Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
„Rail Baltica“ atima pragyvenimo šaltinį

Pasvalio ir Panevėžio krašto ūkininkai ir žemės bei miškų savininkai, per kurių derlingus sklypus turėtų švilpti greitieji traukiniai, nenustoja kovoti, kad „Rail Baltica“ geležinkelis nuo Kauno Rygos link pasuktų senąja vėže ir sutaupytų biudžeto lėšų. Jie ragina visus šalies gyventojus suvokti, kad „Rail Baltica“ – dar vienas grandiozinis projektas, kuris esą labiau tarnaus verslui nei visuomenės poreikiams ir ateityje ris visų mokesčių mokėtojų pinigus bei dar labiau susins tautiečių gyvenimo kokybę.

Jaučiasi ignoruojami

Lietuvos žemės savininkų sąjungos (LŽSS) Pasvalio ir Panevėžio skyriai neseniai pateikė raštu dar vieną pagalbos šauksmą valdžiai – rezoliuciją Seimo nariams. Joje tvirtinama, kad Vyriausybės vadovai, planuodami didžiules statybas tolimai ateičiai, esą nesigilino į gyventojų problemas, įžūliai ignoravo jų pasiūlymus ir be jokių diskusijų patvirtino grandiozinį projektą, kurio valdymas yra vežėjų rankose, o finansavimas jam byrės iš biudžeto.

Šie piliečiai prieštarauja 2014 m. UAB „Sweco Lietuva“ padarinių aplinkai vertinimo ataskaitos išvadai, pagal kurią patvirtinta geležinkelio linijos kryptis per naujus rajonus. Jie reikalauja atlikti nepriklausomų ekspertų vėžės „Rail Baltica“ maršruto ekonominę analizę ir nešališką bei realų maršruto strateginį padarinių aplinkai vertinimą, kurio visos išvados ir ataskaitos būtų viešai prieinamos.

„Išsiuntinėjome jau daugybę raštų aukščiausiems valdžios pareigūnams, tačiau paaiškinimų, kodėl pasirinktas toks brangus projektas, kuris suris didžiules mokesčių mokėtojų pinigų sumas ir kartu atsilieps mūsų visų pragyvenimo lygiui, negavome. Mums taip pat niekas neatsakė, ką daryti be žemės likusiems žmonėms – ji juk pagrindinė darbo priemonė ir pragyvenimo šaltinis. Dažniausiai atsakoma šabloniškomis frazėmis, remiamasi įstatymų citatomis“, – sakė LŽSS Pasvalio skyriaus pirmininkas Vidas Damanauskas.

Neteks pajamų

Skelbiama, kad žemė visuomenės poreikiams, t.y. europiniam greitaeigiam geležinkeliui tiesti, bus paimta iš 1 700 žemės savininkų. Matininkai jau atlieka darbus, kai kurie savininkai gavo raštus, už kiek bus išperkama jų žemė. Preliminariais skaičiavimais, privačiai žemei išpirkti numatoma skirti apie 13 mln. eurų.

„Kai kurie pasvaliečiai gavo laiškus, kur nurodoma, kad už hektarą dirbamos žemės mokės 6 tūkst. eurų. Rinkos kaina – iki 10 tūkst. eurų. Tiek mokama už našią žemę, kokia ir yra Pasvalio krašte. Tai vienkartinė išmoka, betgi didžiausi nuostoliai, kad ateityje negausime iš tos žemės pajamų, – atimamas mūsų pragyvenimo šaltinis“, – aiškino V.Damanauskas.

V.Damanauskas

Žemių ir miškų savininkai teigia, kad sklypų nusavinimas sukurs daugybę problemų. Viena panevėžietė guodėsi, kad iš nusavinamų 3 hektarų jai paliekamas mažas lopinėlis. „Ką jame daryti ir kaip jį prižiūrėti?“ – klausė moteris.

Miško savininkė Jūratė Lapienė pasakojo, kad iš seno brandaus miško gabalo jai palieka 36 arus. „Ką su tokiu miško sklypeliu veikti? Būtų logiška, kad ir jį valstybė išpirktų, bet mūsų norų niekas nepaiso“, – nusivylimo neslėpė moteris.

Pagal projektą yra daug atvejų, kai geležinkelis perkerta savininko žemę ar mišką. Tik ūkininkaujantis žmogus gali suvokti, ką reiškia, kai į kitą sklypo dalį teks važiuoti po keliolika kilometrų pirmyn ir atgal. Ir taip kasmet. O jeigu tai ganykla – ką daryti gyvulių laikytojui?

Kai kurie ūkininkai suskaičiavo, kad dėl tokio važinėjimo vien degalai per 50 metų atsieis 10 kartų brangiau nei vienkartinė išmoka už hektarą – 60 tūkst. eurų.

Prieš geležinkelio tiesimą per vienas našiausių Lietuvos žemių protestuojantys gyventojai reikalauja, kad būtų įteisintas ir kitas nusavinamo turto kompensavimo būdas – atlyginimas valstybine žeme. O jeigu atlyginama pinigais, turi būti suskaičiuotos ir negautos pajamos ateityje. Jie taip pat reikalauja, kad žemės vertė būtų skaičiuojama pagal Europos šiaurės šalių žemės rinkos vertę.

Kas finansuos?

V.Damanauskas kartu su panevėžiečiu Tomu Rutkausku sostinėje beldėsi ne į vieno aukšto pareigūno duris. Tiems, kurie įsileido, pateikė šūsnį paaiškinimų, kad pagal UAB „Aecom“ parengtą projektą tiesiamas naujas maršrutas esą yra neracionalus ir pamina visuomenės poreikius. Jie bendravo ir su susisiekimo ministru Roku Masiuliu.

„Susisiekimo ministras į aiškius tiesius klausimus atsakymų neturėjo, tylėjo. Klausėme, iš kokių lėšų bus finansuojamas tas projektas, atsakė, kad gal duos ES. Gal... O jeigu neduos? Projektas Lietuvai kainuoja 2,5 mlrd. eurų, geriausiu atveju ES finansuotų 85 proc. Seimas, ratifikuodamas šį projektą, apsidraudė, kad jis gali būti finansuojamas ir 50 proc. Mokytojų ir gydytojų atlyginimams kelti neranda lėšų, o šiam utopiniam projektui, kuriuo nežinia kas suinteresuotas, pasiruošę pažerti milijardą“, – stebėjosi T.Rutkauskas.

Jis mano, kad dėl „Rail Baltica“ geležinkelio tiesimo nauja kryptimi nukentės ne tik žemių ir miškų savininkai – kelis kartus daugiau ateityje gali būti atimta iš visų mokesčių mokėtojų. T.Rutkauskas pateikė skaičius. „Projektuotojų duomenimis, išlaikyti naują geležinkelio vėžę kasmet kainuotų net apie 70 mln. eurų. Nesunku apskaičiuoti, kad per 20 metų vien „Rail Baltica“ vežės techninės būklės palaikymas mokesčių mokėtojams atsieis mažiausiai 1,4 mlrd. eurų! Be to, neaišku, ar bus užtikrinti krovinių srautai“, – teigė jis.

Jaučiasi mulkinami

Žemės savininkams pikta, kad dėl „Rail Baltica“ projekto visuomenei esą pučiama daug miglos. Anot jų, lenkai europinėmis lėšomis tvarko senas vėžes, suomiai irgi jas naudoja ir net neketina jų pertvarkyti.

„Rimtų ekonomistų teigimu, verslininkams nėra esminis traukinio greitis – svarbu pigiai ar brangiai nuveš prekę. Taigi greitis – tik viešųjų ryšių akcija, už kurią gali tekti visiems labai brangiai ir ilgai mokėti“, – pabrėžė T.Rutkauskas.

V.Damanauskas priminė, kad nuo Lenkijos iki Kauno pritaikyta senoji vėžė. „Vadinasi, galima panaudoti esamą liniją per Radviliškį kaip pagrindą toliau tiesiamam geležinkeliui „Rail Baltica“. Tai būtų racionalu – sutaupytume lėšų ir išvengtume daugybės problemų. Dėl lėšų trūkumo iki šiol nesugebame prižiūrėti esamų melioracijos sistemų ir vietinių kelių, o ruošiamės grandiozinėms statyboms. „Rail Baltica“ traukiniui reikės didelio galingumo elektros energijos linijų, reikės statyti naujus tiltus, tiesti naujus kelius, sukurti naujas saugumo zonas ir kt. Visa tai planuojama, kai jau yra sukurta infrastruktūra“, – stebėjosi jis.

Kaimynai priešinasi

LŽSS atstovai užsiminė, kad kaimynai latviai ir estai aktyviau priešinasi „Rail Baltica“ projektui. Prieš keletą savaičių Taline vykstant konferencijai dėl naujo geležinkelio statybų estai surengė piketą. Pernai rudenį Rygoje buvo surengta spaudos konferencija, kur aplinkosaugos ir žemės savininkų organizacijos pažėrė kritikos projektui „Rail Baltica“, esą jis per brangus, ekonomiškai nepagrįstas, neatitinka gamtos apsaugos standartų, taip pat gali neigiamai paveikti gyventojų gyvenimo kokybę ir kt.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos visuomeninių organizacijų nariai dar praėjusių metų pradžioje pasirašė tarptautinę peticiją – protestą prieš trijų Baltijos šalių premjerų pasirašytą sutartį dėl europinio geležinkelio „Rail Baltica“ jungties plėtros.

Peticijoje buvo nurodyta, kad tarptautinio projekto organizatoriai ir rengėjai nepateikė visų trijų šalių piliečiams pakankamai išsamios informacijos apie šio projekto neigiamus ekonominius, socialinius, finansinius ir žalingus aplinkai padarinius.

„Negalima tik Vyriausybės nutarimu patvirtinti projekto, kuris nėra aiškus ir nežinia kieno interesams tarnaus. Sako, kad visuomenės poreikiams, bet mes manome, jog tai – netiesa. Tą ir bandome įrodyti. Tegu tuo klausimu pasisako Seimas. Turime spausti valdžią ir reikalauti teisėtų dalykų, kitaip tuo traukiniu visi važinėsime lankyti emigravusių vaikų ir anūkų. Tik nežinia, ar išgalėsime bilietą nusipirkti“, – sakė T.Rutkauskas.

T.Rutkauskas

Žemių naudotojų nuogąstavimai, kad iš tarptautinio projekto ateityje daugiausiai naudos gali turėti verslas, – ne iš piršto laužti. Anot jų, numatytas „Lietuvos geležinkelių“ išskaidymas į atskiras bendroves sudaro prielaidas manyti, kad pelningoji sritis – krovinių pervežimas – bus anksčiau ar vėliau privatizuota. Be to, projekto „Rail Baltica“ koordinatorės – Rygoje veikiančios trijų šalių bendros įmonės „RB Rail“ – vadovybė yra deklaravusi, kad siekia valdyti būsimą „Rail Baltica“ infrastruktūrą.

Nemato reikalo aiškinti

Žemių naudotojams rūpimus klausimus „Valstiečių laikraštis“ pateikė Susisiekimo ministerijos vadovybei, tačiau atsakymų nesulaukė. Susisiekimo ministro patarėja Vytautė Šmaižytė pareiškė, kad tai viso labo techniniai klausimai, todėl juos persiuntė „Lietuvos geležinkeliams“.

Ši bendrovė atsakyme nurodė, kad piliečiai apie projektą „Rail Baltica“ informuojami nuo 2014 metų, o į jų pasiūlymus atsakoma raštu. Kaip ir tuose raštuose, atsakyme Valstiečių laikraščiui“ cituojamas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatymas, kur nurodyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę, ir pabrėžta, kad šis įstatymas nenumato kitų atlyginimo būdų.

Bendra apskaičiuota trijų valstybių projekto investicijų suma yra apie 5,788 mlrd. eurų. Investicijų Lietuvoje suma yra apie 2,474 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc., tikimasi, finansuos ES.

Pakeisti neįmanoma

matelis(kaireje)

Bronislovas Matelis, Seimo Ekonomikos komiteto narys

Žemių savininkų atstovai prašė, kad galbūt būtų galimybės jų žemes išpirkti už specialią kainą.

„Rail Baltica“ – valstybinės reikšmės projektas, ką nors kardinaliai keisti dabar neįmanoma. Turėti šią geležinkelio vėžę – valstybės interesas, bet reikia paisyti ir gyventojų interesų. Vienas žmogus skundėsi, kad geležinkelis kirs jo žemes, į atskirtą sklypą jam tektų važinėti po 15 kilometrų pirmyn ir atgal. Tokius nedidelius sklypus valstybė turėtų išpirkti už atitinkamą kainą, kad žmonėms nebūtų nepatogumų.

Beje, reikėtų pastebėti, kad šiauliečiai renka parašus, kad ta vėžė eitų per Šiaulius. Taigi vieni protestuoja, kiti – nori, kad vėžė būtų tiesiama.

Svarbi transporto arterija

- urbsys

Povilas Urbšys, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas

Šis projektas derinamas jau gal penkerius metus. Diskusijos, kur ir kaip tiesti, buvo viešos ir karštos. Ekspertai nustatė optimalų variantą. Jeigu valstybinės reikšmės reikalus vertinsime tik iš savo lauko, valstybė nesuklestės. Kai kalbame apie investicijas į krašto vystymąsi, darbo vietas, palanki ekonominė aplinka pirmiausia susijusi su infrastruktūra. „Rail Baltica“ – svarbi transporto arterija, ir projekto sėkmė priklausys nuo to, ar bus užtikrintas maksimalus traukinių greitis.

Bet kartu negalima nepaisyti asmeninių žmonių interesų. Jų nerimas suprantamas, ypač kai kalbama apie kompensavimą už žemes ir kt. Reikėtų kompensuoti ne tik pinigais, bet ir numatyti alternatyvius būdus.

 

Rekomenduojami video