Europos Komisija pratęsė herbicido glifosato (žinomo kaip „Roundup“) naudojimo terminą dar 18 mėnesių, kol bus gauta duomenų apie jo kenksmingumą. Tai – vienas populiariausių žemės ūkyje naudojamų chemikalų, be kurio augalininkystėje dirbti gali būti sudėtinga, nes lygiaverčių analogų, kurie nedraudžiami, yra mažai arba visai nėra.

Žemdirbiai džiaugiasi

Nesutarimai dėl to, ar ši medžiaga nesukelia vėžio, tęsiasi, nes ES valstybės narės šiuo klausimu neranda bendro sprendimo. Kėdainių krašto ūkininkas Virmantas Ivanauskas teigiamai vertina ES sprendimą atidėti glifosato draudimą dar aštuoniolikai mėnesių. Žemdirbys pasisako už saugią aplinką, tačiau turi ir abejonių. „Be šio herbicido žemės ūkyje sunku. Jis naudojamas daugiausia rudenį prieš žieminių kultūrų sėją, dar leista vieną kartą panaudoti pūdymui per sezoną. Mes viešojoje erdvėje nematome tyrimų rezultatų, rodančių, ar jis kenksmingas, ar ne, daugiau kalbame apie nuogąstavimus. Žinoma, mums svarbu sveikata, tačiau konkretaus pagrindo nerimauti nėra.“

Nors ietys ties šiuo herbicidu kryžiuojamos, populiarumo jis nepraranda. Pasak AB „Lytagros prekyba“ marketingo vadovės Vidos Radzevičienės, šio produkto pardavimo apimtys netgi auga, tačiau jas gali lemti artėjantis ruduo ir sezonas, kai produktą pradedama naudoti.

Prieš – tik Malta

2016 m. birželio 6 d. Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto posėdyje, kuriame svarstytas ir pateiktas balsuoti Europos Komisijos pasiūlymas dėl glifosato patvirtinimo laikotarpio pratęsimo, šiam pasiūlymui pritarė 20 valstybių narių, 7 valstybės susilaikė, prieš balsavo tik Malta. Kadangi nebuvo kvalifikuotos balsų daugumos, sprendimas nebuvo priimtas.

Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovų, Lietuva pasisako už tai, kad glifosatą būtų leista naudoti, ir pritaria eurokomisaro V.Andriukaičio pateiktoms rekomendacijoms. Jose siūloma uždrausti koformuliantą – polietoksilintus riebiuosius aminus – glifosato turinčiuose augalų apsaugos produktuose, mažinti glifosato naudojimą visuomeniniuose parkuose, žaidimų aikštelėse ir kitose viešose vietose, taip pat mažinti glifosato naudojimą prieš derliaus nuėmimą.

Glifosatas pradėtas naudoti aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaip bendrovės „Monsanto“ gaminamos piktžolių naikinimo priemonės „Roundup“ aktyvioji medžiaga. Šiuo metu jis yra vienas populiariausių herbicidų pasaulyje.

Remiantis Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) išvadomis, galima teigti, kad glifosatas, jei jo būtų praryta, įkvėpta ar jei į organizmą jo patektų per odą, yra mažai toksiškas. Šis herbicidas nedirgina odos, nesikaupia žmogaus organizme ir greitai iš jo pašalinamas. Nenustatyta, kad jis neigiamai veikia imuninę sistemą. Pagal EFSA išvadas jo nesiūloma laikyti kancerogenine medžiaga, tačiau galutinį sprendimą Europos Komisija priims po to, kai savo vertinimą pateiks Europos cheminių medžiagų agentūros Rizikos vertinimo komitetas.

Normos neviršijo

Pasak Nacionalinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės, valstybinės maisto produktų inspektorės Ritos Sadūnaitės, Lietuvoje pesticidų likučių tyrimai augaliniuose produktuose, tarp jų ir įvairiuose grūduose bei miltuose, atliekami nuolat, tačiau atvejų, kad glifosato kiekis viršytų leistiną normą, nenustatyta. „2014 –2015 m. buvo paimti 97 mėginiai, tirti ir ekologiški grikiai, pašarai, žirniai, kvietrugiai, kalendros, kmynai, kanapių sėklos, maistiniai kmynai, aguonos, ekologiškų grikių miltai, ryžiai, avižos, kūdikių maistas, bet normą viršijančios koncentracijos nenustatėme, – sakė ji. – 2016 m. planuojama ištirti glifosato likučius piene, kepenyse, naminių paukščių raumenyse, riebaluose. Beje, bandėme tirti ir alų, bet jame neradome likučių, situacija kontroliuojama, pažeidimų naudojant glifosatą nenustatyta“, – paaiškino inspektorė.