Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prognozės perspėja: tikrasis kainų sprogimas Lietuvoje įvyks kitąmet

Šie metai kainų jūroje – tikras atokvėpis, palyginti su tuo, kas mūsų laukia 2017-aisiais. Jei infliacija šiais metais, statistikų duomenimis, svyruoja ties nuliu, tai kitais metais, kaip prognozuoja rinkos orakulai, kainų šuoliavimus jau reikės kažkaip stabdyti.

Nepasitenkinimo banga dėl augančių kainų – tik preliudija prieš kitus metus. Jei šiais metais pirkėjus pykdo kai kurių daržovių kainos, tai kitąmet bus stebimasi dar labiau. Prie to prisidės auganti minimali alga, mažėjantis nedarbas ir kitos priežastys.

Žvilgsnis į kitus metus

Europos Komisija prognozuoja, kad Lietuvoje infliacija kitais metais augs 1,8 proc. Palyginti su pernykšte 0,7 proc. defliacija, tai – rimtas šuolis, pripažįsta analitikai.

lkuyf

 

Lietuvos bankas, beje, irgi prognozuoja tokią pačią infliaciją. „Nordea“ bankas mano, kad infliacija sieks 2,6 proc. Bet panašu, kad rudenį prognozuotojams teks keisti skaičius – į didesnę pusę.

Tačiau ir tai – tik vidutiniai kainų skaičiavimai, o Briuselio prognozės – pačios konservatyviausios. „Nordea“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas nesistebės, jei infliacija kitais metais augs iki 4 procentų. Ir bus ieškoma būdų ne kaip atpiginti kalafiorą, o bent jau pristabdyti kainų šuoliavimą.

„Europos centrinis bankas to ir siekia – kad infliacija pagaliau išsijudintų, kad kainos imtų didėti, vartojimas augti. Jei šiais metais pirkėjus pykdo tik pabrangusios paslaugos ir kai kurie produktai, vėliau bus daugiau dėl ko pykti“, – pastebėjo Ž.Mauricas.

Pinigų spausdinimo medžiaga veikia

Prie vidinių priežasčių prisidės ir Europos centrinio banko (ECB) politika.

2014 metų pabaigoje bankas užkūrė pinigų spausdinimo mašiną, pavadintą Kiekybinio skatinimo programa. Kas mėnesį į euro zoną įplaukia 60 milijardų eurų, o iki šių metų rugsėjo tai gali būti jau trilijonas. Tad eurui tai negali nepadaryti poveikio.

Tiesa, iki šiol ši programa nesuveikė taip, kaip tikėtasi – kainos euro zonoje beveik neaugo. Bet ECB vadovo Mario Draghi veidą šią savaitę nušvietė šypsena.

„Mūsų politika veikia“, – sakė M.Draghi vokiečių laikraščiui „Bild“. Tačiau statistika negailestinga. „Eurostat“ duomenimis, visoje ES pramonės produkcijos kainos per metus sumažėjo 4,1 proc.

ECB supirkinėja vyriausybių ir privačių institucijų obligacijas. Tačiau iš esmės bankas „spausdina“ pinigus – obligacijų pardavėjų sąskaitos pasipildo grynaisiais.

Savo ruožtu ECB tikisi, kad pardavėjai šiuos pinigus panaudos investicijoms į rizikingesnius projektus, žadančius didesnę grąžą, arba skirs juos vartojimui – visa tai turėtų paskatinti ūkio augimą, užimtumą ir infliaciją.

Panašias kiekybinio skatinimo programas jau anksčiau yra pradėję JAV, Japonijos ir Jungtinės Karalystės centriniai bankai.

„Kiekybinio skatinimo politika Europoje davė postūmį, tačiau koją pakišo politinis nestabilumas. Reikia, kad pinigai judėtų – kaip alyva variklyje. Tačiau jei pinigai kojinėse, tai niekas neveikia“, – pastebėjo Ž.Mauricas.

Paveiks ir mūsų kainas?

Tačiau kitas vaizdas piešiamas kitiems metams. Įsismaginusį vartojimą turėtų paskatinti nuvertėjantis euras.

„Ši Europos centrinio banko politika labiau orientuota gelbėti Pietų Europos šalis ir atsisuka prieš tas valstybes, kurios suinteresuotos taupyti. Tačiau kitąmet tai turės poveikį kainoms ir mūsų šalyje“, – 15min sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovas Ramūnas Vilpišauskas.

Tačiau labiausiai kainas kitais metais paveiks kitos priežastys, o ne spausdinami milijardai euro zonoje. Europos Komisija antradienį jau paskelbė apie Lietuvos „įtampą darbo rinkoje ir spartėjantį atlyginimų augimą“.

Remiantis Briuselio prognozėmis, nedarbas kitais metais sieks tik 6,4 proc. Toks skaičius buvo tik 2008 metais.

Be to, minimali alga Lietuvoje šiais metais keičiama du kartus – nuo sausio ji padidėjo nuo 300 iki 350 eurų, nuo liepos – dar 30 eurų.

Analitikai pastebi, kad minimalios algos didėjimas turi poveikį kainoms – pirmiausia kaip spaudimas darbdaviams.

„Nereikia tikėti, kad kainas galima kažkaip fiksuoti – kaip sovietmetyje. Kainos auga, kaip ir didėja atlyginimai. Todėl dabar Lietuvai svarbiausia, kad algos didėtų panašiu tempu su kainų augimu“, – įsitikinęs „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas.

Tad kitais metais, jo nuomone, Lietuvai jau galbūt net reikės ieškoti būdų, kaip stabdyti infliaciją.

Paslaugų kainos jau rodo pokyčius

Tie, kas piktinasi augančiomis kainomis, statistika nepatikės. O ji rodo, kad šiais metais infliacija Lietuvoje ūgtelėjo vos virš nulio. Europos Komisija prognozuoja, kad šiais metais infliacija užaugs tik iki 0,6 proc.

Tiesa, paslaugų kainos tą jau rodo. Būtent paslaugos pastaruoju metu pabrango labiausiai. Ž.Mauricas mano, kad tai geriausiai atspindi palengva atsigaunančią ekonomiką.

„Vadinasi, eurai lieka čia. Daugiau mokame už paslaugas, tačiau daugiau remiame ekonomiką“, – teigė Ž.Mauricas.

Tačiau paslaugos brangs ir kitais metais.

 

15min.lt

Rekomenduojami video