Iki birželio pabaigos renkamos paraiškos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) remiamai priemonei „ Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (2019 m. II). Finansinės paramos pagal šią priemonę gali kreiptis pareiškėjai, dalyvaujantys ekologiškų, ES pripažintų ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų gamybos sistemoje.

Šeimos tradicija

Sėkmingai bitininkystę puoselėjantis Karolis Rubinas jau pasinaudojo pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ skirta parama.

Medaus gamyba – K.Rubino šeimos tradicija: tuo užsiėmė jo tėvas, senelis, prosenelis. Pasak pašnekovo, jo tėvukui bitininkauti buvo paprasta, nes jam dirbti padėjo net aštuoni vaikai, gelbėdavo ir močiutė, kuri be baimės galėdavo susemti į sodybą atskridusį bičių spiečių.

„Pagarbą bitėms, matyt, paveldėjau iš savo šeimos. O dirbti šioje srityje bei bičių gyvenimu domėtis mane įkvėpė bitininkas Juozas Kuklys. Jis užkrėtė savo entuziazmu ir bitininkavimo būdu (daugiaaukščiais aviliais). Juozas įžvelgė, kad ir aš galiu būti geras bitininkas, nes nestokoju kruopštumo ir atidumo – šios savybės būtinos užsiimant bitininkyste“, – pasakojo jaunas vyras.

Pašnekovas tvirtino, kad jį ypač sužavėjo daugiaaukščiai aviliai, kuriuos pirmą kartą išvydo pas bitininką J.Kuklį, jų šeima tokių neturėjo. Daugiaaukščiai aviliai, anot K.Rubino, yra praktiškesni. Turint tokius avilius, smagiau ir lengviau dirbti (tiek fiziškai, tiek metodiškai) nei su seno modelio (Dadano) aviliais.

„Šį rudenį atsikračiau paskutinio Dadano avilio. Dabar visos bičių šeimos gyvena korpusiniuose aviliuose. Dedant blokus vieną ant kito, galima pastatyti ir žmogaus dydžio bokštą, kuriame, esant geram medunešiui, bitės pagamina didesnį kiekį medaus. Šie aviliai yra labai patogūs. Gavęs paramą prieš ketverius metus įsigijau būtent daugiaaukščių avilių“, – pasakojo jaunasis bitininkas.

K.Rubino bityne surenkamas ypatingos kokybės medus, jis pažymėtas nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės ženklu.

Ypatingas medus

Medaus gamybos tradicijas tęsiantis K.Rubinas prižiūri 11 bičių šeimų. Jo bitutės darbuojasi net dviejuose rajonuose – Vilniaus ir Marijampolės.

„Gimtinėje avilius supa mūsų šeimos sodinti miškai, šienaujami laukai ir natūralios pievos. Vilniuje bitutės taip pat darbuojasi natūraliose pievose, todėl medus yra itin skanus. Klientai ne kartą džiaugėsi, kad medaus skonis – ypatingas“, – pabrėžė pašnekovas.

Pasak K.Rubino, kiekvienais metais bitės prineša skirtingą kiekį medaus. Dažniausiai iš vieno avilio jis prisuka apie 25 kilogramus medaus. Kokie buvo praėjusieji metai? Jaunas vyras pasidžiaugė, kad jie buvo sėkmingi, bitutės prinešė rekordinį kiekį medaus. Palyginti su 2017 metais, medaus buvo prisukta dvigubai daugiau.

Bičių produktus – žiedadulkes, pikį, duonelę – K.Rubinas naudoja savo poreikiams. Klientams parduoda tik medų. Jį, pasak pašnekovo, greitai išgraibsto kolegos ir bendradarbiai. Karolis medų pilsto į puslitrinius ir litrinius stiklainius. „Vienais metais klientai sparčiau išgraibsto medų, supilstytą į puslitrinius stiklainius, kitais – mieliau perka didesniais kiekiais išfasuotą“, – sakė vyras.

Pažymėtas ženklu

K.Rubino teigimu, pastaraisiais metais konkurencija medaus rinkoje didėja, bičių produktais prekiauja vis daugiau ūkininkų. Norint išsilaikyti, tenka didesnį dėmesį skirti medaus kokybei ir produkcijos išskirtinumui. Jauno vyro bityne surenkamas ypatingos kokybės medus, jis pažymėtas nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės (NKP) sistemos ženklu.

NKP produktų kokybė yra aukštesnė, nei reikalaujama Europos Sąjungos ir nacionaliniuose teisės aktuose. NKP ženklu pažymėti produktai nuo kitų skiriasi tuo, kad jie pasižymi natūralumu, maistingumu, kartu prisidedama prie aplinkos tausojimo ir išsaugojimo. Beje, NKP produktai vartotojams pateikiami per trumpesnį nei įprasta šios kategorijos produktams laiką, todėl yra šviežesni, pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija.

„Mūsų bitės laikomos mediniuose aviliuose, papildomai nemaitinamos medunešio metu. Kovodami su bičių ligomis naudojame tik biologines priemonės (skruzdžių, oksalo, citrinų, pieno rūgštis). Medų fasuojame į stiklinę tarą, neišfasuotą laikome tik nerūdijančio plieno talpyklose. Bityne laikomės privalomųjų aplinkos apsaugos reikalavimų, sudarome palankias sąlygas biologinei įvairovei gausėti. Mūsų bityną reguliariai kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bei nepriklausoma sertifikavimo įstaiga VšĮ „Ekoagros“, – teigė K.Rubinas.

Vyras pabrėžė, kad vartotojai, kurie renkasi pagal NKP sistemą pagamintus produktus, yra garantuoti dėl jų kokybės, gamybos reikalavimų laikymosi. Todėl toks gamintojas yra patrauklesnis rinkoje, nes bet kuriam klientui mieliau pirkti iš to gamintojo, kuris prisiima įsipareigojimus bei atsakingai ir nuoširdžiai dirba.

K.Rubinas ne tik sėkmingai sertifikavo savo produkciją ir įgijo pranašumą prieš kitus gamintojus, bet ir gavo finansavimą etikečių dizaino ir spausdinimo darbams atlikti bei tarai įsigyti.

Patraukli pakuotė

K.Rubinas prisipažino, kad bitininkystė jam yra malonus pomėgis, kuris kartu duoda pajamų. Paklaustas, kas jam padeda sėkmingai darbuotis ir būti pastebėtam rinkoje, bitininkystę puoselėjantis jaunas vyras atsakė, kad, pasinaudojęs parama pagal 2014–2020 m. KPP priemonę „ Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, jis ne tik sėkmingai sertifikavo savo produkciją ir įgijo pranašumą prieš kitus gamintojus, bet ir gavo finansavimą etikečių dizaino ir spausdinimo darbams atlikti bei tarai įsigyti.

„Produkciją vartotojams tiekiu išfasuotą ne į paprastus plastikinius kibirėlius, bet stiklinėje taroje, nes to reikalauja sertifikavimo taisyklės. Profesionalūs dizaineriai sukūrė etiketę ir prekinę produkto išvaizdą, kuri padeda išsiskirti iš kitų pardavėjų produkcijos“, – privalumus vardijo bitininkas. Jis pridūrė, kad ES lėšomis kompensuojamas ir medaus laboratorinis tyrimas, kurio kaina siekia per 80 eurų.

K.Rubinas tvirtino, kad jis džiaugiasi, jog ryžosi dalyvauti 2014–2020 m. KPP priemonėje „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“, nes tai – finansiškai naudinga.

„Aš kaip gamintojas įgijau konkurencinį pranašumą, darbo procesai tapo paprastesni ir lengviau kontroliuojami. Todėl raginu ir kitus gamintojus pasinaudoti šia galimybe“, – tvirtino pašnekovas.

Skirtos lėšos

Žemės ūkio ministerija kviečia teikti paraiškas pagal 2014–2020 m. KPP remiamą priemonę „Žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ (2019 m. II).Tai jau antrasis šiais metais šios priemonės paraiškų rinkimo etapas. Antrajam paraiškų rinkimui skirta 235 542 Eur paramos lėšų. Minėtos priemonės prioritetas – skatinti maisto tiekimo grandinės organizavimą. Pagal šią priemonę remiama tokia veikla:

• kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų sertifikavimas ir kontrolė;
• įsitraukimo į kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybą išlaidos;
• metiniai įnašai už dalyvavimą remiamoje kokybės sistemoje.

Paramos gali kreiptis žemės ūkio veiklos subjektai, auginantys ir (arba) gaminantys bei tiekiantys rinkai kokybiškus žemės ūkio ir maisto produktus, nustatyta tvarka įregistravę žemės ūkio valdą (kaip valdytojai arba partneriai).

Parama teikiama pareiškėjams, dalyvaujantiems vienoje ar keliose iš šių kokybės sistemų:

– ekologiškų produktų kokybės sistemoje;

– ES kokybės sistemoje;

– nacionalinėje žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemoje (NKP ). Parama teikiama tiems NKP kokybės sistemoje dalyvaujantiems pareiškėjams, kurie paramos paraiškas pateikė iki 2018 m.

Paraiškų priėmimas

Parama teikiama pirmą kartą į vieną ar kelias kokybės sistemas įsitraukiantiems žemės ūkio veiklos subjektams, arba kurie pastaruosius penkerius metus dalyvauja šiose sistemose, paramos paraišką pateikusiems per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti Saugomų kilmės vietos nuorodų (SKVN) ir saugomų geografinių nuorodų (SGN) arba Garantuotų tradicinių gaminių (GTG) registre, gamintojų sąraše dienos.

Pareiškėjo tinkamumas gauti paramą vertinamas pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis bei viešuosiuose registruose esančius duomenis. Jei šie duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.

Didžiausia galima viešosios paramos suma vienai žemės ūkio valdai per metus:

ekologiškų produktų kokybės sistemos dalyviams – 2 998 Eur;

ES pripažintų produktų kokybės sistemų dalyviams – 2 776 Eur;

NKP kokybės sistemos dalyviams – 2 895 Eur;

Kelių kokybės sistemų dalyviams – atsižvelgiant į tai, kuriose iš jų dalyvauja, skiriama ta viešosios paramos suma, kuri yra didesnė.

Paramos paraiška turi būti pateikta per penkerius metus nuo pirmojo patvirtinamojo dokumento, sertifikato išdavimo arba gamintojo įregistravimo VMVT tvarkomame produktų, kurių pavadinimai įregistruoti GTG arba SKVN ir SGN registre, gamintojų sąraše dienos. NKP kokybės sistemoje dalyvaujančių pareiškėjų paramos paraiškos priimamos nuo 2019 m. spalio 1 d.

Pareiškėjas teikia vieną paramos paraišką visam 5 metų paramos laikotarpiui.

Paramos paraiškas iš pareiškėjų priima ir registruoja agentūros TERPAS, kurių adresai nurodyti interneto svetainėje www.nma.lt. Paramos paraiška ir (arba) dokumentai turi būti pateikti asmeniškai ar per įgaliotą asmenį. Kitais būdais (pvz., paštu, per kurjerį, faksu arba elektroniniu paštu ir t. t.) arba kitais adresais pateiktos paraiškos nepriimamos.

Atrankos kriterijai

Pareiškėjo ūkio ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte (SP), yra:

– iki 8 tūkst.Eur įskaitytinai – suteikiama 50 balų;

– didesnis kaip 8 tūkst.Eur – suteikiama 30 balų;

Pareiškėjas yra žemės ūkio kooperatyvo/asociacijos narys – suteikiama 30 balų;

Pareiškėjas ne anksčiau kaip prieš 2 metus iki paramos paraiškos pateikimo dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo mokymuose pagal Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centro patvirtintas mokymų programas, susijusias su ekologiškų produktų, ES pripažintų produktų, NKP kokybės sistemų ar aplinkosaugos reikalavimų laikymusi (pateiktas tai patvirtinantis rašytinės formos mokymų baigimo pažymėjimas) – suteikiama 20 balų.

Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius – 50 balų. Jeigu vertinimo metu nustatoma, kad paramos paraiškai neskirta privalomo mažiausio 50 balų skaičiaus, ji atmetama. Paramos paraiškų atrankos vertinimas atliekamas ir paramos paraiškų pirmumo eilė sudaroma Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Priemonė finansuojama Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.