Pastaraisiais metais ūkininkai didina žirnių ir pupų pasėlių plotus. Šių metų ankštinių kultūrų derlių kol kas sunku prognozuoti, neaišku, kaip jį paveiks ligos ir kenkėjai.

Vyrauja ligos

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto mokslininkė dr. Irena Gaurilčikienė sakė, kad lietingi ir vėsūs pavasario orai buvo palankūs žirnių šaknų puviniui ankstyvos sėjos pasėliuose išplisti. „Šaknų ir pašaknio puvinius sukeliantys patogenai gali gerokai sumažinti žirnių derlingumą. Ypač žalingas grybas Aphanomyceseuteiches, kuriam smarkiai išplitus derlius gali sumažėti trečdaliu ir daugiau, o kartais pasėlis gali žūti dar prieš žydėjimą“, – pabrėžė mokslininkė.

Pasak dr. I.Gaurilčikienės, dauguma pupų pasėlių – gražūs, tačiau laiku fungicidais nenupurkštuose laukuose plinta askochitozė ir rudoji dėmėtligė. Ji sakė, kad jei įsivyraus šilti ir sausi orai, o naktį aptrauks pupas rasa, pasėliuose pradės plisti ir rūdys. Rūdys sumažina augalo fotosintetinį paviršių. Dėl per anksti nudžiūvusių lapų gali susmulkėti grūdai. Derliaus nuostoliai dėl smarkiai išplitusių grybinių ligų gali siekti daugiau nei 30 proc.

Menkesnis derlius

Ukmergės rajone dirbantis agronomas Romas Žvikevičius teigė, kad lietingi orai žirnių ir pupų pasėliams šiuo metu nėra naudingi. Kadangi žirniams žydint trūko drėgmės, susiformavo mažesnės ankštaros. Agronomas mano, kad šių metų žirnių derlius bus apie 4 t/ha.

„Pupų pasėliuose pastebėta rudoji dėmėtligė. Smarkiau ši liga išplinta lietingu laikotarpiu, ypač tankiuose ir vešliuose pasėliuose, kuriuose ilgiau išsilaiko drėgmė. Rudosios dėmėtligės pažeisti lapai juodija ir džiūsta“, – pastebėjimais pasidalijo R.Žvikevičius. Minėta liga pupų derlių gali sumažinti 300–400 kg/ha. Praėjusiais metais šiame krašte iš hektaro buvo prikulta apie 4 t pupų.

Pasvalio rajono ūkininkas Algimantas Mašalas šiais metais pupų pasėlį dėl rudosios dėmėtligės fungicidais purškė net du kartus. „Lietus paspartino ligos plitimą, todėl teko pupų pasėlius nupurkšti dar kartą. Šiuo metu sunku prognozuoti, kiek derliui pakenks rudoji dėmėtligė. Rezultatus matysime tuomet, kai pupas nukulsime. Dėl sausros augalai suformavo mažiau ankštarų, jos, palyginti su praėjusiais metais, žemesnės. Todėl ir derlius bus mažesnis. Praėjusiais metais iš hektaro prikūlėme 4,5 t“, – kalbėjo A.Mašalas. Žirnių pasėliai žydėjimo pradžioje  buvo nupurkšti fungicidais profilaktiškai. „Žirniai jau ruduoja, bręsta. Jei lietus pasėlių neišguldys, derlius turėtų būti panašus, kaip ir praėjusiais metais“, – pridūrė Pasvalio rajono ūkininkas.

Įvairūs pasėliai

Pasak agronomės dr. Marijos Čižauskienės, vienų ūkininkų pupų ir žirnių pasėliai   nuostabūs, o kitų ligoti. Ūkininkų, nenaudojusių fungicidų žirniams žydint,  pasėliuose plinta pašaknio ligos ir askochitozė. „Pupų pasėliuose prasidėjo antra askochitozės banga, pažeidimai yra dideli. Žirnius pakako nupurkšti vieną kartą fungicidais, o kai kurioms pupoms vienas purškimas negelbėjo. Todėl daugelis ūkininkų pasėlius purškia antrą kartą. Sunku pasakyti, kiek iš to bus ekonominės naudos, nes šiuo metu jau prasidėjo pupinių amarų populiacija“, – aiškino mokslininkė. Anot agronomės, Joniškio rajono ūkininko Arūno Lopetaičio žirnių pasėliai labai gražūs, nors  buvo purkšti tik vieną kartą žydėjimo metu. Dr. M. Čižauskienė sakė, kad nemenką žalą pupiniams augalams padarė vyravusi sausra ir kaitra. Dėl intensyvios saulės ir aukštos temperatūros kai kurių augalų žiedai išdžiūvo, neužsimezgė ankštaros. „Pažeistuose pasėliuose subręs menkesnis derlius.  Manau, kad ūkininkai iš hektaro prikuls apie 3,5 t žirnių ir pupų, iš itin gražių žirnių pasėlių – 5,5 t“, – teigė mokslininkė.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovo Sauliaus Daniulio teigimu, orai žemdirbių nelepina. „Žirnių vegetacija – pasibaigusi. Lietingi orai skatina piktžolių augimą. Jei lietus nesiliaus, ims vešėti piktžolės ir mes neturėsime priemonių su jomis sukovoti. Drėgnas ir šiltas oras palankus ne tik piktžolėms, bet ir kenkėjams plisti. Jei žirniai išdžius ir bus škvalas, juos vietoje iškuls, žirniai išbyrės. Todėl prognozuoti, koks bus derlius, sudėtinga. Apie tai bus galima kalbėti, kai derlius atsiras aruoduose“, – sakė S.Daniulis.

Aušrys Macijauskas

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas

Pupas kulsime rugsėjo mėnesį, o žirniai jau kuliami kai kuriose vietose. Žirnių ir pupų pasėliuose vyravo ligos, nes ne visi ūkininkai taikė apsaugos priemones. Daugelis jų pupas ir žirnius augina todėl, kad yra tokia žalinimo prievolė. Todėl pasėlių priežiūrai neskiria reikiamo dėmesio. Tačiau kol kas žirnių pasėliai atrodo neblogai. Derlius iš hektaro turėtų būti ne mažesnis, negu praėjusiais metais. Tikimės, kad iš hektaro bus kuliama apie 4 tonas.

Faktai

2014 m. mūsų šalyje vidutiniškai buvo prikulta 2,6 t/ha, o 2015 m – 3,4 t/ha pupų.

Žirnių 2014 m. buvo prikulta 2,3 t/ha, o 2015 m. – 2,5 t/ha.

Žemdirbystės institutas

Nuotr. LEŪA vadovas S.Daniulis nedrįso prognozuoti, koks bus pupų derlius.

Labiausiai lietaus žirniams trūko tuomet, kai jie žydėjo.