Pasak ekspertų, dabar lietuviams ūkininkams palankiausias laikas rapsams skirti maksimalų plotą. Jeigu augintume tiek rapsų, kiek mokslininkai pataria ir taip, kaip jie rekomenduoja, ūkininkų ir jiems padedančių specialistų kišenės galėtų būti gerokai pilnesnės. Ir ne tik jų. Daugiau uždirbtų rapsų eksportuotojai ir rapsų perdirbėjai vidaus rinkoje, pavyzdžiui, biodyzelino gamintojai, daugiau naudos gautų žemės ūkio technikos pardavėjai, valdytojai ir remontininkai. Naudą patirtų visa grandinė – nuo sėklų pardavėjų iki perdirbtų produktų vartotojų. Žinoma, pilnesnis būtų ir valstybės iždas.

Prognozės ragina veikti

Paskutiniais sovietinės imperijos gyvavimo metais seminare Kazanėje dalyvavęs jaunas žemės ūkio specialistas iš Lietuvos Edvardas Makelis (dabar Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius) išgirdo sovietų mokslininkų išvadą, kad tada sovietinėje imperijoje dar retai auginti rapsai galėtų ne tik išgelbėti į bedugnę besiritančią valstybę, bet ir būtų vienas svarbiausių komunizmo pergalės šaltinių.

„Mes komunizmo, žinoma, nesieksime, tačiau esu įsitikinęs, kad Lietuvoje tinkamai naudodamiesi rapsų auginimo ir realizavimo galimybėmis galėtume nors pristabdyti jaunų žmonių iš kaimo emigraciją“, – sakė E.Makelis.

Edvardas Makelis

Aleksandrio Stulginskio universtiteto (ASU) prof. Rimantas Velička iš esmės pritarė direktoriui: „Šį sezoną ūkininkai žieminiams rapsams skyrė 122,4 tūkst. ha. Tikimasi, kad 5–7 proc. žieminių rapsų pasėlių ūkininkai užaugins po 6–7 t/ha, iki 20 proc. pasėlių derlius sieks 4,5–6 t/ha, apie 50 proc. pasėlių derlius kulsime 3–4,5 t/ha ir 20–30 proc. pasėlių vadinami rizikingais – derlius gali siekti 2–3 t/ha. O iš viso šį sezoną tikimasi gauti per 475 tūkst. t rapsų.“

Aleksandrio Stulginskio universtiteto (ASU) prof. Rimantas Velička

E.Makelis pažymėjo, kad kviečių pasiūla pasaulinėje rinkoje auga, gresia perteklius, todėl ekspertai nežada aukštų kainų.

„Nenustebčiau, jei Lietuvoje gautume ir 6 mln. t grūdų derlių, o per artimiausią dešimtmetį pasiektume ir 8–9 mln. t ribą, tačiau, manau, kad kviečių kaina rinkose bus nedidelė. Taigi išeitis – didinti rapsų plotus. Jų galėtume užauginti 600 tūkst. t ir daugiau“, – svarstė E.Makelis.

Rapsų augintojams palankią ateitį žada ir pasikeitimai pasaulinėje rinkoje. Dėl nepalankių gamtinių sąlygų rapsų plotai pasaulyje mažėja. Pavyzdžiui, šįmet rapsų pasėliai Prancūzijoje sumenko 8 proc., o Didžiojoje Britanijoje – 4 proc. Dėl šalčių rapsų pasėliai labiausiai nukentėjo Vengrijoje ir Bulgarijoje, šiek tiek mažiau – Lenkijoje, Slovakijoje, Čekijoje ir Vokietijoje.

Rapsų auginimo bumas kilo kartu su biodegalų gamybos augimu. Scanpix nuotr.

Derlingos veislės

Lietuvoje daugiausia rapsų prikūlėme 2012-aisiais – net 628 tūkst. t. Pastaraisiais metais užauginame po 500 tūkst. t. Biodegalų gamybai užtektų 370 tūkst. t, tačiau atsiveria labai plačios eksporto galimybės. Pavyzdžiui, 2011 m. eksportavome tik 219 tūkst. t, o 2015-aisiais – jau 419 tūkst. t, taigi eksportas per penkerius metus padidėjo net 91 proc. Jokia kita kultūra negali pasigirti tokiu augimu. Be to, galimybių riba dar toli. Kokia ji? Ar reikia didinti rapsų plotą, ar derlingumą? Iki 2011 m. Lietuvoje buvo daugiau auginama vasarinių rapsų. Tačiau būtent 2011-ieji buvo lūžio metai.

„Jau 2013-aisiais atsirado naujų hibridinių veislių, kurios gerai ištveria žiemos šalčius. Todėl 2013-aisiais ūkininkai rapsams skyrė rekordinį plotą – 260 tūkst. ha. Be to, išaugo rapsų derlius. Atsirado priemonės ir galimybės sėti po vėliau nuimtų priesėlių, vis dažniau naudojamas drėgmę sutaupantis supaprastintas žemės dirbimas“, – aiškino R.Velička.

Vasarinių rapsų mažiau auginta ir dėl laikinų draudimų naudoti nikotinoidais beicuotas sėklas. Nors ūkininkai rapsus insekticidais purškė vegetacijos metu, tačiau patyrė daug nuostolių, todėl vasarinius rapsus auginti darosi rizikinga.

„Rapsų derlingumas labai svyruoja. Vidutinis žieminių rapsų derlius siekia nuo 2,5 iki 3,5 t/ha, tačiau kai kurie ūkiai užaugina ir 6 t/ha. O štai vasarinių rapsų derlingumas tesiekė per 1,5 t/ha, nors kai kurie ūkiai geba užauginti 3–4 t/ha“, – sakė R.Velička.

Didžiausią rapsų derlių gauna ūkininkaujantieji Joniškio, Šiaulių, Plungės ir Mažeikių rajonuose – vidutiniškai nuo 3,2 iki 3,5 t/ha, o vidutinis derlingumas Lietuvoje siekia 2,1 t/ha.

Kultūros kaprizai

Nors mokslininkai nuolat primena, kad rapsai neatleidžia agrotechnikos klaidų, tačiau ne visi ūkininkai šią pastabą nori girdėti. Gerai, kad ūkininkai jau užmiršo prieš dvidešimt metų darytas klaidas, kai rapsams palikdavo laukus, kuriuose jokios kitos kultūros neaugo.

„Taisyklė tokia: jeigu žemėje gerai auga kviečiai ir dobilai, tai gerai augs ir rapsai. Neturėkite iliuzijų rapsus auginti prastoje žemėje – patirsite nuostolių“, – įspėjo R.Velička.

Deja, kai kurie ūkininkai ignoruoja sėjomainos reikalavimus.

„Vis dar sutinku ūkininkų, kurie rapsų ir kitų javų plotus keičia kasmet. Mokslininkų rekomendacija aiški: rapsus tame pačiame plote galima auginti ne anksčiau kaip po 3–4 metų“, – priminė R.Velička.

Taigi maksimali rapsų riba pasėlių struktūroje yra 25 proc. Jeigu rapsų augintume daugiau, patirtume dirvožemių degradaciją, prastėtų humuso kokybė. Nors iki minėtos ribos Lietuvoje dar toloka, tačiau kai kuriuose rajonuose 2012-aisiais prie maksimalios ribos jau buvo priartėta. Pavyzdžiui, Šiaulių, Joniškio, Pakruojo, Panevėžio, Radviliškio rajonuose rapsų dalis pasėlių struktūroje buvo nuo 20 iki 24 proc. Tiesa, 2016 m. rapsų plotas pasėlių struktūroje sumažėjo, nes ūkininkai vis mažiau augino vasarinių rapsų.

„Lietuvoje yra apie 400 tūkst. ha rapsus auginti tinkamų žemių. Ar tiek reikia? Kol kas užtektų apie 300 tūkst. ha“, – svarstė R.Velička.

Reikalingi sėjomainai

Kai kurie mokslininkai įspėja – jeigu neauginsime rapsų, užauginsime daug pigių grūdų. ASU profesorius patikslina: „Jeigu neaugintume rapsų, abejoju, ar apskritai gautume gerą kviečių derlių, nes pasėlių struktūroje grūdai sudaro net 70–80 proc., o rapsai yra vienas iš pagrindinių priesėlių. Taigi apie 70 proc. rapsų pasėjame plotuose, kuriuose prieš tai buvo auginami javai. Kai kurie ūkininkai jau suprato, kad po daugiamečių žolių reikia sėti ne kviečius, o rapsus, o po jų – žieminius kviečius. Beje, javus tame plote galėtume auginti net dvejus metus.“

Rapsai – dirvos derlingumą didinantys augalai, priskiriami aliejinių grandžiai. Jie auginami ir žaliajam pašarui, ir silosui, žaliajai trąšai pagrindiniuose ir tarpiniuose pasėliuose, o tai labai aktualu šiais laikais, kai augalininkystės ūkiams sunku laikytis sėjomainų reikalavimų. Pasak ASU profesoriaus, rapsų žaliosios masės vertė tokia pati, kaip užarto 20–30 t/ha galvijų mėšlo.

„Sėkloms auginami žieminiai rapsai dirvoje vidutiniškai palieka apie 5 t/ha augalinių liekanų – dukart mažiau, nei daugiametės žolės, tačiau 1,5 karto daugiau nei javai. Žieminių rapsų liekanose randama 70 kg/ha azoto, 28 kg/ha fosforo, 61 kg/ha kalio ir per 74 kg/ha kalcio. Po rapsų dirvoje sieros lieka 2–3 kartus daugiau, negu po miežių, žieminių kviečių, vikių ir avižų arba bulvių“, – vardijo rapsų privalumus R.Velička.

Atsakymas abejojantiems

Vis dėlto kada apsimoka auginti rapsus? Palyginkite išlaidas ir pajamas. Įvertinkite visas sąnaudas, trąšų kainą ir kt., jeigu kviečių derlius jūsų ūkyje siekia 6 t/ha ir juos parduodate kaip pašarinius, III klasės, tai suskaičiavę išlaidas ir pajamas pamatysite, kad dirbate nuostolingai arba esate ant pelningumo ribos. O štai augindami rapsus, jeigu pasieksite 2,5–3 t/ha derlingumą, gausite gerą pelną.

Kitas svarbus niuansas – derliaus supirkimo stabilumas. Nors rapsų kaina svyruoja, drauge akivaizdi jos augimo tendencija. Be to, Lietuvoje yra daug saugyklų, džiovyklų, taip pat biodegalų pramonė.

Tačiau ASU profesorius neragina, kad visi ūkininkai pultų auginti rapsus.

„Įvertinkite savo galimybes, dirvožemio kokybę, materialinę ir techninę bazę, ar sugebėsite laikytis agrotechnikos reikalavimų. Jeigu į visus klausimus atsakysite teigiamai, rapsus auginti apsimokės“, – padarė išvadą Velička.

Kiek rapsų užauginsime šįmet? Jau minėjome, kad tikimasi gauti beveik 500 tūkst. t, tačiau optimistai šią ribą pastumia iki 600 tūkst. t.

Rapsų augintojams palankią ateitį žada pasikeitimai pasaulinėje rinkoje, nes dėl nepalankių gamtinių sąlygų rapsų plotai pasaulyje ir ES mažėja.

Rapsų derlius ir eksportas 2011–2015 m. (tūkst. t.)

Metai        Derlius      Eksportas

2011         415           219

2012         628           420

2013         550           369

2014         501           279

2015         512           418.

Kviečių ir rapsų supirkimo kainos 2011–2016 m. (Eur/t)

Metai        Kviečiai    Rapsai

2011         194           422

2012         208           456

2013         179           349

2014         154           293

2015         160           341

2016         134           365

2017*       165           418.

*- prognozė.

Šaltinis: ASU, Eurostat.