Raganės skirstomos į rūšines, tai yra savaime augančias gamtoje, ir veislines, kurios išvestos selekcininkų. Pastarosios gražios ir kartu lepios. Užtat rūšinės – tikros raganos, nes gali ištverti speigą ir karščius.

Žavi ne tik žiedais

Raganės krauna įvairiausių spalvų žiedus: baltus, žydrus, mėlynus, violetinius, rausvus, geltonus ir dvispalvius. Be to, skirtingų rūšių ir veislių gėlės pražysta ne tuo pačiu metu, tad pasisodinus įvairių raganių jomis galima grožėtis nuo gegužės iki spalio. Gražios jos ir tuomet, kai pasipuošia pūkuotomis sėklų dėžutėmis, kurios ilgai išsilaiko ant šakų.

Geriau išbandytos

Pasak daugiau kaip 30 metų raganes auginančios šiaulietės Janinos Vestartienės, iš esmės raganės nėra kaprizingi augalai. Gėlininkei teko auginti japoninių veislių, kurios iš tiesų buvo tikros ponios. Lietuvoje joms netiko nei oras, nei kitos sąlygos. Kartais žmonės įsigyja tam tikros rūšies raganę, neįsigilinę į jos savybes. Būna gėlių, kurios žydi dideliais, net iki sprindžio skersmens žiedais, tačiau tų žiedų būna vos pora dešimčių per vasarą. Norintiems gražių gausiai žydinčių raganių ji patarė rinktis išbandytas veisles. Pati išvedusi porą dešimčių raganių veislių J.Vestartienė tikina, kad nebūtinai Lietuvoje išvesta veislė bus atsparesnė ir lengviau prižiūrima nei atvežtinė.

Nemėgsta drėgmės

Šių augalų nepatartina sodinti į sunkią molingą dirvą, nes joje raganės skursta, neišryškėja jų dekoratyvinės savybės. Jeigu dirva sunki, ją reikia papildyti įmaišant perpuvusių lapų, mėšlo, kompostinės žemės smėlio. Šios gėlės nemėgsta labai šlapių dirvų. Joms ypač kenkia rudenį ir pavasarį nenutekantys vandenys. Šių augalų šaknų sistema gana stipri ir įsiskverbia giliai į žemę, todėl prieš sodinimą dirvą reikia kuo giliau išpurenti. Sodinti patartina pavasarį, nes tada gėlės geriau prigyja.

Jautrios šaknys

Beveik visų rūšių raganėms tinkamiausia vieta, kur jos gauna pakankamai saulės, bet svarbu, kad tai nebūtų pietinė atokaita, nes per didelis karštis gali pakenkti šaknims. Atokaitoje pasodintos gėlės nuo perkaitimo gelbėjamos įvairiai: galima priekyje pasodinti vienmečių gėlių su nedidele šaknų sistema, kad sukurtų šaknims pavėsį, arba galima paprasčiausiai mulčiuoti durpėmis, kurios sugers saulės kaitrą ir neleis raganių šaknims perkaisti.

Būtina gydyti

Baisiausia ir gana dažna raganių liga – vytulys. Augalo stiebai nulinksta, nuleipsta ir galiausiai supūva. Tai ženklas, kad raganę puola vytulys. Delsti negalima – pažeistą stiebą reikia kuo skubiau nukirpti prie pat žemės. Galima parausti žemę ir nupjauti dar giliau, kad liga būtų sustabdyta. Tada dirvą aplink raganę reikėtų palaistyti preparatais nuo vytulio arba kalio permanganato tirpalu ar mėlynuoju akmenėliu. Vytulys – liga, kylanti iš žemės, kai dirva yra per rūgšti, per šlapia, per trąši ir gauna per mažai saulės.

Šioms gėlėms tinka žydinčioms gėlėms skirtos kompleksinės trąšos.

* Mėlynžiedės raganės užauga iki 2,5–3 m aukščio, žydi pavieniais vidutinio dydžio ryškiai mėlynais, violetiniais ar purpuriniais žiedais. Žydi nuo birželio iki rugsėjo mėnesio. Sunokina sėklas, kuriomis augalą galima padauginti. Nėra labai reiklios, šalčiams atsparios.

* Didžiažiedės raganės užauga iki 3 m aukščio, žydi nusvirusio varpelio formos mėlynais, melsvais, violetiniais, baltais žiedais pavasarį, gegužės–birželio mėnesiais. Dėl vainiklapius primenančių spalvingų kuokelių didžiažiedžių raganių žiedai atrodo tarsi pilnaviduriai. Nereiklios, nedaug genimos, atsparios šalčiams.

* Trilapės krūminės raganės formuoja platų kerą, o vasaros pabaigoje pasipuošia smulkiais melsvais, violetiniais, šiek tiek kvepiančiais žiedeliais, susitelkusiais į žiedynus.

* Trilapės ir stačiosios raganės gali augti ir saulėtoje vietoje, ir pusiau pavėsyje, jos nėra reiklios dirvai. Jas rudenį arba pavasarį reikia nupjauti, paliekant 10 cm stiebelius, nes kasmet šios raganės atželia iš naujo.

* Davido raganės užauga iki 2 m aukščio. Jų žiedai nedideli, šviesiai violetiniai, skleidžia švelnų malonų kvapą, žydi rugsėjo–spalio mėnesiais.

* Sveikalapės raganės kasmet nugenimos iki žemės. Paprastai jos būna apie 1 m aukščio. Jos nesivynioja aplink atramas, tačiau jas reikėtų pririšti prie atramų, jei norima, kad stiebai nelinktų. Gražiai atrodo gėlių lysvėje, galima auginti vazonuose.