Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Prekyba su Kinija: burbulo daugiau nei rezultatų

Kinijai sugriežtinus šaldyto maisto įvežimą, buvo suklūsta, kaip tai paveiks mūsų gamintojus. Politikų retorika eiliniam piliečiui piešia vaizdą, kad jų pastangomis į taip geidžiamą didžiulę šios šalies rinką vartai atveriami vis plačiau. Tačiau realybė daug pilkesnė:dabar vis dažniau prabylama, kad linksniuojami eksporto į Kiniją pasiekimai yra daugiau išpūstas burbulas nei tikrovė.

Įžvelgia protekcionizmą

Kinija paskelbė aptikusi kelis COVID-19 viruso atvejus ant šaldyto maisto pakuočių, todėl sugriežtino įvežamo šaldyto maisto patikras. Kaip skelbia Žemės ūkio ministerija, į Šanchajų – didžiausią Kinijos miestą, pro kurio uostą keliauja dauguma eksporto ir importo prekių bei krovinių – įvežamam šaldytam maistui nuo š. m. lapkričio 16 d. įsigaliojo specialių reikalavimų sąrašas. Visiems Šanchajuje saugomiems, perdirbamiems, parduodamiems šaldyto maisto produktams turi būti atlikti COVID-19 testai, dezinfekuota išorinė pakuotė bei išduotas dezinfekcijos sertifikatas. Suprantama, tai stipriai sulėtino prekių judėjimo procesą.

Lietuvos gamintojų vertinimu, tai panašu į protekcionistinį sprendimą, ginantį savo rinką. Pasak Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinio direktoriaus Dariaus Gudačiausko, dabar pasaulyje arši konkurencija vyksta ne tik tarp įmonių –valstybės kovoja, kad išlaikytų įtaką eksporto rinkose.Lietuvoje, jo manymu, tokio suvokimo labai stinga.

D.Gudačiauskas

„Tie veiksmai dėl COVID-19 atvejų ant maisto pakuočių prieštarauja moksliniams tyrimams. Manau, kad tai akivaizdus protekcionistinis žingsnis. Norėčiau, kad Lietuva panašius ribojimus įvestų lenkiškai paukštienai, kurios prekyboje apstu už dempinginę kainą.Tai baigia sužlugdyti mūsų sektorių“, – konstatavo paukštynų vadovas.

Panašus pavojaus signalas iš Kinijos buvo girdimas ir šių metų rugpjūtį. Tada buvo pranešta, kad kinai koronavirusą aptiko ant importuotų šaldytų vištienos sparnelių. Netrukus Pasaulio sveikatos organizacija nuramino, jog yra mažai tikėtina, kad žmonės gali užsikrėsti nuo maisto ar jo pakuočių.

Poveikis nebus reikšmingas

Nepaisant tokių samprotavimų, eksportuotojams teks vykdyti kinų reikalavimus. Tiesa, Lietuvos eksportas į Kiniją nėra tolygus garsioms kalboms apie vis plačiau atveriamą gamintojų geidžiamą šios šalies rinką. Dabar vis dažniau prabylama, kad pastaraisiais metais linksniuojami pasiekimai dėl leidimų eksportuoti į Kiniją yra daugiau išpūstas burbulas nei tikrovė.

Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos (LitMEA) vykdantysis direktorius Giedrius Bagušinskas sakė, kad iš Lietuvos į Kiniją šaldytų produktų išvežama nedaug, tad papildomos šios šalies sąlygos dėl koronaviruso nebus reikšmingos. „Šiuo atveju labiau pažeidžiamas gali būti šaldytų uogų eksportas. O kitų šaldytų gatavų produktų ir pusgaminių į Kiniją vežama mažai. Tie reikalavimai gal daugiau įtakos turės reeksportuotojams, dirbantiems tuose kraštuose“, – svarstė jis.

LitMEA vadovas samprotavo, kad Kinijos rinka yra labiau išreklamuota kaip siekiamybė, apie ją daug šnekama, bet realybė visai kita, rezultatai toli gražu neproporcingi kalboms

D.Gudačiauskas:„Kalbant apie eksportą į Kiniją, burbulo yra daugiau nei realių veiksmų

Atsilieps per lenkus

Pernai buvo gautas leidimas šaldytos jautienos eksportui į Kiniją, tokią galimybę kol kas turi tik mėsos perdirbimo įmonė „Krekenavos agrofirma“. „Aišku, papildomi nurodymai apsunkina eksportą, tačiau gamintojai vykdys tai, ko reikalaujama. Kol kas problemų niekas nekėlė“, – teigė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Prieš keletą metų paukštininkai kalbėjo, kad į Kiniją patenka šimtai tonų Lietuvoje išaugintų paukščių pėdučių. Kinams šis subproduktas – kone delikatesas.

D.Gudačiauskas sakė, kad tiesiai į Kiniją paukštininkai negali eksportuoti jokių produktų, nes vis dar negauna tokio leidimo. Jis svarstė, kad už tai, matyt, reikėtų „padėkoti“ mūsų politikams, kurie labiau linkę nusifotografuoti su Dalai Lama, nei galvoti apie savo ūkio plėtrą.

„Ši bloga naujiena tiesiogiai mūsų nekliudys, tačiau poveikį jausime. Tam tikros paukštienos dalys Kiniją pasiekdavo per kitas šalis. Pavyzdžiui, mes parduodame į Vietnamą, Baltarusiją, ir niekas nežino, kiek tos produkcijos išvežama į Kiniją. Kai koronavirusas sutrikdė prekybinius srautus, tapo akivaizdu, kad galintys eksportuoti į Kiniją turi privalumų. Pavyzdžiui, kai kurie Lenkijos paukštienos fabrikai turi galimybę eksportuoti, tai juos labai palaiko. O mes esame klupdomi“, – aiškino paukštynų vadovas.

D.Gudačiauskas tvirtino, kad apsunkintas eksportas į Kiniją Lietuvos paukštienos gamintojams labiau atsilieps per lenkus, kurie triuškina mūsų šalies mėsinės paukštininkystės ūkį. „Lenkai, kurie yra didžiausi paukštienos gamintojai Europoje, šiuo metu susiduria su dideliais sunkumais. Dėl sustabdytos turizmo, viešbučių, restoranų, kavinių veiklos susidarė didžiulis vištienos perteklius. Lietuvos prekybos tinkle kas antras parduodamos paukštienos kilogramas yra lenkiškos kilmės. Ji pardavinėjama žemiau savikainos. Dabar, kai atsiranda kliūčių eksportuoti į Kiniją, rinkoje bus dar sudėtingiau“, – konstatavo jis.

Paukštynų vadovas priminė vieną pagrindinių eksporto taisyklių, kuri byloja, kad jeigu esi silpnas namie, tai vargu ar būsi stiprus eksporto rinkose. „Valstybės įvairiausiais būdais padeda savo gamintojams išlikti ir būti stipriems. Lenkija būtent taip ir elgiasi padėdama paukštynams. Lietuvoje kitaip, Vyriausybė paukštininkystės sektoriui dėl COVID-19 aplinkybių numatė 20 mln. eurų paramos, bet mes dėl jos kovojome 8 mėnesius ir gavome tik 4 mln. eurų. O Lenkijoje milijardas zlotų iškart pasiekė šį sektorių“, – apie skirtingą šalių požiūrį į savo gamintojus kalbėjo VL pašnekovas.

Judina klausimą dėl eksporto

D.Gudačiauskas sakė pavasarį pradėjęs judinti klausimą dėl leidimo vištienos produktus eksportuoti į Kiniją. „Lietuva garsi savo maisto produktais, kodėl gi negalime jų eksportuoti į šalį, kur labai stinga gyvūninės kilmės baltyminio maisto? Suprantame, kad procedūra labai ilga. Pirmiausia šalys turi tam sudaryti teisines prielaidas, paskui vyksta veterinarijos patikrinimai. Tiesą sakant, šiuo metu net nėra su kuo aptarti, kaip juda tas procesas. Mes esame pastatyti į kažkokią formalią eilę, laukiame“, – teigė jis.

Tiesa, Kinijoje mokslus krimtęs vyras pripažino, kad derėtis su kinais nėra lengva. „Tai labai uždara šalis. Kalbant apie eksportą į Kiniją, burbulo yra daugiau nei realių veiksmų, o jų reikėtų. Norėtųsi, kad tai atsidurtų naujos vyriausybės, žemės ūkio ministro akiratyje“, – aktyvumo iš naujos valdžios laukia Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius.

Globalūs interesai

Pasak G.Bagušinsko, nereikėtų stebėtis, kad eksporto į Kiniją rezultatai nėra tokie stebuklingi, kaip norėtųsi. Į Kinijos rinką nori patekti visos – ir mažos, ir didelės valstybės. Tačiau kinai be reikalo atlapoti savo rinkos vartų neskuba.

„Visas pasaulis žiūri į Kiniją, ir kiekviena šalis norėtų tapti jos strategine partnere. Tačiau ši didžiulė valstybė turi savo interesų. Pavyzdžiui, Kinijos ir Baltarusijos partnerystė: vyksta tam tikri mainai, susitarimai dėl paskolų, kinų kapitalo investicijų. Mainais Baltarusija gauna geresnes sąlygas produktų eksportui į Kiniją. Lenkijai taip pat atverti platesni vartai į šią šalį. Taigi,egzistuoja globalūs interesai ir susitarimai“, – niuansus aiškino LitMEA vadovas ir vaizdžiai palygino, kad Lietuvos ir Kinijos bendradarbiavimas panašus į skruzdės ir dramblio bendravimą.

Jis užsiminė ir apie tai, kad reikšminga yra rinkos žaidėjų svorio kategorija. „Strateginiai produktai yra strateginių kompanijų rankose, į tą aukštą lygį taip lengvai ir paprastai nepakliūsi. Ten ateina JAV ir Europos koncernai. Be to, kinai vaikosi madų, jiems įspūdį daro vakarietiški „brendai“, ir tai nulemia jų pasirinkimą“, – teigė G.Bagušinskas.

Pramušė rinką grūdams

2019 m. Kinijos rinkai teko 0,9 proc. (277 mln. eurų) viso Lietuvos prekių eksporto. 75 proc. sudarė lietuviškos kilmės prekių eksportas (208 mln. eurų) ir 25 proc. – reeksportas. Pernai iš lietuviškos kilmės prekių į Kiniją daugiausiai buvo eksportuota grūdų – už 47 mln. eurų.

Statistikos departamento duomenimis, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius į Kiniją eksportuota lietuviškos kilmės mėsos produktų už maždaug 1,1 mln. eurų, javų – už 69 mln. eurų, vaisių ir riešutų – už 995 tūkst. eurų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – už 1,4 mln. eurų ir kt.

Ekspertų vertinimu, eksportui į Kinijos rinką geriausias galimybes turi lietuviškos kilmės tekstilės gaminiai, drabužiai, maisto produktai bei elektronika ir optika.

Deramasi toliau

Deividas Kalinauskas,  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas

Lietuvos įmonės į Kiniją šiuo metu gali eksportuoti pieną ir jo produktus,jautieną, žuvininkystės produktus. Į Kiniją daugiausia eksportuojama pieno produktų, per 11 šių metų mėnesių eksportuota 6781 t, iš kurių 3552 t pieno išrūgų, 1026 t sūrių, 994 t pieno cukrų.Žuvininkystės produktų išvežta 625 t, jautienos – 449 t.

VMVT Kinijos Liaudies Respublikos kompetentingoms institucijoms yra pateikusi užpildytus klausimynus dėl paukštienos, jautienos subproduktų ir karpinių žuvų kontrolės ir maisto saugos reikalavimų atitikties, siekiant gauti leidimą šių produktų eksportui. Taip pat šiuo metu yra derinamas atnaujintas dvišalis protokolas dėl jūros žuvininkystės produktų eksporto reikalavimų.

 

Rekomenduojami video