Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Reisas MH17: įtariamieji jau žinomi, bet kas iš to

Keleivinio lėktuvo numušimu virš Ukrainos įtariami asmenys jau žinomi, bet tyrimas atsirėmė į iš pažiūros neįveikiamą sieną.

Smūgis žemiau juostos

Praėjus daugiau nei pusantrų metų po keleivinio lėktuvo „Boeing 777“ katastrofos Rytų Ukrainoje, paskelbtos šio nusikaltimo įvykdymu įtariamų asmenų pavardės ir nuotraukos. Tačiau Nyderlandų – šalies, kurios piliečiai sudarė beveik du trečdalius šio lėktuvo keleivių, – vyriausybės vadovas Markas Rutte prieš kelias dienas pareiškė, kad konkrečiai nurodyti už šią tragediją atsakingus žmones ir jų buvimo vietą „nėra galimybių“. Dėl šios priežasties Nyderlandų premjeras paragino katastrofos aukų artimuosius „pasisemti kantrybės“.

Toks raginimas, kurį, beje, Nyderlandų valdžia kartojo jau ne sykį, visiškai suprantamas. Dalis katastrofos aukų artimųjų viešai reiškia įtarimus, kad šalies vadovai, baimindamiesi dar labiau pabloginti santykius su Rusija, viena didžiausių savo prekybos partnerių, stengiasi kaip įmanydami vilkinti kriminalinio katastrofos tyrimo eigą. Dėl tokių įtarimų jie kreipėsi į šalies parlamento narius. Nyderlandų parlamente praėjusią savaitę dėl Malaizijos avialinijų keleivinio lėktuvo, 2014 m.. liepos 17 d. skridusio reisu MH17 iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą ir nukritusio už keliasdešimties kilometrų į rytus nuo Donecko, katastrofos priežasčių tyrimo įvyko audringi debatai. Pasak spaudos, jų metu daugelis deputatų išreiškė susirūpinimą, kad šalies vyriausybė nėra pakankamai atvira svarstydama su katastrofos aplinkybėmis susijusius klausimus. Be to, pasak parlamento narių, pernelyg ilgai trunka ir pats tyrimas, kurį vykdo tarptautinė tyrėjų grupė. Joje darbuojasi Nyderlandų, Australijos, Belgijos, Malaizijos ir Ukrainos atstovai. Debatų metu Vyriausybė net buvo apkaltinta tyčiniu kai kurių faktų slėpimu.

Į deputatų klausimus atsakinėjęs premjeras M.Rutte piktinosi tokiais priekaištais ir vadino juos insinuacijomis. Įtarimus, neva Vyriausybė kažką slepia ar vilkina tyrimą, nenorėdama gadinti santykių su Rusija, jis pavadino „smūgiu žemiau juostos“. „Visada nelengva pasakyti, kiek laiko pareikalaus kriminalinis tyrimas ir ar jis baigsis sėkmingai. Ypač tokiais sudėtingais tarptautinių tyrimų atvejais, kaip šis“, – tvirtino politikas.

Olandų ir australų policijos pareigūnai 2014 m. rugpjūčio 3 (Scanpix nuotr.)d. apžiūrinėja „Boeing 777“ katastrofos vietą.

„Bellingcat“ ekspertai daugiau nei metus rinko ir analizavo informaciją iš socialinių tinklų.(Scanpix nuotr.)

Kas paleido raketą?

Visi supranta, kad nustatyti katastrofos, nusinešusios 298 žmonių, tarp kurių buvo 80 vaikų ir 3 kūdikiai, priežastis tikrai nėra lengvas darbas. Turbūt visi taip pat supranta, kad jis gali trukti ilgai. Tačiau katastrofos aukų artimiesiems iš Nyderlandų ir kitų šalių turbūt vis sunkiau suprasti, kodėl atsakymo į klausimą „Kas numušė reisu MH17 skridusį keleivinį lėktuvą?“ tarptautinė tyrėjų grupė ieško taip ilgai, nors esminiai su katastrofa susiję dalykai jau žinomi.

Pavyzdžiui, oficialiai jau patvirtinta, kad „Boeing 777“ katastrofą patyrė ne dėl kokio nors gedimo, įgulos klaidos, teroro akto, apšaudymo raketomis, paleistomis iš nežinomo karinio lėktuvo ar dar kitų Rusijos propagandos iškart po įvykio pažertų galimų priežasčių. Nyderlandų saugumo taryba dar praėjusių metų spalį paskelbė, kad lėktuvas buvo numuštas Rusijos gamybos „žemė–oras“ klasės raketa, paleista iš zenitinio raketų komplekso „Buk“. Ši išvada buvo paremta tarptautinės ekspertų grupės, išnagrinėjusios visus prieinamus daiktinius įrodymus ir įvykio aplinkybes, tyrimo rezultatais. Ji daugeliui dar iš anksto atrodė labai tikėtina, nes jau pirmosiomis minutėmis po „Boeing 777“ katastrofos Rusijos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje vadeivos ėmė džiūgauti numušę Ukrainos karinį lėktuvą. Tai užfiksuota perimtuose jų telefonų pokalbiuose ir internete paskelbtuose pranešimuose. Apie separatistų numuštą neva ukrainiečių lėktuvą buvo pranešusios ir Rusijos naujienų agentūros.

Nors Nyderlandų saugumo tarybos ataskaitoje įvardyta tikroji „Boeing 777“ katastrofos priežastis, nebuvo nurodytas nei konkretus rajonas, iš kurio buvo paleista „Buk“ raketa, nei paskelbta, kas jį tuo metu kontroliavo – Ukrainos vyriausybinės pajėgos ar prorusiški separatistai. Nyderlandų saugumo tarybai buvo pavesta tik nustatyti katastrofos priežastį. Konkrečius kaltininkus ir jų atsakomybės lygį turi išsiaiškinti jungtinė kriminalinį tyrimą vykdanti tarptautinė tyrėjų grupė, kuri, kaip ir minėjo Nyderlandų premjeras M.Rutte, vis dar negali pateikti išvadų.

Rinko po kruopelytę

Vasario pabaigoje tarptautinės ekspertų ir žurnalistų grupės „Bellingcat“ nariai, vykdantys savąjį reiso MH17 katastrofos tyrimą, paskelbė daugiau nei metus trukusio darbo rezultatus. Remdamiesi liudininkų parodymais, nuotraukomis, vaizdo įrašais, interneto socialinių tinklų informacija ir kitais atvirais šaltiniais, „Bellingcat“ tyrėjai pavardėmis įvardijo šio nusikaltimo įvykdymu įtariamus asmenis. „Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higginsas kriminalinį tyrimą vykdantiems pareigūnams perdavė visus savo surinktus duomenis, liudijančius, kad lėktuvą „Boeing 777“ Rytų Ukrainoje numušė Rusijos kariuomenės 53-iosios zenitinės-raketinės brigados kariškiai į prorusiškų separatistų kontroliuojamą teritoriją iš Rusijos atvežtu raketiniu kompleksu „Buk-M1“. „Bellingcat“ paskelbė įrodymais paremtą 20 šios brigados karių ir karininkų sąrašą, kuriame esą yra ir asmenys, tiesiogiai dalyvavę lėktuvo numušimo operacijoje, ir potencialūs jų veiksmų liudininkai.

„Bellingcat“ parengta Rusijos 53-iosios zenitinės-raketinės brigados 2-ojo diviziono vadovybės schema. (Scanpix nuotr.)

„Bellingcat“ ekspertai po kruopelytę atkūrė Kursko mieste Rusijoje dislokuotos 53-iosios zenitinės-raketinės brigados perkėlimo į Rusijos ir Ukrainos pasienį 2014 m. vasarą eigą. Kaip tai pavyko padaryti? Dauguma, jei ne visi, šioje brigadoje tarnaujančių Rusijos kariškių turi mobiliuosius telefonus, gali naudotis mobiliuoju ar belaidžiu internetu, o su artimaisiais ir draugais ryšį palaiko interneto socialiniais tinklais. „Bellingcat“ atidžiai išnagrinėjo šios brigados kariškių internete skelbtą informaciją – pranešimus su datomis, buvimo vietas, konkrečių asmenų ir konkrečių vietovių nuotraukas. Analizuodami šių asmenų ryšius su jų pažįstamais ir draugais, įvykių chronologiją, geografinį kontekstą, nuotraukose užfiksuotų transporto priemonių numerius, ekspertai išsiaiškino karinės kolonos, kuri 2014 m. birželio 23–25 dienomis iš Kursko prie Ukrainos sienos vežė raketinius kompleksus „Buk-M1“, sudėtį. Paskui buvo nustatyta, kad Rytų Ukrainoje „Boeing 777“ katastrofos išvakarėse liudininkų matytas ir ne kartą fotografuotas vieno iš „Buk-M1“ raketų paleidimo įrenginys priklausė 2-ajam 53-iosios brigados divizionui.

Pėdsakai veda į Kremlių

„Bellingcat“ tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 2-ojo diviziono kariai internete paskelbė labai daug informacijos apie savo veiksmus Ukrainos pasienyje praėjusių metų birželio ir liepos mėnesiais. Remiantis ja buvo identifikuotas konkretus „Buk-M1“ raketų paleidimo įrenginys, iš kurio 2014 m. liepos 17 d. į keleivinį lėktuvą „Boeing 777“, turbūt per klaidą ar neapsižiūrėjimą supainiojus jį su ukrainiečių kariniu lėktuvu, buvo paleista „žemė-oras“ klasės raketa. „Bellingcat“ pateikė informaciją apie keturiolika 2-ojo diviziono karininkų, tarp jų ir „Buk“ kompleksus aptarnaujančių komandų vadus. Tiesioginė atsakomybė už 2-ojo diviziono personalo veiksmus tenka diviziono vadui Dmitrijui Truninui ir 53-iosios zenitinės-raketinės brigados vadui Sergejui Mučkajevui. Be jų įsakymo 2-ojo diviziono baterijų vadai Aleksejus Kovtunovas, Rafaelis Avchadejevas ir Dmitrijus Kojuchovas nebūtų galėję liepti „Buk“ paleidimo įrenginių vadams (nurodyta 10 pavardžių) užimti kovinių pozicijų Ukrainos teritorijoje ir tuo labiau – paleisti raketą. Tačiau „Bellingcat“ ekspertai neabejoja, kad įsakymą numušti lėktuvą 53-iosios zenitinės-raketinės brigados vadui turėjo duoti jo tiesioginiai viršininkai – 20-osios gvardijos armijos priešlėktuvinės gynybos viršininkas Aleksejus Zolotovas ir Vakarų karinės apygardos priešlėktuvinės gynybos vadas Andrejus Kochanovas. Šie savo ruožtu tokį įsakymą turėjo gauti iš Generalinio štabo, o jo viršininkas – iš Rusijos gynybos ministro S. Šoigu. Turėdami mintyje rusišką sprendimų priėmimo bei vykdymo hierarchiją, „Bellingcat“ ekspertai tvirtina, kad sankciją dislokuoti Ukrainoje raketinius kompleksus „Buk“ ir vieną iš jų panaudoti prieš Ukrainos oro erdvėje skrendantį taikinį galėjo duoti tik asmeniškai prezidentas V.Putinas.

Jei Rusija norėtų atskleisti tiesą apie MH17 reiso tragediją, tereikėtų leisti tarptautiniams tyrėjams apklausti 20 jos kariškių, galimų šio įvykio liudininkų ar tiesioginių dalyvių. Suprantama, kad to niekada nebus, bent jau kol nepasikeis Kremliaus šeimininkas. Tad turbūt Nyderlandų premjeras teisus, ragindamas visus apsišarvuoti kantrybe. Tai viskas, ką jis iš tikrųjų gali padaryti.

Raketinio komplekso „Buk M-1“ raketų paleidimo įrenginys. (Scanpix nuotr.)

Rekomenduojami video