Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rizika nulėkti nuo bėgių

Valstybe valstybėje pelnytai vadinamoje bendrovių grupėje „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) pučiantys nauji vėjai grasina nežinia kur nunešti permainų traukinį. Tiek perkeltine, tiek tiesiogine prasme. Neseniai jau ir oficialiai patvirtinta – „Lietuvos geležinkeliai“ bus skaidomi.

Monstras

Po truputį zonduodama galimybę privatizuoti, atskelti bent kokį nors sistemos gabalėlį, naujoji LG valdžia didžiausią dėmesį skiria savigyrai. Eterio aplinka tam palanki – kritikuoti reformatorius pavojinga, gali būti apšauktas „Dailydkos klano“ pakaliku, kurį tikriausiai nustūmė nuo lovio (to lovio būta išties gilaus).

Dar iki eksvadovo Stasio Dailydkos gyvavęs monstras turėjo ne tik riedmenis ir bėgius bei mašinistus. Jis turėjo savo transporto parką, telefono ryšį, spaustuves, žinybinius vaikų darželius, poilsiavietes, šaudyklas ir visokio kitokio gero. Metams bėgant ir susisiekimo ministrams keičiantis ši gerovė prarydavo drakonus nugalinčius riterius ir jie patys virsdavo drakoniūkščiais. Senoji LG valdžia, savo šaknimis atsirėmusi į velionio Algirdo Mykolo Brazausko aplinkos nomenklatūrinį gelžbetonį, mokėjo daug ką. Tik nesugebėjo išmokti šiuolaikiškai girtis ir save reklamuoti. Viešųjų ryšių berniukus raudonais kaklaryšiais ir paneles trumpais sijonais jie, aišku, samdė (šie mielai vaidino, kad dirba), bet nesuprato tikrosios jų paskirties.

Išmoko girtis

Dabar kitaip. Kaip „Valstiečių laikraštis“ jau rašė, LG iš pradžių viešai prisipažino, kad nuo metų pradžios smarkiai išaugo visos įmonių grupės nuostoliai. Mat dėl masinio kadrų valymo išmokėta daugybė išeitinių pašalpų ir netikėtai nusileista lenkų bendrovės „Orlen Lietuva“ spaudimui dėl naftos produktų vežimo tarifo, tam ankstesni vadovai metų metus priešinosi. Vėliau staiga buvo pakeista plokštelė ir nuostoliai (matyt, pamokius buhalterius, kaip perstumdyti skaičiukus balanse) virto pelnu, o viešųjų ryšių mašina tapo svarbiausia LG administracinio lokomotyvo dalimi.

Neseniai imta girtis ekscentrišku sumanymu drastiškai pagreitinti keleivinių traukinių judėjimą Lietuvoje. Tuo metu, kai įvairūs analitikai ir bendrovės vadovai nuolat kalba apie keleivių vežimo nuostolingumą, pasigiriama projektu ir bandymu važiuoti 160 km/val. greičiu, dar užsimenama, kad tai – ne riba. Ir čia prasideda šiek tiek vodevilį primenanti istorija.

Prie AB „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai šiandien vadovauja Mantas Bartuška, trigrašį kiša tai visokio plauko ekspertai, tai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamos personos ir įmonės, dar kiti interesantai.

Inspektoriai nustebo

„Anksčiau tokie dalykai visada buvo derinami su Valstybine geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos. Be jos leidimo jokie bandymai nebuvo daromi. <...> Prieš tuos bandymus ruožai, kuriuose jie vyksta, darbininkų sutvirtinami rankiniu būdu, nes visos sankasos pritaikytos maksimaliam 120 km/val. greičiui. O iš to sutvirtinimo naudos tiek, kad jis tik tam kartui (kad būtų pasigirta žiniasklaidoje – aut. past.). Svarbu girtis ir per trumpą laiką parodyti, kiek daug sutaupei, o saugumas mažiausiai rūpi“, – sakė „Valstiečių laikraščiui LG darbuotojas, kuris primygtinai išsireikalavo jo asmens į viešumą „nekišti“.

Geležinkelio nelaimės turi skaudžių padarinių – rengiant šį tekstą, CNN parodė nuo bėgių Amerikoje nuskriejusį traukinį. Pirminiais duomenimis, žuvo 44 žmonės. Važiavo traukinukas „tik“ dvigubai greičiau nei galima šiame ruože. Tad, nelaukdami Amerikos nelaimių čia, dairomės, kas patvirtintų ar paneigtų išsakomus nuogąstavimus. Ilgametis LG transporto saugumo padalinio darbuotojas ir vadovas Piotras Skripskis patvirtino – visada minėta inspekcija tikrindavo saugos reikalus, o jau eksperimentus tikrai turėdavo palaiminti. „Be jų jokie bandymai nevykdavo“, – patvirtino jis „Valstiečių laikraščiui“.

Pradėjus domėtis šiuo eksperimentu, paaiškėjo, kad toks saugumo padalinys jau nebeegzistuoja. Mat vadovaujantis dabartinei valdžiai būdingomis visa ko centralizavimo ir jungimo tradicijomis jis buvo reorganizuotas, o jo funkcijos perduotos Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA). Šios vadovai, kaip paaiškėjo, net nežinojo apie bandymus! Administracijos direktoriaus pavaduotojas Genius Lukošius pasiteiravo, iš kur žurnalistui žinoma apie juos (bandymais LG gyrėsi per visas žiniasklaidos priemones), ir pažadėjo „pasiguglinti“. Po šio pažado praėjo pora savaičių, LG per tą laiką pasigyrė dar vienu panašiu bandymu. Informaciją apie tai LTSA specialistams vis dėlto pavyko rasti.

LTSA Transporto veiklos priežiūros departamento vyresnysis patarėjas Justas Petrauskas raštu „Valstiečių laikraščiui“ patvirtino, kad LG administracija apie savo bandymus jų neinformavo. „Lietuvos Respublikos įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai tokių bandymų nereglamentuoja. Pagal Jūsų pateiktą informaciją kreipsimės į AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir atliksime tyrimą“, – rašoma jo atsakyme. Ir tai viskas.

Požiūris kelia nerimą

Iš karto reikia pasakyti, kad niekas neketina gąsdinti katastrofomis ir agituoti nevažinėti LG traukiniais, bet sisteminis požiūris į saugumą kelia nerimą. Pasak P.Skripskio, sankasos tiesiuose ruožuose turėtų atlaikyti, kaip ir bėgiai – svarbu tinkami riedmenys. „Manau, jie bando tiesiuose ruožuose, kur tiek važiuoti galima. Ne ten, kur neįsipaišytų į posūkį. Ten turi būti pastatomi žmonės, kurie saugotų pervažas, ir pan. Tiesa, kad ir Japonijoje, ir Prancūzijoje, ir Azijoje dabar traukiniai važiuoja 280 km/val. ir greičiau. Nuo Turmanto (miestelis Zarasų rajone – red. past.) nuvažiuoti iki Klaipėdos būtų galima per nepilną valandą, bet taip nebus, jei nebus ištiesintas kelias, tiksliau – nutiestas visiškai naujas, o tam reikia milijardų investicijų“, – suabejojo dėl agresyvios savireklamos specialistas.

Kaip nurodo P.Skripskis, tiesiant „Rail Baltica“ vėžę buvo patiesinta ir senoji – rusiško standarto. „Bet tik nuo Kazlų Rūdos iki Mockavos. Toliau viskas eina per pelkes ir balas, vingiuotai – bus neįmanoma važiuoti tokiu greičiu, nebent tiestume naujus geležinkelius“, – tikino jis. Taigi bemaž lėktuvų greičiu keleivius gabenantys per Lietuvą superekspresai realūs ne daugiau, nei Visagine neva statoma atominė elektrinė. O štai geležinkelių nelaimės gali ištikti dėl įvairiausių priežasčių. 1975 m. Žasliuose per dėl žmogaus kaltės įvykusią traukinio avariją žuvo 20 žmonių. Ir tai neatliekant jokių specialių eksperimentų. Tada 70 km/val. važiuojantis traukinys atsitrenkė į prekinio traukinio cisterną, kuri buvo pernelyg išsikišusi iš šalutinio kelio. Dispečeris gavo 13 metų kalėjimo. Neva ne to skersmens grąžtą panaudojusiam meistrui buvo atseikėta 11 metų kalėjimo, bet vėliau jam suteikta malonė. „1994 m. įvyko sprogimas ant užminuoto geležinkelio tilto per Bražuolės upelį, bet ten nenukrito nė vienas traukinys. <...> Sovietų laikais avarijos dažniausiai įvykdavo dėl medinių pabėgių, kurie supūdavo, ir pan. Trūko investicijų. Įstojus į ES reikalai pasikeitė. Bet padažnėjo kitokių incidentų. Buvo, kai nuo bėgių prie Palemono į Vilniaus pusę nuriedėjo traukinys, nes vagys išmontavo kelią. Visai neseniai irgi girdėjau apie bandymą išmontuoti kitoje vietoje“, – sakė P.Skripskis.

Privatizavimo šmėkla

Šiaip ar taip kur kas įdomesni yra ne pigūs, bet brangiai galintys kainuoti parodomieji bandymai. Apie tai, kad LG reikia suskaldyti, „pritraukti privačias investicijas“, liberalizuoti krovinių vežimo tarifus ir pan. prabylama ne pirmą dešimtmetį. Nerštas po kilimu dėl to nesiliauja, galimybės vis zonduojamos. Skirtingais laikotarpiais čia trigrašį įkiša tai visokio plauko ekspertai, tai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamos personos ir įmonės, tai kitokie interesantai ir politikai.

Kai 2006 metų rugsėjį per Baltarusijos viešbučio langą paslaptingai ir mirtinai „išlipo“ Lietuvos valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas ir diplomatas Vytautas Pociūnas, prasidėjo vadinamasis VSD skandalas ir parlamentinis tyrimas. Jo metu paaiškėjo įvairių įdomių dalykų ir apie energetiką, ir apie kabinetinę liustraciją, ir apie Baltarusijos opozicijos finansavimo galimas ypatybes. Buvo minimi ir LG reikalai. Paaiškėjo, kad VSD įvairūs padaliniai pažymomis ne kartą signalizavo valdžiai apie padidintą Rusijos saugumo karininko Vladimiro Jakunino, vėliau vadovavusio ir Rusijos geležinkeliams, suinteresuotumą vadinamuoju tranzito projektu „2K“ (Kaliningradas–Klaipėda), kurį Lietuvos žvalgai laikė šaliai nenaudingu, bei pervežimo tarifų liberalizavimu.

Kąsnis gardus, tad mėginimai jo atsikąsti nesiliauja. Maždaug prieš mėnesį „Valstiečių laikraštis“ gavo susisiekimo viceministro Pauliaus Martinkaus patikinimą, kad „Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į rinkos lūkesčius ir valstybės interesus, svarsto būsimą AB „Lietuvos geležinkeliai“ valdymo modelį, tačiau jokie planuojami pokyčiai nebus susiję su akcijų pardavimu. Mes nuolat girdime interesų grupių raginimus parduoti „Lietuvos geležinkelius“, tačiau ministerija griežtai pasisako prieš įmonės akcijų pardavimą ar privatizavimą.“ Valio, tačiau praėjus kelioms savaitėms į viešąją erdvę išlenda Ūkio ministerijos darbo grupės siūlymai privatizuoti daugumą valstybės įmonių, tarp jų ir antrines LG bendroves. Argumentai kartojami vis tie patys. Pavyzdžiui, nors nuolat virkaujama dėl keleivių vežimo nuostolingumo, bet siūloma jį palikti valstybei valdyti, o pelningą krovinių pervežimą bent iš dalies perduoti privačiam kapitalui. Tiesa, ūkio ministras Virginijus Sinkevičius tuoj pat viešai pareiškė, kad toks siūlymas dėl LG „bus atmestas“, bet lieka neaišku, ar pagaliu bus išvaikyti į visas devynias puses įkyriai dirvą LG išparceliavimui zonduojantys „ekspertai“. Juos juk vis dėlto susikviečia pati ministerija. Ir štai – įvyko. Vasario pradžioje oficialiai sutarta atskirti keleivių, krovinių vežimą ir infrastruktūros valdymą, įkuriant tris įmones.

Taigi susidaro įspūdis, kad visuomenės nuomonė ir politikų atsparumas yra kažkieno įkyriai zonduojami, baksnojama – rasi, gal pavyks užčiuopti minkštą vietą? Ar gali būti, kad interesas išdraskyti LG ir privatizuoti kitą valstybės turtą atslenka iš už Lietuvos ribų? Tikėtina. Ir tai nebūtinai turi būti Europos Sąjunga, kurios reikalavimais neretai prisidengiama, o kitais atvejais jų įžūliai nepaisant. Lietuvos tranzitinės galimybės ilgokai erzina būtent Rusiją. Dabar, kai startas parceliuoti duotas, ten turėtų būti šventė.

Rusai tikrai  to ir telaukia

Imantas Melianas

Imantas Melianas, buvęs VSD pareigūnas, iš tarnybos pašalintas parlamentinio tyrimo metu.

 

Dar 2006 metais būta tokios iniciatyvos, ji sustabdyta. Tuomet buvo juokaujama, kad yra du „2K“ projektai, mat valdžioje buvo Kubiliaus–Kirkilo koalicija. Bet esmė buvo tranzitinis projektas. Tas pats velionis V.Pociūnas ir kontržvalgybos pareigūnai rašė pažymas apie tai, kaip Rusija siekė pradžioje išdraskyti LG, paskui „papjauti“ Klaipėdos uostą. Tą siekį ir dabar išsako Putinas ir  jo oligarchai. Trečdalį Klaipėdos srauto dabar sudaro baltarusiški kroviniai. Ši šalis ir dabar dėl to patiria Maskvos spaudimą. Galima įsivaizduoti, kas nutiktų, jei krovinių vežimas atitektų į rusų ar jų pasamdytų europiečių ar arabų (rusų derybininkai visada atvirai deklaravo, kad tai – ne problema) rankas. Kitas dalykas – valstybei būtų palikta infrastruktūra ir keleiviai, o grietinėlę nusiėmę veikėjai, gal ir su lietuviškomis pavardėmis, pelnytųsi, kol „užlenktų“ Klaipėdą. Juk ne veltui Užsienio reikalų ministerija išsiderėjo specialias sąlygas dėl Klaipėdos ir Kaliningrado konkurencinės situacijos. Man neaišku, kas ten per ekspertai nuolat pasamdomi, bet kad tam metami didžiuliai rusiški pinigai, byloja ir maždaug dešimties metų senumo slapti dokumentai, kurie turi būti ir parlamentinio tyrimo medžiagoje. Rusijos interesas niekur nedingo.

Rekomenduojami video