Rusijoje, Sverdlovsko srities Jekaterinburgo miesto kalėjime, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Romas Zamolskis (46 m.) seka savo kolegų ir pažįstamų iš Kauno pavyzdžiu. Panašiai kaip ir Henrikas Daktaras ar Saulius Velečka, Zamas nuolat rašo skundus dėl blogų įkalinimo sąlygų, skundžiasi pareigūnų veiksmais.

Dievina savo vyrą

Zamolskis dar prieš teismą parašė skundą Rusijos generaliniam prokurorui, kuriame skundėsi, kad iš jo parodymai išgaunami kankinant. „Aš jau ne kartą kreipiausi į jus dėl savo situacijos, tačiau vis gaunu atsakymus, kad pažeidimų nenustatyta, – ranka rašytame 6 puslapių laiške, kuriame gausybė klaidų, rašė R. Zamolskis. – Gal tai dėl to, kad esu ne Rusijos pilietis ir ne rusas? Kankinamas aš apkalbėjau ir save, ir savo draugus. Mane kaltina užsakomąja žmogžudyste. Tardytojai žino, kas užsakovas, tačiau jis net nesulaikytas, nors visi žino, kur jis gyvena.“

Romo žmona Svetlana Miakotina savo skundais ir laiškais dar prieš teismą buvo užpylusi ne tik prokurorus – rašė ir Rusijos prezidentui, ir ministrui pirmininkui, ir žmogaus teisių gynėjams, ir cerkvės vadovams. Ji irgi skundėsi, kad jos vyras kankinamas, tačiau niekuomet neužmiršdavo ir jo pagirti.

„Aš savo vyrą laikau superžmogumi. Duok dieve, kiekvienam bent pusę jo proto, tvarkingumo, teisingumo, valios, jėgos, supratimo, kantrybės. Jis geriausias pasaulyje tėvas, brolis, draugas. Aš su juo pragyvenau dešimt pačių gražiausių savo gyvenime metų. Kiekvienai tokį vyrą – kiek tada daug būtų laimingų šeimų. Gaila, kad žemėje tokių liko tik vienetai. Tokių, kurie nepaisant kankinimų, žiaurių kaltinimų sugeba išlikti žmonėmis ir išgyventi tokiame pasaulyje“, – toks būtų laiškų leitmotyvas.

Miakotina ir paskelbus nuosprendį elgiasi taip pat. Ji žurnalistams tuoj pat pareiškė, kad jos vyras ir advokatas nuosprendį būtinai skųs. „Tai neteisingas nuosprendis, – sakė Svetlana. – Jame nebuvo atsižvelgta į mūsų pateiktus argumentus. Teisėjas negirdėjo to, ką mes siekėme įrodyti, o pritarė visiems tiems kaltinimams, kuriuos pateikė prokurorai“.

Zamolskio vaikai, kurie irgi buvo teismo salėje skaitant nuosprendį, sakė, kad jie myli savo tėvą ir lauks jo sugrįžtant.

Veikė grupuotėje

Nuosprendį advokatai, kaip ir sakė žmona, apskundė. Ir šiek tiek laimėjo. Mus pasiekė žinios iš Rusijos, kad Jekaterinburgo apeliacinės instancijos teismas truputį sušvelnino nuosprendžius R. Zamolskiui ir Valerijui Povarovui. Kadangi dėl vieno iš nusikaltimų epizodų nagrinėjant nusikaltimus teisme jau buvo suėjus senatis, tai laisvės atėmimas sutrumpintas metais. Lietuviui vietoje anksčiau skirtų 16 metų nelaisvės, reikės kalėti 15.

Priminsime, kad R. Zamolskis su V. Povarovu ir Michailu Kloku Rusijoje nuteisti už nelegalų ginklo laikymą, vagystes, plėšimus, kėsinimąsi nužudyti.

Teismas nustatė, kad nusikaltėlių tikslas buvo vogti ir plėšikauti Jekaterinburge bei Sverdlovsko srityje. Grupuotė už atitinkamą mokestį priiminėjo užsakymus iš verslininkų, kad sužlugdytų konkurentus, atimtų iš jų turtą, išmušinėjo skolas. Teigiama, kad ši organizuota grupė išsiskyrė aiškiai pasiskirstytomis funkcijomis planuojant, ruošiantis ir vykdant nusikaltimus. Įrodyta, kad grupuotė nuo 1999 metų birželio iki 2004 metų spalio įvykdė 4 plėšimus, 8 vagystes ir kitus nusikaltimus. Nuo 2003-iųjų iki 2006-ųjų R. Zamolskis ir kiti grupuotės nariai, kurie jau nuteisti anksčiau, apiplėšė keletą fizinių asmenų bei komercinių organizacijų. Pavyzdžiui, 2003 metais gauja, surišusi sargę, įsiveržė į specializuotą laikrodžių parduotuvę „Laiko studija“ ir pagrobė šveicariškus laikrodžius. Banditai taip pat apiplėšė kotedžą Tavatujų gyvenvietėje, keletą butų, pagrobė kelis sunkvežimius iš statybų aikštelės. Grupuotė bandė užvaldyti ir didelės firmos akcijas, kad galėtų dalyvauti įmonės valdyme.

Visi grupuotės nariai turėjo slapyvardžius. R. Zamolskis tuo metu turėjo Gabiko pravardę.

Sulaikyti R. Zamolskį pavyko 2014 metų rugpjūčio viduryje, Jekaterinburge.

Siaučia uodai

Paskutiniame R. Zamolskio laiške, kuris visuomenę pasiekė irgi per jo žmoną, skundžiamasi, kad kalinį tardymo izoliatoriuje baigia sugriaužti uodai. Kad uodai tiesiog siautėja toje kameroje, kurioje kali R. Zamolskis, savo Facebook‘o puslapyje, remdamasis Svetlanos Miakotinos pranešimu, parašė Visuomenės stebėjimo komisijos (VSK) narys Dimitrijus Kalininas.

„Kreipėsi vieno piliečio žmona, kuri pranešė, kad kameroje karcerių bloke tiesiog siaučia uodai. Tai pasitvirtino. Žmogus, galima sakyti, buvo kankinamas, nes kameroje negalėjo nusirengti, privalėjo apsimūturiuoti ir net mūvėti pirštines, kad apsisaugotų nuo uodų įkandimų. Tokia pati padėtis ne tik šioje kameroje, bet ir karcerių bloko koridoriuje. Ko gero, panašiai yra ir kitose kamerose“, – rašė žmogaus teisų gynėjas. Jis viešai pranešė, kad dėl tokios netvarkos parašė skundą prokurorui ir jau gavo atsakymą. Atsakyme rašoma, kad skundas buvo apsvarstytas Sverdlovsko kalėjimų valdyboje ir kad turėtų būti imtąsi atitinkamų priemonių.

Uodai kameroje atsirado po to, kai karceriuose buvo valomos komunikacinės šachtos. Dabar jos jau nusausintos ir kamerose bus atlikta pakartotina dezinfekcija. Atsakyme iš kalėjimų valdybos taip pat rašoma, kad ant kameros, kurioje kali R. Zamolskis, lango uždėtas priešmoskitinis tinklelis, o koridoriuje iškabintos spiralės nuo uodų. VSK narys skunde prašė R. Zamolskį perkelti į kitą kamerą, tačiau atsakyme teigiama, kad tokių galimybių nėra.

Rusijoje veikia 85 regioninės Visuomenės stebėjimo komisijos, kurioms gali skųstis kaliniai. Tų komisijų nariai įleidžiami į įkalinimo įstaigas, jų skundai svarstomi, nes tai numatyta Rusijos įstatymuose. Kandidatus į VSK narius, kurie renkami trims metams, gali pasūlyti visuomeninės organizacijos, kurios užregistruotos valstybiniame registre ir mažiausiai 5 metus užsiima žmonių teisų gynimu. VSK nariais negali būti teisti asmenys, advokatai.

Daro, kaip naudingiau

Po teismo nuosprendžio R. Zamolskis prisiminė, kad jis yra lietuvis ir ėmė belstis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją. Dar prieš metus buvo visai kitaip. Jau pirmojo teismo posėdžio metu R. Zamolskis pareiškė, kad jis yra visai ne tas asmuo, kuo jį laiko pareigūnai. „Aš – ne Romas Zamolskis, jeigu ką, apie tai ne kartą rašiau tyrimo metu, šie duomenys yra paimti iš padirbto paso, kurį atsiuntė Lietuvos Respublika“, – teisme aiškino R. Zamolskis. Jis taip pat pareiškė, kad nėra Gabikas Boltačiovas, kurio dokumentus turėjo ir dar 2003 metais buvo nuteistas dėl vagystės Rusijoje. „Šis teistumas 2015 metais panaikintas, nes aš ne – Boltačiovas, o teisė Boltačiovą“, – kalbėjo R. Zamolskis.

Teisėjo paklaustas, kas tuomet jis yra, teisiamasis atsakė, kad jis – paprastas ūkininkas su žmona gyvenantis Rusijos kaime.

Tardymo metu R. Zamolskis netgi buvo kreipęsis į ambasadą ir prašė atimti iš jo Lietuvos pilietybę. „Prašau ištaisyti nusižengimą ir panaikinti man, R. Zamolskiui, mano neteisėtą Lietuvos pilietybę“, – rusų kalba parašytame laiške, skirtame Lietuvos Vyriausybei, rašė R. Zamolskis.

Pasak R. Zamolskio, jo turima Lietuvos pilietybė yra neteisėta, atsižvelgiant į Lietuvos Pilietybės įstatymą.

Dabar ūkininkas iš Rusijos kaimo vėl kreipėsi į Lietuvos ambasadą Maskvoje ir prašo Lietuvos padėti bylinėtis su Rusija. Elektroniu paštu laišką, ko gero, pasiuntė dėl savo vyro laisvės kovojanti jo žmona, nes kaliniai Rusijoje neturi galimybės naudotis kompiuteriais ir mobiliaisiais telefonais, o paštu siunčiami laiškai – griežtai cenzūruojami.

Lietuvos diplomatai kreipėsi į Rusijos teisėsaugos institucijas, prašydami informacijos apie šioje šalyje kalinčio R. Zamolskio teisinę padėtį ir paprašė sudaryti galimybę jam susisiekti su Lietuvos ambasada. Aišku, gerai, kad šalis rūpinasi savo vaikais paklydėliais, tačiau šiuo atveju sūnus paklydėlis savo šalimi tik bando pasinaudoti. Lietuviu jis tampa tik tuomet, kai tai jam naudinga. Jei tik Rusija nusprestų R. Zamolskį grąžinti į tėvynę, jis be jokios abejonės vėl taptų kokiu nors Gabiku Boltačiovu, kad tik negrįžtų ten, kur yra labai stipriai prisidirbęs.

Pripažino ligoniu

Zamolskis buvo labiausiai ieškomas Lietuvos nusikaltėlis. Jo kriminalinė paieška buvo paskelbta dar 2001 metais. 1996 metais jis buvo pripažintas nepakaltinamu ir tuo sėkmingai naudojosi.

Zamolskis ir jo bendras Virginijus Savickis įtariami nužudę tris žmones Kaune ir pasikėsinę į policijos pareigūnus Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje. Taip pat manoma, kad šie nusikaltėliai Vilniuje, prie parduotuvės „Maxima bazė“, sužeidė Lietuvos žemės ūkio inkasatorių ir pagrobė apie 70 000 litų (daugiau nei 20 000 eurų). V. Savickis nukautas 2001 metais per įkaitų dramą Panevėžyje.

Beje, rusai R. Zamolskiui irgi atliko psichiatrinę ekspertizę. Jį tyrę Maskvos Serbskio vardo teismo psichiatrijos instituto ekspertai nustatė, kad vyras pakaltinamas. Taigi, teisus buvo buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius, kuris ne kartą teigė, kad R. Zamolskis nebuvo joks psichikos ligonis, o tik – simuliantas, bandantis pasislėpti nuo gresiančio atpildo.

Žilvinas VIZGIRDA