Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, pasirašė dekretą dėl malonės suteikimo penkiems kaliniams. Kovo 22-ąją vykusiame pirmajame šiemet Malonės komisijos posėdyje buvo svarstomi 79 nuteistųjų malonės prašymai.

Atsižvelgusi į Malonės komisijos rekomendacijas, prezidentė trejais metais sumažino laisvės atėmimo bausmę Ievai Arlavičiūtei (33 m.). Ši nuteistoji augina 3 mažamečius vaikus, kuriems reikalinga priežiūra, tačiau į laisvę ji dar neišeis.

I. Arlavičiūtė buvo nuteista Kaliningrado srities teismo pagal kelis Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso straipsnius už ypatingai didelės apimties narkotikų kontrabandą, o taip pat už pagalbą ruošiant neteisėtą ypatingai didelės apimties narkotikų realizavimą. Taip skamba Baudžiamojo kodekso straipsniai, pagal kuriuos ji buvo nuteista. Už šiuos sunkius nusikaltimus Kaliningrado teismas jai skyrė 12 su puse metų laisvės atėmimo.

Nuosprendis įsiteisėjo 2013-ųjų kovo 6-ąją. Kadangi narkotikų kontrabandininkė buvo suimta dar anksčiau – 2012-ųjų gegužės 31-ąją, tad kalėti ji turėjo iki 2024-ųjų lapkričio.

2014-ųjų rugsėjį Kaliningrado srities teismas priėmė nutartį leisti I. Arlavičiūtei bausmę atlikti Lietuvoje. Kauno apylinkės teismas, suderinęs Rusijos ir Lietuvos baudžiamuosius kodeksus, I. Arlavičiūtei bausmę šiek tiek sumažino – skyrė 11 metų laisvės atėmimo. Dabar dar 3 metus „nubraukė“ prezidentė, tad susitikimas su vaikais laisvėje dar labiau priartėjo.

Dvejais metais bausmę prezidentė sutrumpino ir dar vienai narkotikų platintojai – Ievai Karalienei (39 m.). Šiai moteriai Kauno miesto apylinkės teismas buvo skyręs 9 metų laisvės atėmimo bausmę. Ją ji atlieka nuo 2011 metų kovo mėnesio.

Kruvinos dramos

Prezidentė pasigailėjo ir dviejų žudikų. Keturiolika metų nelaisvės už nužudymą ir vagystę nuteistam Karoliui Jenkui (29 m.) laisvės atėmimo bausmė sumažinta dvejais metais. Nuteistasis turi mažametį sūnų ir sergančią žmoną, kuriai reikalinga priežiūra. Klaipėdos apygardos teismas jį nuteisė 2010-ųjų birželį.

Sunkiai sergančiai ir Panevėžio pataisos namuose 8-erių metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą atliekančiai Laimai Navickienei (53 m.) bausmė sumažinta dvejais metais.

Šios moters bylą nagrinėjo Šiaulių apygardos teismas.

Kruvina drama įvyko 2014-ųjų vasario 27-osios pavakare. Prieš keliolika metų dėl R. Navicko pomėgio išgerti ir polinkio į smurtą santuoką nutraukę, bet po skyrybų tame pačiame name likę gyventi Navickai tą dieną buvo sulaukę svečių. Jiems išėjus L. Navickienė ėmė nuo vaišių stalo nurinkinėti indus, o įkaušęs R. Navickas – priekabiauti. Anot L. Navickienės, apgirtęs vyras ėmė kabinėtis ir pačiupo jai už drabužių apykaklės. Bandydama ištrūkti moteris sukosi ir dūrė peiliu, kurį turėjo rankoje. Vienu dūriu buvo sužalotas kairysis žąstas, o antruoju – kairioji krūtinės pusė.

Išsigandusi šeimininkė paskambino dukteriai, iškvietė medikus. Bet atvažiavusiems greitosios pagalbos medikams beliko konstatuoti mirtį – sužalotasis mirė nuo ūmaus vidinio kraujavimo.

L. Navickienė neneigė, kad dūrė buvusiam sutuoktiniui, bet tikino, kad tai padarė netyčia.

Moteris aiškino, kad ilgus metus kentė psichologinį ir fizinį smurtą, ir tai galėjo būti viena padaryto nusikaltimo priežasčių. Tragedijos vakarą jai nustatytas 1,2 promilių girtumas.

Pasigailėjo sportininko

Daugiau kaip 7 metams nelaisvės už sunkų sveikatos sutrikdymą bei plėšimą nuteistam Edgarui Vaitechovskiui (30 m.) laisvės atėmimo bausmė sumažinta dvejais metais. Priimant sprendimą buvo atsižvelgta į nuteistojo amžių ir nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Šis vyrukas iki nusikaltimo buvo gerai žinomas imtynininkas. Lietuvos laisvųjų imtynių rinktinės nariui, daugkartiniam šalies ir tarptautinių turnyrų čempionui teko ilgam atidėti savo sportinės karjeros planus.

Nusikaltimas pačiame Klaipėdos centre, Tiltų gatvėje, įvykdytas 2010 metų balandžio 14 dieną. Apie 19 valandą vieno daugiabučio laiptinėje, priėję iš nugaros E. Vaitechovskis su bendraamžiu Donaldu T. užpuolė ir iš anksto pasiruoštu metaliniu strypu ne mažiau kaip du kartus tvojo per galvą R. K. (36 m.). Užpuolikai vyrui nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę, iš striukės kišenės pagrobė 5000 litų (apie 1500 eurų), buto raktus, automobilio BMW dokumentus.

Malonė – kas trečiam

Prezidentė D. Grybauskaitė, palyginus su kitais šalį valdžiusiais prezidentais, nėra labai gailestinga nuteistiesiems ir dosnumu nepasižymi. Pernai malonę ji suteikė tik 9 kaliniams, užpernai – 13 nuteistųjų.

Per visus Lietuvos nepriklausomybės metus „maloningiausias“ buvo prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas. Bendrai per prezidento A. Brazausko kadenciją svarstyti 4608 nuteistųjų malonės prašymai, malonė suteikta 1086 nuteistiesiems. Tai reiškia, kad jis malonę suteikdavo kas trečiam jos prašančiam. Per tokią daugybę – ir klysdavo. Vis buvo prisimenama, kaip iš įkalinimo įstaigos anksčiau laiko jis paleido už žmogžudystes kalėjusį Kazį Jonaitį. Praėjus keletui metų, pastarasis tapo „pakelių maniaku“. Teismas K. Jonaitį pripažino kaltu dėl keturių jaunų merginų išžaginimo bei trijų iš jų nužudymo ir nuteisė kalėti iki gyvos galvos.

Per dažnai teikdamas malones, A. M. Brazauskas buvo pakliuvęs ir į mafijos spąstus. Vienam mafijozui suteikęs malonę vėliau savo dekretą buvo priverstas atšaukti.

Nors prezidentė D. Grybauskaitė malonėmis nesišvaisto, tačiau ir jai teko atšaukti suteiktą malonę Artemijui Isačenkai. 2013-ųjų rugsėjo 20-ąją ji atleido šį nuteistąjį nuo likusios 2 mėnesių ir 30 dienų laisvės atėmimo bausmės, o jau kitą dieną atšaukė dekretą, „paaiškėjus, kad Malonės komisijai ir šalies vadovei buvo pateikta netiksli, nepilna ir klaidinanti informacija apie šį asmenį ir jo padarytas nusikalstamas veikas“. 2005 metais A. Isačenka (tuomet jam buvo 60 metų) buvo nuteistas už mažametės išprievartavimą. Nusikaltimą jis įvykdė 2003-iųjų pabaigoje. Teismas jam buvo skyręs 8 metus.

Pirmojoje savo kadencijoje (1998–2003 m.) kaliniams gailestingas buvo ir prezidentas Valdas Adamkus. Per šį laikotarpį buvo svarstyti 4881 nuteistojo malonės prašymai, o malonė suteikta –1313.

Malonė mirtininkui

2012 metais prezidentės D. Grybauskaitės dekretu šiauliečiui Justinui Butai laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė buvo pakeista į laisvės atėmimą 25 metams. Tai pirmoji malonė, suteikta nuteistajam iki gyvos galvos.

J. Buta už tuometinio „Hermio“ banko Šiaulių filialo apiplėšimą ir apsaugos darbuotojo Lino Ž. nužudymą 1996 metais buvo nuteistas mirties bausme. Jis trejus su puse metų praleido mirtininkų kameroje, laukdamas, kaip bus nutarta Lietuvoje pasielgti su nuteistaisiais šia bausme. Panaikinus mirties bausmę, jam buvo paskirta kalėti iki gyvos galvos. J. Butos ir jo bendrininkų įvykdytas nusikaltimas – pirmasis po Nepriklausomybės atkūrimo banko saugyklos apiplėšimas.

Nusikaltimo metu pagrobta beveik 1 mln. litų, o apsaugininkas buvo pasmaugtas miegantis, prieš tai jį apsvaiginus. Nužudytojo kūnas išvežtas ir užkastas. Nusikaltimą teisėsaugos pareigūnai išaiškino beveik per dvi savaites.

Malonę nuteistajam iki gyvos galvos prezidentė suteikė atsižvelgusi į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką humaniškiau peržiūrėti bausmes. J. Buta tuo metu kalėjime buvo praleidęs daugiau nei 16 metų, atlikdamas bausmę įgijo išsilavinimą, dirbo ir savo elgesiu rodė norą pasitaisyti.

Inžinieriaus mechaniko diplomą turintis J. Buta Lukiškių kalėjime įgijo tuometinio Vilniaus pedagoginio universiteto Socialinės komunikacijos instituto Socialinės pedagogikos katedros neakivaizdinių studijų socialinės pedagogikos specialybę.

Paskutinė viltis

Malonės teikimas – humaniškumu grindžiamas individualus teisingumo aktas. Į valstybės vadovę kreipiamasi kaip į paskutinę tiesos, humanizmo instituciją. Malonės aktu sušvelninama nuteistųjų dalia, suderinamos gailestingumo ir teisingumo nuostatos.

Šalies vadovė dovanoja laisvę arba sutrumpina nelaisvės laiką, sumažina teismo skirtą bausmę. Malonės teikimu siekiama suderinti teisingumą su gailestingumu taip, kad nebūtų pažeidžiami įstatymai, visuomenės ir trečiųjų asmenų, nukentėjusiųjų interesai. Prieš priimdama sprendimą šalies vadovė tariasi su Malonės komisija. Komisijos nuomonė dėl malonės teikimo Prezidentės nesaisto.

Malonės komisija 4–5 kartus per metus renkasi ir svarsto prašymus. Kiekvieną kartą apsvarstomi maždaug 70–80 nuteistųjų malonės prašymai. Iš jų pastaruoju metu patenkinami vos keletas, o pasitaiko, kad nepatenkinamas nė vieno kalinio prašymas.

Jeigu Lietuvos prezidentas malonės nesuteikia ar teismas nepatenkina nuteistojo prašymo, antrą kartą prašyti galima ne anksčiau nei po pusės metų. Malonės prašymai gali būti svarstomi tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Teisę kreiptis į prezidentą turi visi nuteistieji – net ir tie, kurie įkalinti iki gyvos galvos. Malonės komisijos nuostatose parašyta, kad „asmenų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau, kaip atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmės“. Kaliniams toks kreipimasis kaip loterija – arba išlošiu, arba ne, o bandyti verta – juk nieko nekainuoja.

Prezidento dekretu suteikiama malonė nusikaltusiesiems yra paskutinė viltis išvysti laisvę anksčiau laiko ar išvengti didelių baudų mokėjimo, tačiau pastaruoju metu tokios viltys dažniausiai sudūžta.

Malonės suteikimo teisė prezidentui priklausė dar prieškario Lietuvoje, o sovietmečiu tai darydavo Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas.

Dabartinę Malonės komisiją sudaro Aukščiausiojo ir Apeliacinio Teismų pirmininkai, teisingumo ministras, generalinis prokuroras, Kalinių globos draugijos, Teisininkų draugijos, Nusikaltimų aukų rėmimo asociacijos atstovai, Prezidentės patarėjai teisės klausimais.

Anksčiau komisijoje dalyvavo ir dvasininkas, bet Vyskupų konferencija nusprendė, kad Katalikų bažnyčios tarnams nedera rūpintis pasaulietiniais reikalais.

Amnestijų nebeliko

Anksčiau kaliniai nuolat laukdavo ir amnestijų, tačiau dabar jos jau užmirštos. Labiausiai kaliniai nusivylė, kad nebuvo žadėtos amnestijos pažymint Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio sukaktį. Tada jau buvo paruoštas įstatymo projektas, garsiai buvo skaičiuojama, kiek kalinių išeis į laisvę, tačiau griežtai prieš proginę amnestiją pasisakė tuometinis teisingumo ministras Remigijus Šimašius, dar keli Seimo nariai, tad kaliniai savo viltis turėjo atidėti gerokai tolimesnei ateičiai.

Specialistai yra paskaičiavę, kad 70 procentų paleistųjų į laisvę anksčiau ar vėliau vėl sugrįžta už grotų. Tad po neapgalvotos amnestijos bendras įkalintųjų skaičius sumažėtų neilgam. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mūsų šalyje buvo skelbtos jau 6 amnestijos: 1990, 1993, 1995, 1998, 2000 ir 2002 metais. Pastaroji buvo paskelbta Lietuvos Konstitucijos 10-mečio proga. Tuomet į laisvę išėjo 171 nuteistasis.

Prieškario Lietuvoje buvo paskelbtos trys amnestijos. Jų metu buvo paleista ir dalis politinių kalinių. Amnestija buvo paskelbta ir Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą. Per beveik septynis Sovietų Sąjungos gyvavimo dešimtmečius buvo paskelbtos 8 amnestijos.

Petras KURMELIS