Ar iš tikrųjų patys to nežinodami kvėpavome oru, kuriame buvo padidėjusi radioaktyviojo jodo koncentracija? Kadangi sausio mėnesį branduoliniuose Europos objektuose užfiksuoti incidentai nesiejami su jodo-131 išmetimu į atmosferą, kyla klausimas, ar galėjo tuo laikotarpiu civilinės arba karinės paskirties atominiuose reaktoriuose įvykti avarija, kurią norėta nuslėpti. O gal radioaktyvusis jodas į orą pateko dėl technologinių incidentų pramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, farmacijos įmonėse?

Kur veda pėdsakai?

Padidėjusią radioaktyviojo jodo koncentraciją užfiksavo daugelio Europos šalių aplinkos stebėjimo stotys. Ši medžiaga plačiai naudojama medicinoje.

Pranešama, kad pirmiausia radioaktyviojo jodo dalelių buvo aptikta oro mėginiuose, kuriuos paėmė viena iš pasienyje su Rusija veikiančių Norvegijos aplinkos stebėjimo stočių. Tai įvyko sausio mėnesį. Kadangi jodo-131 skilimo pusperiodis tėra aštuonios paros, šio izotopo užfiksavimas patvirtina, kad į atmosferą jis pateko visiškai neseniai. Vėliau apie ore aptiktą nedidelį kiekį jodo-131 pranešė ir Suomijos, Lenkijos, Čekijos, Prancūzijos, Ispanijos, kitų šalių stebėjimų stotys.

Didelis radioaktyviojo jodo kiekis ore yra labai pavojingas: patekę į žmogaus organizmą, šie radionuklidai kaupiasi skydliaukėje ir gali sukelti vėžį. Laimė, sausio pabaigoje radioaktyviąją taršą matuojančios Europos stebėjimų stotys atmosferoje užregistravo žmonėms ir aplinkai nepavojingą jodo-131 kiekį. Vis dėlto specialistai bando išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių šis jodo izotopas pateko į atmosferą. Tai nustačius paaiškėtų, ar kyla grėsmė, kad tokia tarša pasikartos.

Nežinomos priežastys

Pasak Norvegijos radiacinės saugos agentūros atstovės Astridos Liland, ši šalis sausio mėnesį visuomenės neinformavo apie atmosferoje aptiktus jodo-131 radionuklidus dėl to, kad stebėjimų stotis Svanhovde, Kolos pusiasalyje, vos už poros kilometrų nuo sienos su Rusija, užregistravo labai mažą jų kiekį. „Labai panaši koncentracija vėliau buvo užfiksuota ir šalyse kaimynėse, tarp jų – Suomijoje. Kadangi radioaktyviojo jodo kiekis ore nekėlė pavojaus žmonėms ir aplinkai, nematėme būtinybės apie tai skelbti“, – aiškino A.Liland.

Prancūzijos radiacinės saugos agentūra IRSN taip pat informavo, kad sausio mėnesį Europoje užfiksuota jodo-131 koncentracija ore nekėlė jokio susirūpinimo dėl poveikio sveikatai, o vėliau šio izotopo atmosferos mėginiuose nebebuvo aptikta. Tačiau, pasak specialistų, didžiausią nerimą kelia ne tai, kad jodo-131 dalelės pasklido po visą Europą, o tai, kad niekas nežino, dėl ko tai nutiko. Nė viena šalis iki šiol nepateikė jokių oficialių paaiškinimų dėl galimo radioaktyviosios taršos incidento. Tai, kad iki šiol taip ir neaišku, kas iš tikrųjų įvyko, verčia griebtis sąmokslo teorijų.

Žvilgsnis į Rusiją

Viena iš jų – kad Rusija Naujosios Žemės poligone ar kurioje kitoje jai priklausančioje Arkties regiono vietoje įvykdė branduolinio ginklo bandymą, kurį norėta nuslėpti. Keliantieji tokią prielaidą atkreipia dėmesį į faktą, kad praėjusią savaitę JAV karinės oro pajėgos į Didžiosios Britanijos karo aviacijos bazę Mildenhole atsiuntė lėktuvą „WC-135 Constant Phoenix“. „Radiacijos uostytoju“ pramintas orlaivis yra skirtas radioaktyviųjų medžiagų paieškai atmosferoje ir operatyviam paimtų mėginių analizavimui. Tokio tipo lėktuvai šaltojo karo metais skraidydavo palei Šiaurės ir Rytų Europą, imdavo oro mėginius ir tirdavo, kokio tipo branduolinių ginklų bandymai buvo vykdomi Sovietų Sąjungos poligonuose. „WC-135 Constant Phoenix“ stebėjo padėtį Europoje iškart po Černobylio atominės elektrinės katastrofos 1986 metais. Tokie lėktuvai į orą buvo pakelti ir 2011-ųjų pavasarį, kai įvyko avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje. „WC-135 Constant Phoenix“ įranga realiuoju laiku analizuoja skrydžio metu paimtus oro mėginius ir tiksliai nustato, kokių ir kiek radionuklidų juose yra bei galbūti panaudotų branduolinių užtaisų tipą.

Pasak britų spaudos, tokie lėktuvai į Europą atskrenda nedažnai. Tai, kad JAV „radiacijos uostytoją“ į Mildenholo aviacijos bazę atsiuntė jau po to, kai radioaktyviojo jodo koncentracija atmosferoje virš Europos vėl tapo normali, turbūt reiškia, kad amerikiečių kariškiams klausimų kilo kur kas daugiau nei europiečiams aplinkosaugininkams. Tuo labiau kad netrukus, kai tik pirmasis „WC-135 Constant Phoenix“ pasirodė Mildenhole, atskrido dar vienas toks lėktuvas: jį šioje aviacijos bazėje pastebėjo britų žurnalistai.

Neigia įtarimus

Už Visaapimančios branduolinių bandymų draudimo sutarties vykdymą atsakingos organizacijos CTBT atstovai šią savaitę paneigė prielaidą, kad radioaktyviojo jodo koncentracija sausį galėjo padidėti dėl Rusijos atlikto neskelbto branduolinio ginklo bandymo. CTBT paskelbtame pranešime teigiama, kad seisminio stebėjimo stotys tuo laikotarpiu neužregistravo įvykių, kuriuos būtų galima sieti su tokiais bandymais. Be to, pasak organizacijos ekspertų, bandant branduolinius ginklus į atmosferą patenka ne tik jodo-131, bet ir kitų branduolinio skilimo medžiagų, o Europoje paimtuose oro mėginiuose kitų radionuklidų nebuvo aptikta.

Kita prielaida – kad radioaktyvusis jodas pasklido po reaktoriaus avarijos viename iš Rusijos Šiaurės laivyno povandeninių laivų – kol kas oficialiai nepaneigta. Internete sklando gandai, kad amerikiečių ekspertai, lėktuvu „WC-135 Constant Phoenix“ sukdami ratus virš Skandinavijos, neva sieja jodo-131 išmetimą į atmosferą su avarija rusų povandeniniame laive Arktyje. Tačiau į tokias kalbas vargu ar verta kreipti dėmesį, kol jos niekuo neparemtos.

Rusijos Murmansko srityje veikiančios Kolos atominės elektrinės ir federalinės valstybinės įmonės „Atomflot“, naudojančios atominius ledlaužius, atstovai paneigė prielaidas, kad sausį galėjo įvykti su branduoline tarša susijusių incidentų.

Lieka nepatvirtinta ir dar viena versija: radioaktyvus jodas į atmosferą galėjo patekti iš kurios nors Vidurio Europoje esančios farmacijos gamyklos, gaminančios medicinoje naudojamus izotopus. Tokia prielaida remiasi tuo, kad Lenkijoje ir Vengrijoje sausį užfiksuotas jodo-131 kiekis santykinai buvo didesnis nei kitur. Šis incidentas primena 2011 m. įvykį, kai iš Budapešte esančio Izotopų instituto į aplinką buvo išleistas (beje, visiškai teisėtai) labai nedidelis kiekis radioaktyviojo jodo.

Jokio pavojaus, bet įdomu

„Valstiečių laikraščio“ paprašytas pakomentuoti galimą aplinkos taršos radioaktyviuoju jodu faktą, Radiacinės saugos centro direktorius Albinas Mastauskas sakė pirmiausia norintis pabrėžti, kad šis įvykis nėra pavojingas nei Lietuvos, nei kitų Europos šalių gyventojams. „Kai prieš 6 metus įvyko avarija Fukušimos atominėje elektrinėje, mūsų taip pat teiravosi, ar jos poveikį galime pajusti čia, Lietuvoje. Tada sakėme, kad galime, bet greičiausiai mus pasieks tik radioaktyviojo jodo pėdsakai. Panašiai atsitiko ir dabar. Šiuo atveju kalbame apie mikrobekerelius kubiniame metre, tai labai mažas radioaktyviojo jodo kiekis“, – sakė A.Maslauskas. Pasak jo, Europoje esančios aplinkos stebėjimo stotys, sekančios atskirų radionuklidų taršos pokyčius atmosferoje, padeda identifikuoti su tokia tarša susijusius įvykius, tiek oficialius, tiek neoficialius. Tai gali būti branduolinio ginklo bandymai, avarijos branduoliniuose objektuose. Tiriant mėginius galima nustatyti, kas atsitiko.

„Matėme, kad viskas prasidėjo sausio pabaigoje: atskiros stebėjimo stotys Rusijoje nustatė ore radioaktyviojo jodo pėdsakus. Kad ir kaip būtų keista, sklidimo kryptis apsisuko, kliuvo suomiams, paskui padidėjusią radioaktyviojo jodo koncentraciją atmosferoje ėmė fiksuoti norvegai, čekai, prancūzai. Mums patiems tas ratas nesuprantamas, nes nieko nerado nei islandai, nei estai, nei latviai. Lietuvoje esančios stebėjimo stotys taip pat neaptiko jodo-131 pėdsakų. Galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra įdomu, bet joks pavojus negresia“, – sakė Radiacinės saugos centro vadovas.

Gal Lietuvos stebėjimo stotys neturi tokios tikslios įrangos, kuri galėtų fiksuoti labai žemą radionuklidų koncentraciją? Pasak A.Maslausko, Aplinkos apsaugos agentūros stebėjimo stočių, kurios atlieka oro tyrimus, paskirtis kita. Jos gali nustatyti didesnę radioaktyviosios taršos koncentraciją, jei įvyktų avarija Visagino atominėje elektrinėje ar šalyse kaimynėse esančiuose branduoliniuose objektuose. „Mūsų stebėjimų stotys nėra tokios jautrios, kaip mano minėtų užsienio šalių. Jos naudojamos kitais tikslais ir yra gerokai jautresnės(??)“, – sakė A.Maslauskas. Pasak jo, vis dėlto tai, kad po avarijos Fukušimoje Lietuvoje esančios atmosferos stebėjimo stotys taip pat užfiksavo iš Japonijos atkeliavusius radionuklidus, rodo, kad jų tikslumas yra pakankamas.