Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Rečiausiai vagys kėsinasi į saugomus namus

Policijos departamentas skelbia, jog per dešimt metų vagysčių įsibraunant į gyvenamąsias patalpas sumažėjo dvigubai. Jei 2005 metais buvo užfiksuota daugiau nei 7000, tai pernai – beveik 3000. Šis skaičius per paskutiniuosius metus stabilizavosi ir labai lėtai mažėja. Bėda dar ir ta, kad tik kas trečia vagystė ištiriama, nustatomi nusikaltėliai, ir vargu ar nuo to lengviau apvogtajam... Mat neretai sugautas vagis, įsiveržęs į žmogaus privačią erdvę, paprastai neturi iš ko atlyginti nuostolių. Be to, kaip apvogtiesiems išvengti streso, kurį jie patiria, kai randa sujauktus savo namus?..

Neapdairūs gyventojai

Pasak pareigūnų, vagystes dažniausiai išprovokuokuoja pačių gyventojų neapdairumas ir nesirūpinimas savo turtu. Žmonės laiko pinigus, juvelyrinius dirbinius ar kitas vertybes butuose ar namuose, neužtikrindami jų apsaugos, neįsirengia saugumą pagerinančių signalizacijų, tvirtesnių durų, spynų. O keisčiausia, kad pinigus ar brangenybes, kaip susitarę, slepia vagims puikiai žinomose „slaptavietėse“: kruopose, kituose biriuose maisto produktuose, tarp skalbinių, po lovomis, pagalvėse ir kitose panašiose vietose. Gerai, jei namuose yra įmontuotas seifas (o ir tas dažniausiai įtaisomas gerai vagims žinomoje vietoje – po paveikslu) – tai apsunkina vagišiui darbą, tačiau tai nėra pakankama priemonė apsaugoti savo turtą.

Efektyviausia apsaugos priemonė – signalizacija, įrengta kartu su vaizdo stebėjimo įranga, ir sutartis su saugos tarnyba, kuri, įsijungus signalizacijai, reaguoja labai operatyviai ir veiksmingai padeda policijai užkirsti kelią nusikaltimams. Šios apsaugos priemonės būtinos ir įvairių įmonių ar įstaigų turtui apsaugoti, o restoranų, barų, naktinių klubų savininkams saugos tarnybos reikalingos dar ir dėlto, kad operatyviai padeda spręsti iškilusias su klientais problemas.

„Jungtukai“ – pavojingi

Profesonalus vagis Romas M. sako, kad jų „profesijos“ žmonės turi savo darbo metodiką. „Stengiamės į tuos objektus, kur yra įrengta signalizacija, nelįsti. Ypač, į tas valdas, kur saugo „jungtukai“ (taip vagišiai vadina Kaune ir Klaipėdoje įsikūrusių „Jungties“ apsaugos tarnybų vyrus). Jie atvyksta gana greitai, visada po du, stiprūs ir ginkluoti vyrai. Tad, jei netyčia į jų saugomą objektą įlindai, tai suktis reikia labai skubiai, žodžiu, rizika neatperka paimto turto“, – teigė Romas. Anot 10 kartų teisto vagišiaus, ilgapirščiai randa namų ar butų (ir įmonių), kur šeimininkai nesaugo savo turto – išsiblaškę, retai būnantys namuose arba, kurie įsivaizduoja, kad pas juos vagis neras nieko vertingo. „Visada rasime ką pasičiupti, – juokiasi patyręs vagišius. – Sykį įlindome į iš pažiūros gana apšiurusį namą. Tačiau viduje – net netikėjome – prabangūs baldai, paveikslai, papuošalai, pinigai. Apsisukome greitai – mat smarkiai vargti ieškant vertingesnių daiktų net nereikėjo, o ir signalizacijos nebuvo...“

Visokeriopa pagalba

Pagal statistiką, daugiausia vagysčių fiksuojama didžiuosiuose šalies miestuose – ypač Vilniuje ir Kaune. Vien Kauno mieste pernai buvo įsibrauta į beveik 270 gyvenamųjų patalpų, o visoje apskrityje tokių atvejų užfisuota net 677. Beje, kauniečiams vertėtų susirūpinti, nes vagysčių palyginus su 2014 metais padaugėjo vos ne pusšimčiu.

O juk Kaune ir veikia viena didžiausių – įkurta prieš 25-erius metus – ir didelę patirtį sukaupusi „Jungties“ saugos tarnyba, kurios, kaip minėjo Romas M., privengia net profesionalūs vagys. Nuo 1995 metų „Jungties“ filialas veikia ir Klaipėdoje.

Aprūpinti naujausia technika

Apsaugininkas Vilius prisipažįsta dirbęs ne vienoje saugos įmonėje – jo darbo stažas šioje sferoje 18 metų. Vyras įsitikinęs, kad „Jungties“ saugos tarnyba yra viena rimčiausių Lietuvoje. Jo manymu, čia skiriamas didžiulis dėmesys tiek klientui, tiek darbuotojui. „Automobiliai nauji ir gerai prižiūrimi, aprūpinti ne tik navigacine, bet ir kita kompiuterine įranga, – pasakoja Vilius. – Jei kažkuriame objekte suveikia signalizacija, mes į savo kompiuterį gauname ne tik „sausą“ adresą, tačiau ir rekomendacijas, kaip greičiau tą objektą pasiekti, taip pat dispečeris nurodo konkrečią zoną, kurioje suveikė signalizacija. Atvykę privalome apžiūrėti, ar niekas nepažeista: ar neišdaužyti langai, ar užrakintos durys ir panašiai – išsiaiškinti, kodėl signalizacija suveikė. Mūsų tikslas – sulaikyti vagišius – arba jau išbėgančius, arba neleisti jiems palikti nusikaltimo vietos. Į namo vidų įeiti mes neturime teisės, kad policijos tyrėjams nesunaikintume nusikaltimo vietos“.

Jei signalizacija suveikė dėl nežinomų priežasčių, objektą saugos ekipažas turi teisę palikti tik tuomet, kai pulte budintis dispečeris susisiekia su objekto savininku (ar jo patikėtiniu) ir šis arba atvažiuoja apžiūrėti ir įsitikinti, kad viskas savo vietoje arba, sužinojęs, kad jokių įsilaužimo žymių nėra, pulto dispečeriui duoda leidimą saugos ekipažui palikti objektą.

Kaip minėta, „Jungties“ apsaugos vyrai važinėja po du, jų ekipažai išsidėstę tam tikrose miesto vietose, kad kuo greičiau būtų galima pasiekti objektą, kuriame nuskambėjo pavojaus signalas. Vienam saugos ekipažui pajudėjus iš savo vietos, kiti ekipažai keičia savo buvimo vietą, kad tarsi voratinklis dengtų visą miestą „Šiuolaikiniuose namuose ir butuose – daug stiklo: didžiulės siklinės durys, langai, terasos, net stogai, – aiškina Arnoldas. – Pasitaikė, kad apsiginklavę plytgaliais vagišiai pramušė namo durų stiklą ir, bėgdami per svetainę, rinkosi vertingesnius daiktus, ketindami išlįsti per didžiulius namo langus. Kadangi dirbame dviese, o dispečeris mato ir praneša mums „karštas“ zonas, objektą apsupome: vienas plėšikėlis įpuolė į mano rankas, o kitas, pamatęs, kad bendras sučiuptas, ketino kailį išnešti per kitą pusę – bet ten laukė mano kolega“.

Tramdo įkaušėlius

Greitojo reagavomo ekipažo apsaugininkai – Vilius ir Arnoldas –„Jungtyje“ dirba jau dveji metai. Vyrai šioje įmonėje įsidarbino tik praėję tam tikrus fizinio ir psichologinio pasiruošimo testus bei turėdami leidimą nešiotis ginklą. „Mūsų įmonės apsaugininkai vieninteliai turi teisę tarnybos metu turėti ginklą, tačiau, laimė, kad kol kas jo dar neprireikė panaudoti, – sako Vilius. – Mes juk ne tik važiuojame į privačias valdas, kai suveikia signalizacija, bet ir esame kviečiami į visuomeninės paskirties objektus, su kuriais įmonė yra sudariusi saugos sutartis: tai įvairios įmonės, barai, restoranai, striptizo klubai. O ten, kur susirenka daug jaunimo, kur vartojamas alkoholis, bėdos gan dažnos. Pasitaiko, kad į barmenus ar padavėjas ima „skraidyti“ lėkštės, klientas praranda ūpą susimokėti už tai, ką suvalgė, kažko nepasidalina iš pradžių gana draugiškai nusiteikusi jaunimo kompanija ir pan.“

Tad tokių „Jungties“ saugomų objektų administratoriai pirmiausiai ir kviečiasi apsaugos ekipažą. Apsaugos darbuotojai paprastai taikiai bando išspręsti konfliktus, tačiau, jei klientas per daug įsiaudrinęs, „Jungties“ vyrai turi teisę panaudoti specialiąsias priemones. Po to, žinoma, toks nenaudėlis perduodamas policijai.

Daug užtvarų

Greitojo reagavomo ekipažų apsaugos darbuotojams jokių prioritetų Kelių eismo taisyklėse nenumatyta: jie negali viršyti greičio, vairuotojai neprivalo jų, skubančių į objektą, praleisti, jie negali sustoti po draudžiamais ženklais.

Saugos darbuotojams nesuprantama, kad kelių eismo dalyviai dar sunkiai suvokia jų funkcijas. „Mes ne lenktyniaujame ar „dragą“ žaidžiame, mes skubame, galbūt, užkardyti nusikaltimą – galbūt, jų draugų būstas ketinamas apiplėšti, – piktinasi Arnoldas. – Supratingesni, ko gero, tie, kurie jau turi įsirengę signalizaciją namuose. Dar viena bėda, kad sunku privažiuoti prie objektų senamiestyje ar miesto centre, kur įvažiavimą į kiemus saugo magnetine kortele valdoma užtvara.

Kartą E. Ožeškienės gatvėje, mūsų saugomoje juvelyrinėje parduotuvėje suveikė dūmų detektorius. Kai atvykome, pasirodė, jog įvažiuoti į kiemą kliudo vartai su magnetiniu užraktu. Šiek tiek sugaišome laiko, tačiau išsiaiškinome, kad šio namo rūsyje apsigyvenę valkatos įsirengė sau būstą ir nutarė pasišildyti – užkūrė laužą. Teko kviesti ugniagesius ir dar padėti jiems patekti į kiemą...“

Ko gero, neretai įsivaizduojame, kad saugos darbuotojai gaudo tik vagis arba kur nors automobilyje miega, laukdami iškvietimo. „Mūsų greitojo reagavimo ekipažuose dirbantiems vyrams miegoti nėra kada, – sako pamainos viršininkas Andrejus Pavlovskis. – Kasdien suveikia labai daug apsaugos sistemų įvairiuose miesto rajonuose. Į visus turime reaguoti. Mūsų apsaugos darbuotojai – tarsi greitoji pagalba skubančiam ir nuolat užsiėmusiam klientui, kuris stengiasi apsaugoti savo turtą ir vertybes. Būtent apsaugos darbuotojai praneša savininkui, kad vienas ar kitas objektas nesandarus, kad kažkur liko neuždarytos durys, kad kažkur atsirado plyšys, kad pravira orlaidė, kad dingo elektra, kad suveikė dūmų detektorius ir gali kilti gaisras“.

 

Aurelija ŽUTAUTIENĖ

Rekomenduojami video