Prie sienos su Ukraina Maskva sutelkė gausias karines pajėgas – tokias stiprias, kad kariniai  ekspertai ėmė svarstyti didelio karo galimybę.

Karinėse replėse

Apie 200 tūkst. kariškių, raketiniai kompleksai ir karinė aviacija: kam Rusijai pasienyje su Ukraina prireikė tokio didelio karinio kumščio? Nejau iš tiesų Kremlius mano, kad Ukraina numos ranka į Minsko susitarimus ir bandys jėga atsiimti separatistų kontroliuojamas Donbaso sritis, nepabūgusi atviro konflikto su branduoline valstybe?

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas armijos generolas Dmitrijus Bulgakovas pranešė, kad iki šių metų pabaigos Rusijos kariuomenė surengs apie 4 tūkst. pratybų. Per stambias vasaros pabaigoje vykusias pratybas „Kavkaz-2016“ buvo tikrinama Pietų karinės apygardos, besiribojančios su Ukraina, pajėgų karinė parengtis. Tačiau pagrindinis jų tikslas buvo kitas – išsiaiškinti, kaip už karinių dalinių materialinį ir techninį aprūpinimą atsakingos bazės gali patenkinti šaudmenų,  karinės aprangos ir ekipuotės, maisto bei kitus svarbiausius kariuomenės poreikius stambios rezervistų mobilizacijos sąlygomis.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu kariuomenės telkimą Rusijos ir Ukrainos pasienyje ir kaimynystėje rengiamas didelio masto pratybas aiškino didėjančia karine grėsme, kurią Rusijai neva  kelia NATO ir Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Būtent dėl to Maskva esą buvo priversta Pietų karinėje apygardoje suformuoti 4 naujas divizijas ir 9 brigadas. Kai kurios iš naujųjų brigadų taps divizijų dalimi, tačiau kitos, tarp jų dvi raketinės, apginkluotos raketiniais kompleksais „Iskander“, bus savarankiškos.

Rugsėjo pabaigoje Rusijos gynybos ministerija pranešė Rostovo srityje, maždaug už 100 km nuo Ukrainos sienos, baigianti statyti stambią karinę bazę, kurioje bus trys kariniai objektai. Manoma, kad joje bus dislokuota apie 10 tūkst. kariškių.

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“, remdamasis atvirais šaltiniais, informuojančiais apie Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos, priėjo išvadą, kad Kremlius formuoja tikrą Ukrainos frontą. Pietų karinė apygarda per praėjusius dvejus metus gavo apie 4 tūkst. naujų kovinių mašinų, lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių. Pakrančių gynyba buvo sustiprinta raketiniais kompleksais „Bastion“ ir „Bal“, priešlėktuvinė – kompleksais „S-400 Triumf“. Ukraina iš esmės jau suimta  karinėmis replėmis: jos šiaurėje dislokuota Rusijos kariuomenės 1-oji tankų armija, kuri buvo atkurta vos prieš metus.

Pietuose kuriama 20-oji armija, be to, šiame regione planuojama įkurdinti ir dar vieną armiją. Pasak ekspertų, sumanymas aiškus: Ukrainos pasienyje Rusija formuoja tris stambias karines grupuotes, kurios prireikus galėtų šiaurinėje dalyje smogti veržlų smūgį Kijevo kryptimi (iki jo tėra 270 km), o pietinėje pusėje replėmis suspaustų pagrindinę Ukrainos pajėgų grupuotę į rytus nuo Dono. Taip būtų įvykdyta strateginė priešininko pajėgų apsupties operacija.

Žodžiai ir veiksmai

Lenkų apžvalgininkai atkreipė dėmesį, kad Rusija karines pajėgas Ukrainos pasienyje telkia kur kas intensyviau nei prie Lenkijos ir Baltijos šalių. Esą Kaliningrado srityje, nepaisant stiprios Rusijos retorikos dėl NATO pajėgų stiprinimo regione, iki šiol nėra raketinių kompleksų „Iskander“, kuriuos Kremlius ne kartą grasino čia dislokuoti. Juos čia perkelti planuojama iki 2018 m. Rusijos ginklų sandėliu paverstame anklave esanti 152-oji raketinė brigada vis dar apginkluota senomis „Točka-U“ tipo raketomis, šiuolaikinių raketinių kompleksų ji vis dar neturi.

Susirūpinimą kelia ir netiesioginiai signalai apie Rusijos karinės grupuotės šalia Ukrainos stiprinimo tikslus. Antai Maskvoje leidžiamas savaitraštis „Nezavisimoje vojennoje obozrenije“, kurį Rusijos gynybos ministerija rekomenduoja prenumeruoti visoms karinėms organizacijoms, neseniai be užuolankų paskelbė, kad „Rusija neatmeta didelio karo tikimybės. Ukraina Rusijai tampa strategine priešininke“. Todėl esą Maskva esanti priversta abiejų šalių pasienyje laikyti galingas, karo veiksmams pasiruošusias armijas.

Savaitraščio teigimu, Rusija taip pat stiprina savo pajėgas vakarų pusėje, Baltarusijos pasienyje. Praėjusių metų viduryje prie Smolensko buvo permesta nauja 144-oji motošaulių divizija. Jos sudėtyje yra vienas tankų pulkas, trys motošaulių pulkai ir po vieną artilerijos, raketinį bei priešlėktuvinės gynybos pulką. Iš viso iš Rusijos gilumos prie Baltarusijos sienos buvo perkelta apie 10 tūkst. kariškių.

Nepaisydamas sudėtingos ekonominės padėties, Kremlius ir toliau nemažina karinių išlaidų, priešingai – jos kasmet didėja, pastebėjo „Gazeta Wyborcza“. Antai pernai Rusijos karinės išlaidos  išaugo 48 proc. – iki 2,9 trilijono rublių. Ekspertų vertinimais, Maskva ginklavimuisi išleidžia apie 5,5 proc. šalies BVP. JAV tam skiria 3,8 proc., Vokietija – vos 1,25 proc. BVP.

Kitapus sienos

Rusijos ir Ukrainos sausumos sienos ilgis – 1 974 km, apie 500 km sienos ruožą Rytų Ukrainoje kontroliuoja prorusiški separatistai. Nuo 2014-ųjų, kai Rusija pabandė atplėšti nuo Ukrainos rytinę šalies dalį, Kijevas vykdo sienos su Rusija stiprinimo darbus. Pasienyje statomi įtvirtinimo įrenginiai. Iki šio laiko pavyko atlikti vos 10 proc. sienos fortifikavimo darbų, visus juos planuojama užbaigti 2020 m.

Po Krymo aneksijos ir nepaskelbto karo šalies rytuose naujoji Ukrainos Vyriausybė suskubo stiprinti šalies kariuomenę. Dabar Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja 280 tūkst. kariškių. Tarp jų yra šauktinių, kurie nesiunčiami į Rytų Ukrainą, mobilizuotų rezervistų ir profesionalių kariškių. Tačiau, pasak „Gazeta Wyborcza“, Ukrainos kariuomenė netolimoje ateityje turėtų sumažėti, nes nebuvo skelbiama eilinė mobilizacija, o anksčiau pašaukti rezervistai pamažu išleidžiami į atsargą. Nors daugėja pagal sutartį tarnaujančių karių, tačiau jų vis dėlto per mažai, kad galėtų kompensuoti dėl demobilizacijos susidarantį personalo trūkumą.

Karys, pagal sutartį tarnaujantis ne karo veiksmų zonoje, kas mėnesį gauna apie 255 eurų atlyginimą, o tie, kurie tarnauja fronte Rytų Ukrainoje – apie 400 eurų. Nepaisant Minske pasiekto susitarimo dėl paliaubų, susišaudymai tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos vyriausybinių pajėgų Rytų Ukrainoje vėl vyksta kone kasdien.

Nors padėtis šalyje sunki, Ukrainos kariuomenė perginkluojama. Per dvejus praėjusius metus mūšiuose rytinėje šalies dalyje ji neteko maždaug 300 tankų, beveik pusės šarvuočių ir artilerijos pabūklų. Buvo bandoma verstis remontuojant dar sovietinių laikų karinę techniką. Nors šalis turi palyginti neblogą karinę pramonę, dėl valstybinio finansavimo stokos karinės gamyklos buvo priverstos eksportuoti savo produkciją, nes valstybė neišgalėjo jos nupirkti.

Pavyzdžiui, Charkove gaminami tankai „Oplot“ karo ekspertų įtraukti į geriausių pasaulyje tankų dešimtuką. Deja, visi jie iki šiol buvo parduodami užsienio užsakovams. Tačiau situacija pamažu keičiasi į gerąją pusę: šiemet Ukrainos kariuomenė gavo 646 naujos arba modernizuotos karinės technikos vienetus. Žinoma, šiuolaikinių ginklų ukrainiečiams vis dar trūksta, bet iš istorijos pamokų žinome, kad priešo užmačias geriausiai stabdo ne modernūs ginklai, o gynėjų narsa ir pasiryžimas kovoti iki galo. Regis, ukrainiečiams to tikrai nestinga.