Lietuvos ir Lenkijos pašonėje prieš kelias dienas atsirado Rusijos raketinių kompleksų „Iskander-M“ su branduoliniais užtaisais. Regis, šaltojo karo šešėlis užslinko ant viso Baltijos jūros regiono.

Atviras grasinimas

Demonstratyvus rusiškų taktinių-operatyvinių raketų „Iskander-M“ plukdymas Baltijos jūra iš Ust Lugos uosto netoli Sankt Peterburgo į Baltijsko karinio laivyno bazę Kaliningrado srityje turėjo pasiųsti aiškų signalą Vakarų politikams: Kremlius pasiruošęs didinti statymus geopolitiniame lošime. Rusų branduolinės raketos buvo gabenamos 190 m ilgio geležinkelio keltu „Ambal“ net neužmaskuotos, kad jas puikiai matytų NATO šalių žvalgybiniai palydovai. Rusijos gynybos ministerijos atstovai patvirtino „Iskander-M“ perkėlimo į Kaliningrado sritį faktą, be to, nė nemėgino neigti demonstracinio tokios dislokacijos pobūdžio: esą taip buvo siekiama išsiaiškinti technines amerikiečių palydovų galimybes. Kažin ar rusų kariškiams jos buvo tokios jau neaiškios: daugiau nei 7 m ilgio ir maždaug 1 m skersmens raketos ir nepalyginti didesnės jų paleidimo platformos neabejotinai iš kosmoso būtų pastebėtos ir prieš 40 metų naudota žvalgybine technika. Turbūt tokį atvirumą derėtų aiškinti Rusijos noru dar kartą parodyti savo karinę galią ir pabrėžti didelį nepasitenkinimą NATO šalių gynybą stiprinančiais veiksmais rytinėje Baltijos pusėje.

Gali būti, kad su „Iskander-M“ raketinių kompleksų dislokavimu Kaliningrado srityje buvo susijęs ir vasarą į akis kritęs didelis JAV žvalgybinių lėktuvų dėmesys šiam regionui. Ir tai visai suprantama, nes kai kurios „Iskander“ raketų modifikacijos gali pasiekti už 700 km esančius taikinius, o tai reiškia, kad dabar jų taikiklyje gali atsidurti ne tik Vilnius ar Varšuva, bet ir Berlynas, Kopenhaga, Stokholmas, Praha. Tokia perspektyva sukėlė didelį nerimą Danijoje, kurios spaudoje jau aptarinėjamas sugrįžimas į naujo šaltojo karo laikus.

Istorinė savaitė

Danų dienraščio „Politiken“ apžvalgininkai teigia, kad praėjusią savaitę Rusija iš esmės paskelbė Vakarams naują šaltąjį karą, o branduolinių „Iskander-M“ raketų perkėlimas į Kaliningradą yra dėl situacijos Sirijoje dar labiau pašlijusių Rusijos ir JAV santykių pasekmė. Tiesa, mes esą vis dar esame toli nuo to, kas vyko 1983 m., kai į Sovietų Sąjungos Rytų Europoje dislokuotas vidutinio nuotolio branduolines raketas „SS-20“ NATO atsakė raketomis „Pershing-2“, kai sovietinis naikintuvas numušė Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, o tuometinis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas tiesiai šviesiai pavadino Sovietų Sąjungą blogio imperija.

Tačiau tokios bauginamos šaltojo karo laikų retorikos, kuri skambėjo praėjusią savaitę, nebuvo girdėti jau seniai, gal net kelis dešimtmečius. „Tai buvo įsidėmėtina savaitė. Rusija atvirai paskelbė apie šaltąjį karą. Iki šiol apie tai tiesiai nebuvo kalbama, tačiau dabar viskas pasikeitė“, – danų žurnalistams sakė atsargos brigados generolas Michaelas Clemmesenas, Danijos ginkluotųjų pajėgų akademijos Karo istorijos ir karo teorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.

„Iskander-M“ raketos kelionėn Baltijos jūra buvo pradėtos ruošti kone iškart po praėjusią savaitę JAV nutrauktų derybų su Rusija dėl padėties Sirijoje ir Vakarų šalių pareikštų kaltinimų Kremliui vykdant šioje šalyje karo nusikaltimus. Amerikos žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų iš neįvardytų šaltinių Pentagone, kad JAV karinė aviacija gali pradėti bombarduoti Sirijos prezidento Basharo al-Assado kariuomenės bazes. Be to, Vašingtonas oficialiai apkaltino Maskvą, kad Rusijos kompiuteriniai įsilaužėliai surengė kibernetinę ataką prieš Demokratų partijos rinkimų štabo kompiuterius. Taip pat Jungtinės Valstijos pasirašė karinio bendradarbiavimo sutartį su Suomija, turinčią ilgiausią Europoje sausumos sieną su Rusija.

„Kvailys“ virto pokeriu

Savo ruožtu Maskva praėjusią savaitę pagrasino numušinėti Vakarų šalių lėktuvus Sirijoje ir sustiprino savo ginkluotę šioje šalyje papildomais priešlėktuvinės gynybos raketiniais kompleksais „S-300“. Nuskambėjo ir Rusijos atstovų pareiškimai apie norą atkurti 2002 m. uždarytas savo karines bazes Kuboje ir Vietname. Maskva taip pat informavo apie naujas strateginės aviacijos pajėgas Tolimuosiuose Rytuose: iš čia esančių oro bazių pakilę strateginiai bombonešiai „Tu“ nuo šiol patruliuos Ramiajame vandenyne iki pat Havajų salų. Jei dar prisimintume neseniai Rusijoje surengtas didelio masto civilinės gynybos pratybas, kurių metu gyventojai turėjo prisiminti, kur yra artimiausios požeminės slėptuvės ir kaip reikėtų jomis naudotis karo atveju, bei tai, kad Maskva pasitraukė iš dviejų su JAV pasirašytų nusiginklavimo sutarčių, akivaizdu, kad šaltojo karo šešėliai tirštėja ne tik virš Baltijos.

Danijos tarptautinių tyrimų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Flemmingas Splidsboelas Hansenas tvirtina, kad jau pasiektas taškas, kai prieštaravimai tarp Vakarų ir Rusijos vien tik didėja, ir kokį nors sprendimą rasti labai sunku. Jis nesvyruodamas dabartinę situaciją vadina nauju šaltuoju karu. Pasak eksperto, jis labai skiriasi nuo pirmojo, bet daugelis elementų esą yra tie patys. Kiti danų analitikai, tarp jų Kopenhagos universiteto profesorius Mikkelis Vedby Rasmussenas, mano, kad sąvoka „šaltasis karas“ yra klaidinanti, nes dabartiniai prieštaravimai nėra susiję su dviem skirtingomis ideologinėmis sistemomis ir labiau primena klasikinę iš jėgos pozicijų Europoje nuo XIX a. vidurio iki Antrojo pasaulinio karo vykdytą politiką.

„Dabartinę padėtį apibūdina tai, kad mes nežinome taisyklių. Rusija šiandien visą laiką laužo taisykles, kurios buvo nustatytos po šaltojo karo pabaigos ir kurias formuluojant ji pati dalyvavo. Iš tikrųjų Putino paslaptis yra ta, kad jis žaidžia be taisyklių. Mes paprasčiausiai sėdėjome ir manėme, kad žaidžiame „kvailį“, o jis staiga ėmė lošti pokerį“, – sakė M.V.Rasmussenas.

Ko dar nori?

Pasak eksperto, būtent dėl to dabartinė situacija tampa tokia pavojinga. Visaapimančio branduolinio karo grėsmė nėra tokia didelė kaip šaltojo karo metais, tačiau nedidelės karinės konfrontacijos rizika gerokai išaugo. Žinoma, net ir Maskvoje niekas turbūt neabejoja, kad JAV kariniu požiūriu gerokai stipresnė už Rusiją. Tačiau Kremlius šiandien kur kas labiau pasiruošęs rizikuoti, todėl įvairiuose konfliktuose Rusija gali imtis savotiško aptako, vėjo nukreipiklio vaidmens, nes puikiai žino, kad po nesėkmių Afganistane ir Irake Vašingtonas elgsis kur kas atsargiau kilus naujoms karinėms avantiūroms.

Visi trys danų žurnalistų kalbinti užsienio politikos ekspertai mano, kad, žlugus ugnies nutraukimo Sirijoje susitarimui, Rusija pasinaudojo galimybe judėti pirmyn visuose frontuose, o JAV iš dalies pasmerktos neveiklumui dėl netrukus vyksiančių prezidento rinkimų. O tai esą reiškia, kad grasinama retorika turėtų susilpnėti. „Jei rusai išties ranką, naujam JAV prezidentui bus sunku jos nepaspausti, – mano M.V.Rasmussenas. – Derybinės technikos požiūriu rusams šiuo metu naudinga pakurstyti liepsnas, kad paskui vėl galėtų sumažinti temperatūrą.“ Jei taip yra iš tiesų, bus įdomu pamatyti, ką Kremlius bando šitaip išsiderėti prie Baltijos atvežtų branduolinių raketų šešėlyje.