Novatoriškais sprendimais išsiskiriantis Rokiškio rajono ekologinio ūkio savininkas Vytautas Zizas vadovaujasi taisykle, kad reikia daugiau darbuotis galva, o ne raumenimis. Dažniausiai tai jam pavyksta, todėl ūkininkas sėkmingai tvarkosi ūkyje ir savo sumania ekologinio ūkininkavimo patirtimi dosniai dalijasi su kolegomis iš visos Lietuvos.

Devyni draugai

Dvidešimt penkerius metus žemę dirbantis V.Zizas iš širdies myli savo darbą ir be atodūsių pasakoja apie kasmet atveriamas naujas ekologinio ūkininkavimo subtilybes. Ūkininko duona jam tapo gyvenimo būdu, kuris reikalauja ne tik daug kantrybės ir atsidavimo, bet ir teikia neapsakomo džiaugsmo.

1992 m. devyni draugai nutarė mesti darbą žemės ūkio bendrovėje ir pradėti savarankiškai ūkininkauti. Vytautas buvo vienas iš jų.„Gavome šiek tiek trąšų, sėklos ir technikos. Turėjome apie dvidešimt hektarų iš tėvų ir senelių paveldėtos bei iš valstybės išsinuomotos žemės. Auginome javus, dirbome vieni kitiems padėdami, dalydamiesi vienu sandėliu, sunkvežimiu ir keliais traktoriais. Buvo toks neoficialus kooperatyvas“, – ūkininkavimo pradžią prisiminė rokiškėnas.

Ilgainiui ūkininkų būrelis vis mažėjo, kol prie žemės liko keturi vyrai, iš kurių tik vienas Vytautas visą laiką skiria ūkininkavimui. Kiti, anot jo, turi dar ir valdiškus darbus. V.Zizas valdo 200 ha ekologinės sėklininkystės ir augalininkystės ūkį, kuriame augina sėklą, maistinius ir pašarinius grūdus.

Vytautas ir Joana Zizai darniai tvarkosi ūkyje: vyras valdo ūkį, o žmona – buhalteriją. Asmeninio archyvo nuotr.

Raugia dilgėles ir garšvas

V.Zizas nesigaili prieš keturiolika metų pasukęs ekologinės žemdirbystės keliu. Priešingai – ekologinis ūkininkavimas įkvėpė kitaip mąstyti, atidžiau rinktis vartojamus produktus. Sveiką ir jokiais chemikalais neužterštą produkciją vyras skatina auginti bei gaminti ir kolegas.

Ekologiniam ūkininkavimui iškelta aukšta reikalavimų kartelė, todėl ūkininkai turi įdėti daug pastangų, kad piktžolėmis neužleistų laukų ir išaugintų vertingą produkciją.

Vytautas ne tik paiso ekologiniam ūkiui nustatytų sąlygų, bet ir ieško novatoriškų sprendimų, kurie leistų tausojamai ūkininkauti ir gauti gerą derlių. Dirbant nenašiose žemėse, tai tampa tikru iššūkiu. „Ir nederlingose žemėse galima gauti normalų derlių, tik reikia pasistengti, pasigaminti natūralių trąšų, taikyti sėjomainą“, – teigė rokiškėnas.

Jo pastangos natūraliomis priemonėmis pagerinti derlių daug kam gali atrodyti keistos. Tvarkingi sodininkai uoliai kovoja su dilgėlėmis, garšvomis, neretai net pasitelkdami chemijos priemones. V.Zizas šias vadinamąsias piktžoles tonomis veža į ūkį, krauna į talpyklas, raugia ir gamina natūralias trąšas. Dilgėles ir garšvas pjauna žydėjimo metu, kai augalai ima brandinti sėklytes. Ūkio vyrai ima dalgius, grėblius, šakes ir eina senoviškai darbuotis į laukus.

„Pradėjome nuo mažo kiekio, o dabar per sezoną priraugiame vienuolika tonų ekstrakto. Dilgėlės ir garšvos fermentuojasi kubiluose iki atšalimo. Paskui gautą skystį perkošiame į sandarias talpyklas, laikome per žiemą ir naudojame kitą sezoną. Tręšdami ekstraktą praskiedžiame vandeniu“, – aiškino ūkininkas.

Žinoma, žolių raugas skleidžia nosį riečiantį aštrų kvapą. V.Zizas rado būdą, kaip jį gerokai sumažinti. Jis panaudojo vokiečių gamybos ekologinį preparatą, skirtą gyvulininkystės ūkiams. „Įmaišiau šios priemonės, ir kvapas gerokai sumažėjo. Be to, vokiečiai tvirtino, kad šį preparatą panaudojus rūgimo metu koncentrate prisikaups daugiau azoto. Taigi bus mažiau bėdų dėl kvapo ir trąšos geresnės“, – pasakojo dar vieną naujovę išbandantis ekologinės žemdirbystės puoselėtojas.

Perėmė vokiečių patirtį

Javų augintojas įsitikino, kad ūkyje pasigamintų natūralių trąšų nauda akivaizdi: pasėliai geriau auga, sulaukiama geresnio derliaus. Pavyzdžiui, speltos kviečiai subrandina 3–4 tonas iš hektaro. Turint omenyje, kad jie auga nenašiose žemėse, rezultatas visai neprastas. Kasmet ūkininkas raugo mėginį nuveža ištirti į laboratoriją, kad žinotų, kiek ir kokių jame yra medžiagų.

Be šių natūralių priemonių, ūkininkas pasėlius dar tręšia ekologiškomis fosforo trąšomis. „Jos brangios, bet be jų neišsiversi, nes mūsų krašto dirvožemiui trūksta fosforo“, – sakė Vytautas.

Taigi skeptikams, teigiantiems, kad neįmanoma užauginti javų ir dar gauti gerą derlių be sintetinių trąšų ir chemijos priemonių, reikėtų apsilankyti rokiškėno ūkyje. Ne tik apsilankyti, bet ir šiek tiek pagyventi, kad įsitikintų, jog ekologinė žemdirbystė reikalauja nemenko išmanymo.

Pagausinti derlių galima ne tik trąšomis ar tinkama sėjomaina. Vytautas jau kelerius metus stebina aplinkinius iš tolo mėlynuojančiais grikiais. Lietuvoje daugiau tokių stebuklų nepamatysi. Iš tikrųjų mėlynai žydi medingosios facelijos, pasėtos kartu su grikiais. Idėją grikius sėti su facelijomis Rokiškio rajono ūkininkas parsivežė iš Vokietijos.

„Bitutės, lankydamos medingąsias facelijas, padeda grikiams užmegzti daugiau grūdų ir padidina derlių. Šie augalai nekenkia, neužgožia grikių, rudenį kuliant lengvai pasišalina“, – aiškino naujovėms imlus ūkininkas, už pažangų ūkininkavimą apdovanotas šalies ekologinių ūkių konkurse.

Parduoda vakariečiams

Rokiškėnas užsiima ekologine sėklininkyste, o tai reikalauja gilesnių žinių ir daugiau darbo. Jis augina rugius, grikius, žirnius, kvietrugius, avižas, speltos kviečius, dobilus. Anot ūkininko, ekologiniame ūkyje labai svarbi tinkama sėjomaina ir savalaikis daugkartinis žemės dirbimas. Tai padeda apsisaugoti nuo piktžolių ir išauginti gerą derlių.

„Mes daug ir ilgai kutename savo žemę. Laukuose, kur plinta varpučiai, usnys, sėjame grikius. Kadangi jie sėjami vėliau, tą plotą išdirbame kelis kartus. Žinoma, tai padidina sąnaudas, tačiau padeda susidoroti su piktžolėmis ir užtikrina gausesnį derlių“, – pasakojo ūkio savininkas.

Už ekologišką produkciją supirkėjai daugiau moka, tad verta stengtis. Tiesa, daugiausia ekologiškai išauginto derliaus iškeliauja iš Lietuvos, o tautiečiams tenka chemizuotų ūkių produkcija. „Pagal visus standartus paruoštą sėklą, maistinius ir pašarinius grūdus krauname į mašinas, kurios rieda į Vakarų šalis. Jeigu paklausa išliks ir kainos nekris, bus galima pragyventi“, – sakė realizavimu patenkintas ūkininkas.

Tačiau ir šioje rinkoje ramybės nedaug, nes keičiasi ekologiškos produkcijos pasiūlos ir paklausos santykis. „Anksčiau brangiai mokėjo už speltos kviečius, nes juos parduodame „su marškinėliais“, daug kainuoja jų nulukštenimas. O pernai jie smarkiai atpigo, už juos siūlė beveik tiek pat, kiek už paprastus kviečius. Užsienyje jų daug priaugino ir krito kainos. Gal šiemet situacija pasitaisys“, – vylėsi ekologiškų javų augintojas.

Daug ekologinės žemdirbystės subtilybių perkandęs vyras dosniai dalija patarimus kolegoms, kurie ir skambina, ir atvažiuoja į jo ūkį pasitarti. „Kaip galima nepasidalyti žiniomis su ūkininkais, kurie nori pagyvinti dirvą, geresnėmis sąlygomis auginti augalėlius. Ką patys patyrėme ir išmokome, perduodame kitiems“, – sakė geraširdiškai nusiteikęs ūkininkas.