Šaltasis metų sezonas paprastai pateikia puokštę sezoninių ligų. Tokiu metu Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, siaučia virusinės žarnyno infekcijos, iš kurių dažniausia – rotavirusinis gastroenteritas. Šis virusas pradeda atakuoti spalį ir aktyvus išlieka iki pat balandžio ar gegužės.

Skaudi patirtis

Pasak kėdainiškės Audronės Pranckienės, ši bjauri liga sutrikdė įprastą jos šeimos gyvenimą. „Po darbo grįžusį vyrą stipriai supykino, jis vėmė visą naktį, – pasakojo ji. – Svarstė, gal ką nors suvalgė, tačiau nieko neįprasto teigė neragavęs. Kitą rytą pradėjo viduriuoti, pakilo temperatūra, nemalonūs pojūčiai vargino visą dieną. Pamaniau, apsinuodijo, praeis. Po poros dienų pasijuto geriau. Tačiau netrukus mūsų mažylis Domukas staiga pradėjo gausiai vemti. Negalėjau įsiūlyti nei arbatėlės, nei vandens.“

Vaikutis silpo akyse, todėl šeima iš karto nuvyko į ligoninę. „Atrodė, tai niekada nesibaigs – ligoninėje vaikelis viską išvemdavo arba išviduriuodavo, – prisiminė Audronė. – Teko daryti lašelinę. Praleidau dvi bemieges naktis, kol košmaras baigėsi.“

Tai skaudi patirtis, kurios buvo galima išvengti. Tačiau dauguma tėvų numoja ranka į medikų priminimus apie rotavirusinės infekcijos prevenciją, higienos laikymąsi. Deja, dažniausiai susirgus šia liga tenka skubiai važiuoti į ligoninę.

Užsikrėtimo būdai

Gydytojas gastroenterologas prof. Liutauras Labanauskas į klausimą, kodėl virusas suaktyvėja šaltuoju metų laiku, atsakė, kad daugiau laiko praleidžiama uždarose patalpose, tad padidėja galimybės užsikrėsti.

„Tai daugiausia žarnyne parazituojantis virusas, sukeliantis skrandžio bei žarnų uždegimą – gastroenteritą, – sakė jis. – Virusas perduodamas oraliniu, fekaliniu būdu, per nešvarias rankas, užkrėstus daiktus, maistą, vandenį. Yra galimybė užsikrėsti ir nuo čiaudinčio ar kosinčio infekuoto žmogaus.“

Rotavirusinės infekcijos inkubacinis laikotarpis yra trumpas – 12–48 val. Kūdikiams dažnai prasideda ir greitai progresuoja dehidracija, acidozė, elektrolitų pusiausvyros sutrikimas, ligai būdinga sunkesnė eiga. Vyresni nei trejų metų vaikai serga lengvesnėmis ligos formomis.

Užsikrečiama šia liga gana lengvai, tam pakanka minimalaus rotavirusų kiekio maiste, vandenyje, ant neplautų rankų ar daiktų, kuriuos liečiame. Rotavirusine infekcija dažniau serga vaikai nuo 9 mėn. iki 5 metų, vieni nuo kitų užsikrečiantys darželiuose, masinio susibūrimo vietose, tačiau šios ligos neišvengia ir suaugusieji. Apsisaugoti nuo rotaviruso sunku, nes jis yra labai atsparus – ant daiktų gali išlikti 10 dienų, o ant rankų – 4 val.

R. Dovydėno pieš.

Netenkama skysčių

Liga dažniausiai pasireiškia ūmiai. Pagrindiniai simptomai – temperatūra, intensyvus vėmimas ir viduriavimas, pilvo skausmai. Ligonis jaučia silpnumą, mieguistumą. Karščiavimas, vėmimas tęsiasi kelias dienas, o viduriavimas – 5–7 dienas. Vaikams išryškėja ir peršalimo ligos požymiai – vargina kosulys, sloga, parausta gerklė.

Pasak gydytojo L.Labanausko, tėvai tokius simptomus gali sutapatinti ir su prasidedančio gripo požymiais. „Ligoniukai gausiai vemia ir viduriuoja. Tokia būklė ypač pavojinga, nes organizmui netekus daug skysčių ir druskų gali ištikti dehidracija. Laiku neatkūrus jų balanso, vaikui gresia šokas, o kūdikiui – net mirtis. Todėl pastebėję išvardytus požymiams, tėvai nedelsti ir kreiptis pagalbos į medikus.“

Labai panašūs yra ir norovirusinės infekcijos, kartais vadinamos „žiemos vėmimo liga“, požymiai, tačiau persergama gerokai lengviau. Daugiau nei pusei asmenų, užsikrėtusių norovirusu, jokių šios ligos simptomų nebūna, tačiau jie gali perduoti ligą sveikiesiems.

Lietuvoje yra galimybė pasiskiepyti nuo rotavirusinės infekcijos, tačiau vakcina gana brangi. Skirtingai nei, pavyzdžiui Latvijoje, šie skiepai neįtraukti į kompensuojamųjų sąrašą. Beje, nuo rotavirusinės infekcijos skiepijami tik vaikai nuo 6 savaičių iki 6 mėnesių amžiaus.

Labai svarbu – mityba

Žmonių organizmai nėra vienodi, todėl kiekvienas rotavirusine infekcija perserga skirtingai. „Kiekvienam žmogui liga pasireiškia kitaip. Vieniems pasireiškia sunki šios infekcijos forma, o kiti ja perserga lengvai. Tai priklauso nuo organizmo atsparumo ir sugebėjimo laikytis reikiamos dietos susirgus žarnyno uždegimu“, – pasakojo šiaulietis gydytojas infektologas Algimantas Baublys.

Jei rotavirusine infekcija namie sergantys ligoniai vartoja gydytojo paskirtus vaistus, tačiau nesilaiko tam tikros dietos, žarnynas dar labiau įjautrinamas.

„Sergant žarnyno infekcija, vaistai lieka antroje vietoje, svarbiausia – mityba. Negalima valgyti aštrių ir rūgščių produktų, gerti kavos bei gazuotų gėrimų. Gazuotas mineralinis vanduo, susirgus rotavirusine infekcija, prilygsta benzinui, pilamam ant ugnies. Gazuoti gėrimai skatina žarnyno peristaltiką ir dar labiau skatina viduriavimą“, – perspėjo infektologas.

Pasak gydytojo, dažniausiai pats organizmas ginasi, todėl susirgus žarnyno uždegimu prarandamas apetitas. Vyresniems žmonėms, susirgusiems rotavirusine infekcija, gydytojas A.Baublys patarė vieną dieną visai nevalgyti, tačiau gerti daug skysčių ir tik nustojus viduriuoti palengva pradėti įprastai maitintis.

„Pirmas leidžiamas vaisius persirgus rotavirusine infekcija – bananas, mat jis mažiausiai dirgina žarnyną. Antrą dieną jau galima pasistiprinti garuose virta mėsa, daržoves. Jei žmogus kantrus ir laikosi dietos, pasveikti galima per 2–3 dienas, tačiau jei ne, viduriavimas gali ir užsitęsti“, – aiškino gydytojas A.Baublys.

Mediko teigimu, persirgęs rotavirusine infekcija, organizmas šiai ligai turėtų įgyti imunitetą bent 3 metams, o pasikartojus žarnyno infekcijai, dažniausiai susergama jau nebe rotavirusu, o noravirusu.

Tačiau infektologas perspėjo, kad būtina būti atidiems, nes kartais trumpalaikis žarnyno sutrikimas gali rodyti rimtesnę ligą. „Jei viduriavimas kartojasi, gali būti, kad žarnyno veiklos sutrikimas slepia chirurginę patologiją. Vyresnio amžiaus žmonėms tai gali būti žarnyną maitinančių kraujagyslių užsikišimo simptomas, gresiantis net mirtimi. Vaikams viduriavimas gali būti susijęs su kirmėline liga, apendicitu“, – sakė infektologas.

Kaip gydytis?

Pagrindinis gydymosi principas – palaikyti organizmo skysčių balansą. Ligonis turi laikytis lengvai virškinamo maisto dietos (geriausia –vandenyje virtos kruopų košės be jokių priedų), gausiai gerti skysčių (vaikai – 1,5–2 litrus, suaugusieji – 2,5–3 litrus per dieną).

Elektrolitų balansui atkurti tinka negazuotas, lengvai sūraus skonio mineralinis vanduo. Siekiant išvengti dehidracijos dar vartojamas „Rehydron“ druskos tirpalas, o žarnyno florai gerinti ir atkurti rekomenduojama vartoti probiotikus.

Patikimiausias būdas apsisaugoti nuo infekcijos – asmens higiena. Tiek ligonis, tiek jo šeimos nariai turi dažnai plauti rankas su muilu, nes tik taip sunaikinama didžioji dalis tokios kilmės virusų.

Patalpas, buityje naudojamus daiktus, liečiamus paviršius reikia dezinfekuoti. Efektyviausiai veikia chloro turinčios dezinfekcinės priemonės.

Vaiko žaislams valyti bei dezinfekuoti nuo rotavirusinės infekcijos užkrato naudojamas muilo ar sodos tirpalas.