Baltijos šalis su likusia Europa iki 2025 m. sujungsianti europinė greitojo geležinkelio „Rail Baltica“ vėžė jau keičia tūkstančių žmonių gyvenimą. Apie tai, kokios permainos laukia Lietuvai svarbių galimybių suteiksiančios „Rail Baltica“ magistralės statybos ruože nuo Kauno iki Latvijos sienos gyvenančių žemės savininkų ir ūkininkų, kalbamės su „Valstiečių laikraščio“ svečiais. Prie redakcijos apskritojo stalo susėdo Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislav Kondratovič, UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas, žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Erikas Bėrontas.

„Rail Baltica“ projekto dalyviai lengvai rado bendrą kalbą prie „Valstiečių laikraščio“ apskritojo stalo.

Mūsų susitikimo tikslas – pasikalbėti apie „Rail Baltica“ projektą, kuris paveiks labai daug interesų grupių – ūkininkus, žemės, miškų savininkus. Vienas iš įdomiausių klausimų – kaip bus kompensuota valstybės reikmėms paimtos žemės savininkams, šalia kurių plotų eis geležinkelio vėžė. Juk jie yra gana išmėtyti, tradicinis stambesnis lietuviškas ūkis – tai 20–40 mažesnių sklypų. Kai jie atsidurs skirtingose geležinkelio pusėse, kils rimtų problemų.

M.Kaušylas. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (ŽPVP) projektas vykdomas geležinkelio linijos statybai reikalingiems žemės sklypams suformuoti ir jiems išpirkti. Patys žemės sklypai jau buvo suformuoti rengiant geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos sienos specialųjį planą, kuris Vyriausybės buvo patvirtintas šių metų sausio 11 dieną. Kartu su šiuo nutarimu buvo pradėta ir ŽPVP procedūra. Visos geležinkelio linijos statybai suformuotas 71 žemės sklypas, iš viso jie užims 1 244 ha bendro ploto, iš jų 341 ha – miško žemė. Privačių žemės sklypų, kuriuos kirs geležinkelio vėžė, bus 1 196. Bendras privačios žemės plotas – 945 ha, 187 ha užima 63 valstybinės žemės sklypai. Visas „Rail Baltica“ projektas vienaip ar kitaip palies apie 12 000 ha žemės, nors pačiai linijai prireiks tik 1 244 ha. Visas projektas rengiamas remiantis ŽPVP įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymu, jame numatytas vienintelis žemės paėmimo visuomenės poreikiams būdas – išpirkimas, teisingai atlyginant visiems žemės savininkams ir kitiems naudotojams. Taip pat į išpirkimą įeina ir nuostolių atlyginimas. Žemės paėmimas apima jos išpirkimą bei valstybinės žemės ir nuomojamos žemės sutarčių nutraukimą. Todėl visur vartojama sąvoka „paėmimas“, o ne „išpirkimas“. Šiame įstatyme nėra numatyta konsolidacija – kitų žemės sklypų sujungimas ar perkėlimas į kitą vietą. Žemės konsolidacijos projektas turės vykti pasibaigus ŽPVP projektui. Jei kalbėtume apie galimą žemės sklypų suniokojimą statybos darbų metu, turiu pasakyti, kad visi statybos darbai bus vykdomi suformuotuose žemės sklypuose naudojantis statybos technikai privažiuoti numatytais keliais. Visi nuostoliai, kurie bus padaryti dirbamiems laukams, bus atlyginti rangovų sąskaita, kaip numatyta Statybos įstatyme.

Matyt, ne vienas „Rail Baltica“ statybos ruože žemę dirbantis ūkininkas dalyvauja ES paramos projektuose, investuoja savo lėšas, tikėtina, ir kreditines. Dabar jie sužinojo, kad dėl geležinkelio statybos jų sklypai bus dalijami. Kaip bus su ES parama, jei sklypas sumažės?

E.Bėrontas. Čia reikėtų išskirti keletą aspektų – tiesiogines išmokas ir investicijas. Investicinės priemonės apima jau įgyvendinamus, šiuo metu vertinamus ir ateities projektus. Mes remiamės 2017 m. sausio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr.31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, jis vykdomas nuo sausio 20 d. Visi žmonės, kurių interesus vienaip ar kitaip palies šis nutarimas, apie tai informuoti raštu. Tam tikra prasme tai lūžio taškas. Dėl šiuo metu įgyvendinamų investicinių projektų problemų neturėtų kilti, jei žmogus kreipėsi į NMA ir nurodė, kad dėl sklypų atidalijimo nepasiekė tam tikrų rodiklių, jo dirbamos žemės plotas sumažėjo ar panašiai. Šiuo metu vertinami jau pateikti projektai. Tikrai dar negalime pasakyti, kiek bus projektų, kuriuos turėtume įvertinti jau žinodami apie Vyriausybės nutarimą Nr.31, kai žmonės turėtų pasikoreguoti rodiklius. O tie, kurie paraiškas teiks ateityje, patys turėtų numatyti, kad vienoje ar kitoje vietoje gali nelikti dalies žemės ar atsirasti kitokių aplinkybių. Tiesioginės išmokos mokamos kiekvienais metais, todėl turbūt susidursime su statybos darbų spartos problema. Nuo balandžio mėnesio pradžios tiesiogines išmokas deklaruojantis žmogus dabar gali pasakyti – nesėsiu tam tikros kultūros, ten jos nebus arba to ploto jau nedeklaruosiu. Jeigu darbai užsitęs, tada ūkininkams reikėtų sekti „Rail Baltica“ statybos darbų pulsą. Reikėtų žinoti, kada, po 2 ar 3 metų, į jo sklypą ateis statybininkai. Jeigu ūkininkas žinos, kad, tarkime, šiais metais jo vietovėje vis dar nebus statoma, tokiu atveju jis gali deklaruoti, sėti kultūras ir rudenį be problemų gauti išmokas.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Erikas Bėrontas.

Dar viena dalis tiesioginių išmokų – tai ekologiniai ūkiai ir panašios ilgametės žemės ūkio priemonės. Ekologinio ūkio, kuris įsipareigojo 5 metus nemažinti sklypo dydžio, o jis dėl geležinkelio statybos mažėja, atveju tai būtų traktuojama kaip force majeure, nepaprastosios aplinkybės. Jeigu sklypas bus sumažėjęs, mokėsime už tą plotą, kuris yra sumažėjęs, netaikydami sankcijų. Šiuo metu investiciniai šaukimai gauti paramą, kuriems tai galėtų daryti įtaką, nevyksta, o didieji – dėl modernizavimo, investicijos į ūkio valdas, paramos jauniesiems ūkininkas ir kt. – bus po kelių mėnesių. Kai gausime iš „Rail Baltica“ sklypų savininkų sąrašą, sulyginsime jį su mūsų turimu pareiškėjų sąrašu, ir bus galima papildomai juos informuoti.

V.Kondratovič. Viena iš mūsų ministerijos užduočių – suvaldyti galimas rizikas. Kiekvienas žmogus, kurio interesus gali paliesti „Rail Baltica“ statyba, papildomai gaus atskirą pranešimą. Mes susitarėme su NMA, kad į kiekvieną laišką dar kartą įdėsime instrukciją, ką jis turi padaryti, kad ateityje neprireiktų jokių finansinių korekcijų, nekiltų problemų, kad būtų žinoma, kur ir dėl ko reikėtų kreiptis. Bus sukurtas internetinis tinklalapis, kuriame bus galima pasižiūrėti, kaip vyksta darbai konkrečiu projekto vykdymo etapu. Taip pat turime atskirą informacinę telefono liniją, ji dirba jau antrą mėnesį, specialistai atsakinėja į visus žmonėms kylančius klausimus. Vieno ūkio žemių bus ir iš vienos, ir iš kitos bėgių pusės, bet darome specialųjį planą, rengiame techninius sprendimus, kad būtų maksimaliai atsižvelgta į tų žmonių poreikį, kad būtų padarytos pralaidos. Numatoma rengti ir įgyvendinti vietinės reikšmės automobilių kelių pertvarkymo projektą.

Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Vladislav Kondratovič

Ūkininkai artėjančio „Rail Baltica“ projekto bijo ir dėl galimos žalos melioracijos sistemoms. Jų pažeidimai esą galbūt nepaaiškės pirmą pavasarį, gal tam prireiks kelerių metų. Ar kas nors daroma, kad būtų galima išvengti tokių grėsmių?

A.Bogdanovas. Įgyvendinant bet kurį projektą visada vertinama esamų melioracijos įrenginių būklė. Numatoma pertvarkyti, atnaujinti pažeistus melioracijos sistemos įrenginius,pastatyti apėjimus ir panašiai. Tad manau, kad nerimas nėra pagrįstas. Projekto rengėjas pirmiausia turės parengti projektinį variantą, kaip išspręsti problemas, kurių gali iškilti, nes jau iš anksto galima jas numatyti. Jeigu projekto priežiūra statybos metu bus tinkamai užtikrinta, aš čia neįžvelgiu rizikos. Taip, gali būti, kad gal kažkur bus nekokybiškai atlikti darbai. Kartais paaiškėja, kad visai ne taip melioracijos įrenginiai išdėstyti, kad galbūt reikia tas problemas spręsti kitokiu būdu. Tai kontrolės klausimas. Jeigu bus rimta statybos darbų techninė priežiūra, tikrai viską bus galima sukontroliuoti.

Žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

V.Kondratovič. Iš tikrųjų galėčiau tik pritarti. Yra visos normos, kas ir kaip turi atlikti melioracijos sistemų projektavimą, statybą, bus samdomos sertifikatus turinčios įmonės, statybos vieta tikrai bus prižiūrima. Negalima paneigti, kad gali atsirasti trūkumų, bet yra 5–10 metų laikotarpis galimiems defektams nustatyti ir pašalinti. Manau,jei kuriose nors vietose ir slypės darbo brokas, kai paaiškės, jis bus pašalintas, kaip to reikalauja teisės aktai.

A.Bogdanovas. Paslėpti „galai“ greitai išlenda, kiekvieną pavasarį, kiekvieną rudenį bus aiškiai matyti, kur brokas. Projektas didžiulis, sąmatos bus didelės, iš rangovo bus reikalaujama didesnės atsakomybės. Aš optimistiškai žiūriu į tai.

Žemę planuojama išpirkti ateinančiais metais, bet realūs darbai tame sklype gal prasidės tik po 8 metų. Kas bus su ta žeme? Gal ūkininkas galės ją dirbti pagal panaudos sutartį? Gauti išmokas, įskaičiuoti į savo investicinius planus? Ar ta vieta taps dykyne?

E.Bėrontas. Kadangi žemė bus išperkama tik kitais metais, tai turbūt galėtume sakyti, kad tie, kurie šiais metais deklaruoja tiesiogines išmokas, neturės jokių problemų. Jie gali žemę užsėti savo kultūromis ir rudenį gauti išmokas. Dėl kitų ir vėlesnių 10 metų – teisę deklaruoti žemę turi tik tas, kuris įgyja teisę į ją.

V.Kondratovič. Mes planuojame žemės sklypus išpirkti iki 2018 m. spalio, tad ūkininkai galėtų pasinaudoti dar vienu paramos gavimo ciklu.

E.Bėrontas. Esminis dalykas, kad tas pasėlis, kuris buvo deklaruotas, rudenį būtų ten ir rastas. Žmogus deklaruoja balandžio – gegužės mėnesį, tad mes, nuvažiavę pas jį rugsėjį, turime rasti pasėlį arba ražienas. Tai svarbiausias dalykas. O kai dėl paties deklaravimo, tai žemės sklypai po išpirkimo jau nebus ūkininkų nuosavybė. Įsivaizduočiau, kad žemę dirbti būtų galima pagal panaudos sutartis ar gavus naujo savininko leidimą. Bet kokiu atveju dėl to turi būti susitarimas tarp senojo savininko ir naujojo.

V.Kondratovič. Išpirktoji žemė atiteks Valstybės žemės fondui, sklypas bus įregistruotas valstybės vardu, ir tik po to mes sieksime panaudos teisės.

M.Kaušylas. Esminė problema glūdi pačiame Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įstatyme. 14 straipsnyje įteisinta nuostata, kad žemė, paimta visuomenės poreikiams, gali būti naudojama tik toms reikmėms, dėl kurių ji yra paimta. Taigi, čia yra teisinė problema, kurią tarpinstitucinėse darbo grupėse bandome spręsti. Tam laiko dar yra, kaip minėta, visa „Rail Baltica“ statybai reikiama žemė bus įregistruota valstybės vardu 2018 m. III ketvirtį, iki to reikėtų padaryti teisės aktų papildymus, pakeisti įstatymą, kad ūkininkai galėtų iki 2022–2023 m. vykdyti ūkinę veiklą deklaruodami ją NMA.

A.Bogdanovas. Mes nematome jokių problemų dėl to, kad pašalinus teisines kliūtis paimta žemė būtų dirbama, o ne apleista. Ūkininkai tokiu atveju gautų papildomos naudos.

M.Kaušylas. Reikėtų atkreipti dėmesį į keletą inžinerinių dalykų. Po 2018 m. III ketvirčio, kai išpirkta žemė bus įregistruota valstybės vardu, prasidės projektavimo darbai. Tai reiškia, kad ūkininkas, pasėjęs buvusiame savo lauke kažkokią kultūrą, turėtų žinoti, kad į jo žemės sklypą gali atvykti inžinieriai geologai, kurie vykdys reikiamus darbus, tarkime, gręš gręžinius. Dėl to gali būti patirta nuostolių, reikėtų nutarti, ar jie bus ūkininkui kompensuojami.

V.Kondratovič. Atskiras darbas – keliai, privažiavimai prie sklypų. Tai viso projekto dalis, bet ne ta, apie kurią dabar kalbame. Tai bus atskiri žemės paėmimo projektai, kalbėsimės su savivaldybėmis, kad jos galėtų tuos darbus lygiagrečiai pradėti. Planuojame gegužės mėnesį surengti susitikimus su 5 rajonų savivaldybių administracijų atstovais, aptarti tuos darbus ir jų finansavimą.

E.Bėrontas. Dėl žemės – ko gero, tie susitarimai vis dėlto turėtų būti pasiekti iki kitų metų spalio 1 d., nes jeigu jie bus sudaryti vėliau, kai žemė bus paimta valstybėms reikmėms, išeis taip, kad visi ūkininkai galės į tą išpirktą žemę pretenduoti. Nebeliks išskirtinių teisių. Tokiu atveju gal turėtų būti rengiamas konkursas, nes ten jau bus vienas didelis sklypas, o ne šimtas mažų.

V.Kondratovič. Manau, turėsime šį klausimą nagrinėti su Žemės ūkio ministerija ir rasime sprendimą, nes 2019 m. ne už kalnų, ir tam reikia ruoštis.

M.Kaušylas. Pasiūlymus buvo galima teikti nuo 2014 m. lapkričio 28 d. Parengus sprendinius 2016 m. kovo mėnesį kiekvienam žemės savininkui buvo išsiųsti laiškai, kokia dalis jo žemės bus išpirkta visuomenės poreikiams, kokia apsaugos zona bus nustatyta, taip pat buvo organizuojami įvairūs viešieji susirinkimai. Pradėjus žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, t. y. patvirtinus specialųjį planą, vėl registruotais laiškais žemės sklypų savininkai buvo informuoti apie procedūros pradžią.

UAB „Rail Baltica statyba“ direktoriaus pavaduotojas Mantas Kaušylas.

Rugsėjo mėnesį, parinkus rangovus, paslaugų teikėjus, kurie rengs ŽPVP projektus, registruotais laiškais bus išsiuntinėta informacija, kad pradedamas rengti projektas. Iki jo pabaigos žemės savininkai bus informuojami laiškais, kada pas juos ateis turto vertintojai, padarys nuotraukas, įvertins nekilnojamąjį turtą, kas yra tuose žemės sklypuose, parengs žemės paėmimo projektą ir turto vertinimo ataskaitą. Parengus projektą vėlgi bus informuoti visi savininkai, bus nurodyta išperkamo sklypo piniginė vertė, ir per 15 darbo dienų savininkai galės teikti pasiūlymus. Jeigu jie matys, kad netiksliai atlikti matavimai ar nebuvo tinkamai įvertintas jų turtas, galės teikti argumentuotus pasiūlymus, į ką reikėtų atsižvelgti. Vėliau visi dokumentai bus pateikti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kuri priims sprendimą dėl žemės paėmimo. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktai bus išsiuntinėtiųsti savininkams, ir per 30 dienų žemės savininkas turės tą aktą pasirašyti. Tada projektą įgyvendinanti institucija turės akte nurodytą sumą pervesti į savininko banko sąskaitą. Štai tokia procedūra laukia.

Buvo kalbama apie turto vertinimą. Kas jį vertins? Ar jau yra parinkti kokie nors vertintojai?

M.Kaušylas. Tokios paslaugos bus perkamos Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.  Planuojama, kad viešąjį pirkimą sudarys trys dalys: viena jų bus Kaunas, Jonava, Kėdainiai, kita – Panevėžio rajonas, trečia – Pasvalio. Kiekvienai daliai bus atskiras paslaugos teikėjas, taip pat galės būti ir vienas visoms trims dalims. Suskirstymas reikalingas tam, kad ir vietiniai NŽT skyriai galėtų efektyviau šiame procese dalyvauti, kad galėtų dalyvauti daugiau paslaugų teikėjų, būtų optimaliai panaudoti inžineriniai turto vertintojų resursai.

V.Kondratovič. Mes paslaugų pirkimus planuojame atlikti iki rudens, rudenį turėtų paaiškėti rangovai. Ministerija bus perkančioji organizacija.

O ar neužstrigs visas projektas dėl vieno kurio ūkininko, kuris sakys – o kur mano pusė hektaro, jei prasidės teismai dėl vieno sklypo?

M.Kaušylas. Įstatymas numato, kad prasidėjus teismams pinigai už išperkamą žemę pervedami į depozitinę sąskaitą, žemė įregistruojama valstybės vardu ir pradedami projektavimo darbai. Procesas juda į priekį.

V.Kondratovič. Mūsų siekis – kad tokių dalykų nebūtų. Svarstomos galimybės rengti žemės konsolidacijos projektus. Mūsų bendradarbiavimas su Žemės ūkio ministerija, NMA, kitomis organizacijomis yra efektyvus, greitas ir tikrai profesionalus. Tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.