Net 2031 žemės savininką nuo Kauno iki sienos su Latvija ties Dagiais (Pasvalio r.) prieš tris savaites pasiekė pranešimai apie įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. Iki 2025-ųjų šių žmonių gyvenimus perrėš geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ ir jie pirmieji išvys iki 250 km/val. greičiu pralekiančius traukinius. Tačiau pirmiausia reikia išspręsti daugybę klausimų, susijųsių su sklypų padalijimu, melioracijos sistemos išsaugojimu, viadukų gyvuliams varyti įrengimu.

Greičio argumentai

Lietuva kaimynės Lenkijos pavyzdžiu sekė tik iki Kauno, kai „Rail Baltica“ vėžę tiesė šalia jau esančios 8,5 cm. platesnės rusiškos geležinkelio linijos. Projekte nuo Kauno iki Latvijos nubrėžta tiesesnė linija.AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai tikino, kad toks strateginis sprendimas priimtas siekiant sutaupyti lėšų, juo labiau kad Briuselis lietuviams žadėjo paremti ir atšaką nuo Kauno iki Vilniaus (darbai kainuos apie 850 mln. eurų). Esą tik dėl šios priežasties „Rail Baltica“ Lenkijoje ir iki Kauno vingiavo, o nuo Kauno iki Latvijos eis palyginti tiesia linija. Ar tikrai sutaupysime? Juk akivaizdu, kad tiesiant papildomą vėžę jau esama linija nebūtų reikėję išpirkti tiek daug naujos žemės, be to, neužmirškime ilgalaikių pasekmių – juk toje žemėje valstybei ūkininkai uždirbdavo ir ateityje būtų uždirbę pridėtinės vertės. Nuo šiol nebeuždirbs.

Mantas Kaušylas

UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas pateikė kitą argumentą: „Posūkių turi būti kuo mažiau, nes šiuo geležinkeliu traukiniai važiuos daug greičiau: keleivinių traukinių greitis bus 200–250 km/h, o krovininių – 100–120 km/h.“

Taigi nuo Šeštokų iki Talino keleivinis traukinys nuvažiuos per 4 valandas (dabar važiuoja apie 10 val.).

Konsolidacija nenumatyta

Greitis, žinoma, svarbus argumentas. Tačiau jeigu taip nuspręsta, nuostolius dėl tokio pasirinkimo turėjo patirti ne asmenys, per kurių žemę važiuos greitieji traukiniai, o valstybė.

„Įsivaizduokite situaciją, į kurią pateks kai kurie Pasvalio rajono savivaldybės ūkininkai. Žmogus turi sklypą, dalyvauja ES paramos projekte, investuoja daug lėšų, ir štai pranešama, kad jis praranda dalį žemės ir dar sklypas dalijamas į dvi dalis. Kodėl nenumatyta sklypų konsolidacija?“ – klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pasvalio skyriaus pirmininkas Vilhelminas Janušonis.

Prieš metus vykusiame susitikime su Kėdainių r. gyventojais už projektą atsakinga „Lietuvos geležinkelių“ atstovė Veronika Griganavičiūtė konsolidacijos galimybės nepaneigė ir tikino, kad projekto rengėjai dėl jos ūkininkams atsakys vėliau. Tačiau vėliau vykusiame susitikime su to paties rajono gyventojais buvo aiškiai pasakyta, kad valstybė konsolidacijos nerengs, todėl visuomenės poreikiams paėmus iš savininkų dalį žemės sklypus šie patys turės spręsti, ką daryti su kitoje geležinkelio pusėje likusia sklypo dalimi – parduoti ar važinėti 10–15 km lanku.

Kelių niokotojus fotografavo

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos vadovas Virmantas Ivanauskas lyg pirštu į akį dūrė prognozuodamas problemas, kurių kils dėl vietinės reikšmės kelių. Pasak M.Kaušylo, naujieji keliai asfaltbetonio ar betono danga bus padengiami tik gyvenviečių ribose ir ne bet kur, o tik ten, kur bus planuojamas intensyvus eismas. Taigi tik nuo gyventojų aktyvumo priklausys, ar jie kvėpuos žvyrkelio dulkėmis. O kas atsakys už jau esamų vietinės reikšmės kelių remontą?

Patirtimi pasidalijo prie Veiverių ūkininkaujantis Martynas Butkevičius, kurio sklypo dalį „Rail Baltica“ atkirpo jau prieš trejus metus.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovai mums žadėjo vietinius kelius, kuriais naudosis, nuolat remontuoti ir palikti dar geresnės būklės, nei jie buvo iki statybų. Kol jie dirbo, paremontuodavo, tačiau baigę darbus užmiršo ir pažadus. Gaudyk vėją laukuose“, – sakė M.Butkevičius.

Ūkininkas kolegoms iš Jonavos, Kėdainių, Panevėžio bei Pasvalio r. patarė nepasitikėti žodiniais geležinkelio tiesėjų pažadais: „Seniūnija turi priversti pasirašyti konkrečias sutartis, kitaip kompensacijų išsireikalauti nepavyks. Maža to, pavyzdžiui, veiveriškiai susitarė įtartinus atvejus net fotografuoti ir tuoj pat rašyti aktus.“

Rokiruotė žeme

Jeigu valstybė nenumatė galimybės sklypus valstybės lėšomis konsoliduoti, gal galima dėl „Rail Baltica“ vėžės tiesimo prarastą žemę ūkininkams kompensuoti ne tik pinigais, bet ir likusia valstybės žeme? Negalima. Esą Valstybės žemės fonde žemės liko nedaug, be to, ji išbarstyta po visus rajonus, o vadinamųjų išvadų kilnojimo laikai nugrimzdo praeityje.

Prieš savaitę vykusiame grūdų augintojų asociacijos narių susitikime su žemės ūkio ministru Broniu Markausku ūkininkas iš Panevėžio r. Jonas Giedraitis klausė, kodėl valstybė nesutinka už paimtą žemę ūkininkams kompensuoti ne tik pinigais, bet ir valstybine žeme, jeigu jie iš valstybės žemę jau nuomoja? Tokiu atveju tereikėtų nuomos sutartį pakeisti žemės perdavimo sutartimi.

Užkluptas netikėto pasiūlymo B.Markauskas žadėjo pasitarti su specialistais, tačiau neslėpė, kad tokiai galimybei pritartų: „Svarstysime tokią galimybę, tačiau taip galėtų būti kompensuojama tik prarasta žemė, o ne negautos būsimos pajamos.“

Nors geležinkelininkai yra užsispyrę ir kaip įmanydami priešinosi pasiūlymams koreguoti „Rail Baltica“ vėžę, aktyviausiems ūkininkams pavyko juos paveikti. Pavyzdžiui, LŪS Pasvalio skyriui priklausantys ūkininkai nuo pirmųjų dienų atidžiai nagrinėjo projektą ir argumentais privertė UAB „Rail Baltica“ šiek tiek pastūmėti į Vakarų pusę. Tiesa, skyriaus vadovas ūkininkas V.Janušonis sakė, kad geležinkelininkai taip pasielgė ne tiek dėl ūkininkų reikalavimų, kiek dėl pavojaus patekti į karstinį regioną.

Dirvožemio kaina

Pirmuosiuose susitikimuose su gyventojais „Lietuvos geležinkelių“ atstovai tik šypsodavosi išgirdę ūkininkų reikalavimus atlyginti nuostolius dėl išvažinėto bei sunkiasvorės technikos suslėgto dirvožemio. Manė, kad ūkininkai tik ieško priekabių. Tačiau po konsultacijų su žemės ūkio mokslininkais šypsenos išnyko. Geležinkelininkai suprato, kad dirvožemis yra didelis kiekvieno ūkio turtas. Nors geležinkeliui tiesti numatyta 45 m zona, patirtis rodo, kad sunkiasvorė technika neretai pasiekia net 100 m nuo geležinkelio.

„Iš suslėgtos žemės 5–8 metus negausime buvusio derliaus, taigi gerokai sumažės mūsų pajamos. O juk ūkininkai turi įsipareigojimų: vieni yra paėmę kreditą iš banko, kiti dalyvauja ES paramos projektuose. Ar Nacionalinės mokėjimo agentūros kontrolieriai atsižvelgs į mūsų patirtus nuostolius dėl „Rail Baltica“ tiesimo?“ – retoriškai klausė V.Janušonis.

Susisiekimo ministerija „Valstiečių laikraštį“ informavo, kad nuostoliai dėl pažeisto dirvožemio, jei tokių bus, bus atlyginami rangovo sąskaita.

Vargai dėl melioracijos

Bendrovės „Rail Baltica statyba“ atstovai nebesišypsojo išgirdę ūkininkų pageidavimą apsidrausti dėl galimo melioracijos sistemų pažeidimo.

„Po žeme paslėptos milžiniškos lėšos. Geležinkelio tiesėjai mums negarantavo, kad atkurs sugadintas melioracijos sistemas. Be to, kai kurie pažeidimai gali paaiškėti ne iš karto, o po kelerių metų. Ar numatyta tvarka tokiems nuostoliams kompensuoti?“ – klausė VJanušonis.

Kaip „Valstiečių laikraštį“ informavo Susisiekimo ministerija, iki planuojamos geležinkelio linijos tiesimo pradžios numatoma parengti melioracijos sistemų pertvarkymo projektus ir atlikti minėtų sistemų rekonstrukcijos darbus. Naujosios geležinkelio linijos susikirtimo su melioracijos grioviais vietose bus įrengiamos pralaidos. Siekiant išvengti melioracijos sistemų pažeidimų, iki geležinkelio tiesimo pradžios numatoma rekonstruoti apie 1 239 ha melioracijos sistemų. Todėl vėlesniu geležinkelio linijos tiesimo ir eksploatacijos laikotarpiu ūkininkai nuostolių dėl to nepatirs. Tai patvirtino ir Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas: „Aplinkos ministerija nurodė, kad rengiant „Rail Baltica“ specialųjį planą būtina nustatyti melioracijos statinių, rekonstravimo, naikinimo bei kitas sąlygas, kad nebūtų pažeisti gretimų melioruotos žemės sklypų naudotojų interesai ir būtų užtikrintas vandens nuleidimas nuo sausinamų plotų valstybei nuosavybės teise priklausančiais statiniais.“

Viadukų tinklas

Įrengti viaduką per gležinkelį kainuos iki 2 mln. eurų, o jo priežiūra kasmet atsieis dar 50–100 tūkst. eurų. Pasak M.Kaušylo, atstumas nuo panaikinto kelio iki naujojo nebus ilgesnis kaip 5 km. Nuo Kauno iki sienos su Latvija numatyta įrengti daugiau kaip 50 dviejų lygių automobilių kelių ir geležinkelio viadukų. Juoss ketinama pritaikyti pėstiesiems bei dvirtininkams ir gyvuliams varyti.

„Viadukus planuojame įrengti visose vietose, kur naujoji geležinkelio linija susikirs su valstybinės reikšmės bei didesnio eismo intensyvumo vietinės reikšmės automobilių keliais, jungiančiais su savivaldybių ir seniūnijų administraciniais centrais, mokyklomis ir gydymo įstaigomis. Viadukai numatomi vidutiniškai kas 5 kilometrus“, – teigiama Susisiekimo ministerijos atsakyme „Valstiečių laikraščiui“.

Beje, vietovėse, kuriose nėra galimybės įrengti viadukų arba jų įrengimas nėra racionalus, numatomi nauji jungiamieji ir (ar) privažiuojamieji automobilių keliai iki artimiausio viaduko, gyvuliams varyti – praginos po geležinkeliu.

Pasigedo dėmesio žmonėms

Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys

„Rail Baltica“ geležinkelio linijos tiesėjai daug dėmesio skyrė augalijai, gyvūnijai, orui ir kitiems aplinkos komponentams, tačiau apie poveikį žmonėms prakalbo tik vėliau. Pavyzdžiui, praginas žvėrims ir gyvuliams numatyta įrengti kas kilometrą, o viadukus žmonėms – kas 5–10 kilometrų. Turėjau pastabų ir dėl siaurojo geležinkelio išsaugojimo Pasvalio rajone. Ar šis paveldas tikrai toks svarbus? Siaurukas kai kuriose vietose kertasi su automobilių keliais ir jau seniai yra paslėptas po asfalto danga, jokios geležinkelio vėžės ten nėra. Taigi ar verta virš siauruko statyti viadukus? Gal naudingiau būtų įrengti daugiau automobilių viadukų virš geležinkelio, kad vietos gyventojams nepailgėtų kelionė į mokyklas bei seniūnijas.

Pritaria žemės rokiruotei

Andriejus Stančikas, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas

Dėl geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ tiesimo nusiskundimų iš ūkininkų kol kas mus pasiekia nedaug, tačiau neabejoju, kad konfliktinių situacijų kils darbams prasidėjus. Tiesa, tobulintinų reikalų dėl žemės paėmimo valstybės poreikiams tenkinti yra jau dabar. Pavyzdžiui, neseniai sužinojau apie kelis atvejus, kai dalis žemės paimama iš ūkininkų, kurie kitoje vietoje nuomoja žemę iš valstybės. Taigi tokiu atveju valstybė turėtų ūkininkams santykinai grąžinti tiek pat žemės, kiek paima iš jų geležinkelio vėžei tiesti. Logiškas ir argumentuotas pasiūlymas. Belieka apgailestauti, kad tokį pasiūlymą teikia patys ūkininkai, o ne šio projekto rengėjai. Jau šiandien pasidomėsiu, dėl kokių priežasčių taip nesielgiama, ir paskubinsiu diegti tokią žemės pakeitimo tvarką.