Rubrika

Ruošia naują kelių mokesčio sistemą: pinigines patuštins daugelis

Mokestinės permainos artėja ir prie dabartinės kelių mokesčio sistemos. Žadami pakeitimai palies ne tik prekybininkų, vežėjų pinigines, bet ir dalies ūkininkų. Tiesa, jau dabar kalbama, kad numatyti pokyčiai yra netinkami, o valstybė dėl to gali prarasti milijonus eurų.

Praeitoje Seimo kadencijoje politikai leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, kurios vertė – apie 90 mln. eurų. Įstatyme numatyta, kad rinkliavos dydis priklausys ne nuo laiko, bet nuvažiuoto atstumo. Teigiama, kad transporto priemonių kategorijos, kurioms bus skaičiuojama rinkliava, išliks tokios pat, kaip ir dabar: autobusai (transporto priemonių kategorijos M2–M3), krovininės transporto priemonės (transporto priemonių kategorijos N1–N3) ir jų junginiai bei specialios kelių transporto priemonės.

Tiesa, numatoma, kad kelių mokesčio nereikės mokėti specialiųjų tarnybų, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos transporto priemonėms, taip pat neįgaliesiems vežti ar vairuoti pritaikytiems autobusams bei automobiliams, vietinio susisiekimo autobusams. Pirminėse įstatymo gairėse numatomas ribinis mokestis autobusams ir lengvoms iki 3,5 tonos krovininėms transporto priemonėms sieks 3,5–7 cento už nuvažiuotą kilometrą, sunkesnėms – 5–16 centų. Tam, kad ši sistema veiktų, bus pasitelkiama speciali aplikacija išmaniesiems įrenginiams. „Pagrindinis sistemos technologinis sprendimas bus paremtas aplikacija išmaniesiems įrenginiams. Lietuva renkasi ES direktyvoje numatytą technologinį palydovinės padėties nustatymo (angl. Global Navigation Satellite System) sprendimą, kuris yra taikomas ir kitose ES valstybėse.

Lietuva, įvertinusi šalies kelių tinklo specifiką ir ypatumus, geografinę padėtį, klimatą ir su konkrečiu sprendimu susijusius kaštus bei technologines tendencijas, pasirinko išmaniųjų įrenginių sprendimą. Pažymėtina, kad išmanieji įrenginiai tampa praktiškai visų kasdienybe, o šių technologijų vystymosi tendencijos didina jų prieinamumą bei užtikrina vartotojams naudojimo paprastumą ir patogumą.

Be to, kuriama sistema bus pritaikyta veikti ir su tik tam skirtais GPS įrenginiais“, – pasakojo Lietuvos automobilių kelių direkcijos tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas.

Naudos greičio stebėjimo sistemas

S. Jansonas pastebi, kad atpažinti, ar už transporto priemonę atsakingi asmenys sumokėjo reikiamą mokestį, padės ir esamos greičio stebėjimo sistemos. „Transporto priemonių atpažinimui bus naudojama kontrolės įranga (numerių atpažinimo kameros, klasifikavimo įrenginiai) keliuose, o taip pat bus pasitelktos Kelių direkcijos įdiegtos modernios greičio stebėjimo sistemos, kurių funkcionalumai yra pakankami ir jau dabar naudojami kelių mokesčio sumokėjimo kontrolės tikslais. Be to, Kelių direkcija ketina papildomai pasitelkti visas kitas galimas priemones, kurios automatiškai atpažįsta valstybinius numerius. Taip pat Kelių direkcija sieks dar glaudesnio bendradarbiavimo su Lietuvos policija ir Muitinės departamentu prie Finansų ministerijos išnaudojant jų turimas kontrolės priemones“, – teigė pašnekovas.

Mokestį taikys magistraliniams keliams

Naujos sistemos naudojimas, pasak LAKD atstovo, atsiras apie 1700 kilometrų sudarančiuose magistraliniuose keliuose, tuo metu krašto ir rajoninių kelių apmokestinti nenumatoma.

Įvardijimas magistralinių kelių sąrašas, kur bus taikoma rinkliava: *

A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda (10,00–91,00 km; 103,00–304,00 km);

* A2 Vilnius–Panevėžys (12,00–132,55 km);

* A3 Vilnius–Minskas (6,65–32,91 km);

* A4 Vilnius–Varėna–Gardinas (15,57–133,91 km);

* A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai (7,60–96,74 km);

* A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis (5,95–66,80; 72,44–185,24 km);

* A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km);

* A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai (7,50–87,86 km);

* A9 Panevėžys–Šiauliai (5,00–75,29 km);

* A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga (4,57–66,10 km);

* A11 Šiauliai–Palanga (2,65–146,52 km);

* A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas (0–49,74 km; 59,49–185,97 km);

* A13 Klaipėda–Liepoja (11,00–43,83 km);

* A14 Vilnius–Utena (10,66–95,66 km);

* A15 Vilnius–Lyda (10,78–48,83 km);

* A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė (15,56–135,42 km);

* A17 Panevėžio aplinkkelis (0–22,24 km);

* A18 Šiaulių aplinkkelis (0–17,13 km).