priskinti 500 kilogramų uogų, tiek tikrai priskinu, bent išmokų negaunu. Sakau, pasverkite uogas, bet jie to nedaro“, – savo problemas išsakė ūkininkas.

Velkasi praeities klaidos

D.Kvedaraitės teigimu, šaltalankių augintojus kontrolieriai kone kasmet stebi pro didinamąjį stiklą, tad ir šie metai nėra išimtis. „Toks spaudimas nėra geras ženklas. Be to, sunku dirbti, kai kone kasmet atsiranda naujienų – visokių reikalavimų ir ribojimų. Regis, jau tapo mada ką nors kasmet keisti. Tokiu atveju sunku planuoti veiklą“, – sakė ji.

Vis dėlto LŠAA prezidentė pripažino, kad kontrolieriai į šaltalankių plantacijas nusitaikė neatsitiktinai – šiuose ūkiuose ne viskas gerai. „Neneigsiu, kad nėra prastų šaltalankynų. Gal tai viena iš priežasčių, kodėl mes nuolat patenkame į tikrintojų akiratį“, – svarstė pašnekovė.

G.Radzevičius tam pritarė ir teigė, kad problemos buvo užprogramuotos nuo pat pirmųjų šaltalankių plantacijų įveisimo Lietuvoje. Pirmiesiems sertifikuotiems ekologiniams šaltalankių uogynams vienas iš reikalavimų buvo viename hektare auginti iki 500 augalų. „Tai nerimtas ir nežinia iš kur atsiradęs reikalavimas. Tokiu atveju tai – ne uogynas, o dekoratyvinė plantacija išmokoms gauti“, – pirmuosius šaltalankių uogynus įvertino jis.

2013 m. šaltalankių produkcijos vidaus ir užsienio rinkų tyrimą atlikęs G.Radzevičius tuomet konstatavo, kad apie pusė augintojų šaltalankius sodina tik norėdami gauti ekologines išmokas. Pasak jo, didžioji dalis 2004–2010 m. įveistų plantacijų nebuvo orientuotos į derlių dėl nepagrįstai mažo augalų tankio hektare. 2010–2012 m. įveistos plantacijos jau buvo daugiau skirtos pramoniniam auginimui. Tokių uogynų hektare buvo sodinama ne mažiau kaip 1 000 šaltalankių krūmų.

Taigi senesnių laikų padarytos klaidos velkasi iki šiol. Pasak D.Kvedaraitės, nemažai anksčiau šaltalankius įveisusių augintojų stengiasi susitvarkyti ir gauti derlių. „Tie, kurie nori sukčiauti, nišų randa bet kur. Tokių žmonių nereikėtų painioti su rimtai dirbančiais ir didelį derlių išauginti siekiančiais ūkininkais“, – kalbėjo ji.

Naujokų nepriima

G.Radzevičius mato dar vieną problemą. „Žemės ūkio ministerija labai griežtai reglamentuoja ekologinius ūkius, tačiau gana pasyvi yra neekologinių šaltalankių ūkių atžvilgiu. Dėl to atsiranda nesusipratimų. Jeigu tokių uogynų hektare tėra 300 augalų, tai jau nesąžiningas reikalas“, – teigė jis.

Nuo praėjusių metų naujiems ekologiškų šaltalankių augintojams ar šių uogynų plėtrai išmokos nebeskiriamos. Dėl sumažėjusio paramos už ekologinį ūkininkavimą krepšelio ŽŪM kaip įmanydama taupo lėšas.

„Europos Sąjungoje mes būsime bene vieninteliai, kurie neberems naujų ekologiškų šaltalankių augintojų. Pagal praėjusiais metais sugriežtintas taisykles naujokai ir nauji plotai neberemiami“, – apgailestavo LŠAA atstovas.

Už hektarą ekologinių uogynų ir sodų mokama 518 eurų kompensacinė išmoka. Ji didesnė – 534 eurai, – jeigu uogininkystės ar sodininkystės ūkis pereina prie ekologinio ūkininkavimo. Dar yra numatyta 516 eurų išmoka už ekologinei sėklininkystei naudojamą hektarą.

Be šių išmokų, šaltalankių augintojai dar gauna susietąją paramą: 2016 metais ji buvo apie 230 eurų už hektarą, o šiemet turėtų siekti apie 243 eurus (galutinis įkainis dar nėra patvirtintas).

Be to, kad gauna pagrindinę tiesioginę išmoką, žalinimo išmoką, šaltalankių augintojai dar gali gauti išmoką už pirmuosius hektarus ar jaunojo ūkininko išmoką (jei atitinka reikalavimus).

Skaičiai

NMA duomenimis, 2017 m. deklaruota beveik 3 908 ha, 2016 m. – apie 3 743 ha, 2015 m. – per 1 588 ha šaltalankių.

Daugiausia uogynų šiemet deklaruota Akmenės r. – 620 ha, Varėnos r. – 485 ha, Šilutės r. – 314 ha, Jurbarko r. – 276 ha, Biržų r. – 274 ha, Alytaus r. – 266 ha.

Buvo negražių dalykų

Saulius Jasius, ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas

Dėmesys į šaltalankių augintojus kreipiamas todėl, kad pastaraisiais metais pradėjo didėti šaltalankynų plotai. Jie plečiami siekiant gauti ekologinio ūkininkavimo išmokas. Pasidarė įdomu, kaip atrodo tie uogynai, kokios veislės juose auginamos. Todėl NMA buvo įpareigota sustiprinti jų priežiūrą. Tą patį padarė ir sertifikuojanti įstaiga „Ekoagros“.

Nustatyta atvejų, kai nekultūriniais šaltalankiais buvo užsodinami didžiuliai plotai. Net ne sodinukai buvo sodinami, o sukaišiojamos į žemę šakelės. Mes juk remiame ne tokius, o produktyvius veislinius šaltalankynus, kurie prižiūrimi laikantis atitinkamų technologijų. Dėl to sutinka ir Šaltalankių augintojų asociacija. Bendradarbiaujant su ja buvo nustatyti technologiniai reikalavimai ekologiniams šaltalankių uogynams. Jeigu jų laikomasi, niekas neturi priekaištų.

Taip pat yra nustatyta derliaus norma iš hektaro. Ją galima pasiekti nenukarpant visų šakelių ir nenualinant krūmų. Dėl to problemų nekyla. Jų buvo, kai šaltalankius puolė kažkokia muselė. Dabar dėl to augintojai nesiskundė.

Kyla problemų dėl neekologinių uogynų, už kuriuos mokama susietoji parama. Atsižvelgiant į asociacijų pastabas, nuo kitų metų neekologinių šaltalankių bei kitų uogų augintojams bus taikomi papildomi reikalavimai skiriant susietąją paramą.