Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pražūtinga liberali meilė

Po galimo kyšininkavimo skandalo Liberalų sąjūdžiui bus labai sunku atsitiesti. Šios partijos populiarumo reitingų kritimas, regis, buvo nulemtas jau seniai: tvirti jos ryšiai su koncernu „MG Baltic“ siekia ne vieną dešimtmetį.

Pavydėtina karjera

Prisiminkime istoriją. 1990 m. įsteigtas Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). Jo steigėjai – šeši ekonomistai. Vienas iš jų – Petras Auštrevičius, tada dar nebuvęs liberalu, bet vėliau juo tapęs. Dar vienas – o čia jau įdomu – Darius Mockus, dabartinis „MG Baltic“ koncerno prezidentas.

1995 m. LLRI teisės ekspertu ir projektų vadovu pradėjo dirbti dabartinis liberalų lyderis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, tada buvęs vos 21-erių. Puiki karjera vos apsiplunksnavusiam specialistui! Ir ta karjera kyla tiesiog pavydėtina kreive: 2004 m. R.Šimašius tapo LLRI viceprezidentu, 2006-aisiais – prezidentu. Eidamas tokias aukštas pareigas, jis negalėjo nebendrauti su steigėjais, taip pat ir su D.Mockumi, juolab kad „MG Baltic“ daug metų LLRI dosniai rėmė.

R.Šimašius toliau darė karjerą: pasėdėjęs teisingumo ministro kėdėje, netrukus buvo išrinktas Vilniaus meru. Kilus galimo kyšininkavimo skandalui, išlindo ir viena iš „šviežiausių“ keistų viešųjų pirkimų istorijų, susijusių tiek su Vilniaus savivaldybe, tiek su D.Mockaus vadovaujamu „MG Baltic“, tiksliau, su kai kuriomis šio koncerno valdomomis įmonėmis.

Kyšo didelės ausys

Vilniaus savivaldybės paskelbtą modernaus milijonus eurų kainuojančio baseino statybos Vilniuje prie Abraomo Kulviečio gimnazijos viešųjų pirkimų konkursą šį pavasarį laimėjo penkių įmonių konsorciumas: „Vilmeta“, „Kaminta“, „Kortas“, „A.Žilinskio ir Ko“, ir „Aivora“. „MG Baltic“ čia nepaminėtas nė žodžiu. Tačiau gegužės 3 d., dar oficialiai nepaskelbus konkurso rezultatų, Vilniaus vicemeras „liberalsąjūdietis“ Linas Kvedaravičius žurnalistams pareiškė, kad, preliminariais duomenimis, konkursą laimėjo „Mitnija“ – viena iš „MG Baltic“ netiesiogiai valdomų bendrovių – su dar keliomis įmonėmis. Tiesa, netrukus pasitaisė, kad laimėjo visgi ne konkreti bendrovė „Mitnija“, o minėta penkių įmonių grupė. Kur čia šuo pakastas?

Ogi visai paprasta. „Vilmetos“, kurioje dirba tik keturi žmonės, vienintelė akcininkė yra „Mitnija“. „Mitnijos“ finansų direktorius Raimondas Pužas yra „Vilmetos“ vadovas. Taigi „MG Baltic“ sąsajos su konkurso laimėtoju niekaip nepaneigiamos. Beje, „Vilmeta“ dalyvauja dar viename baseino statybos konkurse, tik šįkart Klaipėdoje, kurią taip pat valdo liberalai.

Meras mėto pėdas?

Statybos darbais užsiimanti „Mitnija“, statant Vilniaus baseiną, iš anksto buvo numatyta kaip subrangovas, kuris realiai ir vykdys statybos darbus. Šį faktą sostinės vicemeras L.Kvedaravičius, akivaizdu, turėjo gerai žinoti.

Tačiau Vilniaus meras R.Šimašius, po gegužės 12 d. kilusio galimos korupcijos skandalo, pareiškė nieko nežinąs apie „MG Baltic“ sąsajas su konkurso laimėtoju. Tai labai abejotina, nes gegužės 5 d. meras vienameVilniaus viešbutyje pietavo su D.Mockumi ir dar dviem koncerno atstovais. O galutiniai konkurso rezultatai buvo paskelbti tą pačią dieną po pietų.

Dar daugiau. Po skandalo mero nurodymu savivaldybės specialistai aiškinosi, ar minėtas viešasis pirkimas kaip nors susijęs su „MG Baltic“, tačiau jiems nepavyko rasti jokių sąsajų. Bent jau taip teigė pats meras.

R.Šimašius po skandalo paskelbė, kad kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) dėl konkurso skaidrumo, tačiau ir vėl prašovė. Paaiškėjo, kad, gavusi skundą, VPT tokį tyrimą atlieka jau mėnesį ir netgi yra sustabdžiusi konkursą, kol bus gautos tyrimo išvados.

G. Steponavičiaus vaidmuo

Dar dvi įdomios detalės. Statybos techninės priežiūros darbus Vilniuje atlieka UAB „Vilniaus vystymo kompanija“. Tikėtina, kad ji ir būtų vykdžiusi baseino statybos priežiūrą. Paminėtina, kad šiai kompanijai laikinai vadovauja kito Liberalų sąjūdžio lyderio Gintaro Steponavičiaus buvusi žmona Ugnė Jasinskaitė, kuri yra anksčiau dirbusi „MG Baltic“ koncerne.

G.Steponavičius neneigia U.Jasinskaitei, tada dar buvusiai savo žmonai, padėjęs rasti darbą koncerne, tačiau sakė neprisimenąs, kas konkrečiai jį pasiūlė. Tiesiog tada, kai jis tapo švietimo ir mokslo ministru, tuometė jo žmona dirbo ministerijai pavaldžioje įstaigoje, ir jis, siekdamas išvengti įtarimų dėl interesų konflikto, ieškojo žmonai kito darbo.

Pats G.Steponavičius pastarosiomis dienomis irgi spruko į krūmus. Jo paramos fondas ne kartą yra gavęs lėšų tiek iš „MG Baltic“, tiek iš „Mitnijos“. Tiesa, sumos nebuvo itin didelės – po porą dešimčių tūkstančių litų. Kilus skandalui, G.Steponavičius paskubėjo pareikšti, kad fondas jokios paramos iš „MG Baltic“ neprašys ir jos nepriims.

Lieka daug klausimų

Galimos politinės korupcijos skandale, kuriame kaip muselės į medų įkrito „liberalsąjūdiečiai“, yra ir daugiau keistų detalių. Prokuratūra „MG Baltic“ viceprezidentui Raimondui Kurlianskiui jau pareiškė įtarimus dėl papirkimo ir prekybos poveikio bei neteisėto disponavimo valstybės paslaptimis. Šis asmuo įtariamas perdavęs dabar jau buvusiam Seimo nariui, Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkui Eligijui Masiuliui įspūdingą sumą – 106 tūkst. eurų. Manoma, kad pinigai perduoti už tai, kad ši partija atstovautų koncerno interesams. Per kratą E.Masiulio namuose iš viso buvo rasta 250 tūkst. eurų. Prokurorai toliau aiškinasi, ar tai buvo asmeniniai E.Masiulio pinigai, ar Liberalų sąjūdžio „juodoji kasa“.

Tačiau klausimų bent kiek akylesniam stebėtojui kyla daug. Ar galėjo R.Kurlianskis šimtatūkstantinę sumą, kaip įtariama, perduoti E.Masiuliui, nežinant „MG Baltic“ prezidentui D.Mockui? Kieno tai buvo pinigai – R.Kurlianskio asmeniniai? Ar jie pagrįsti deklaracijomis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (VMI) ar banko išrašais? O jei tai buvo „MG Baltic“ pinigai, tai nejaugi tokias pinigų sumas viceprezidentas gali paimti iš banko be D.Mockaus žinios? Koks apskritai D.Mockaus vaidmuo šioje istorijoje?

Tačiau šio asmens teisėsaugininkai kol kas nejudina, jo darbo vietoje tik atlikta krata. Keista ir tai, kodėl kyšis galimai duotas pačiam partijos pirmininkui. Tai – bene pirmas toks atvejis, nors su partijomis susijusių korupcinių skandalų būta ir yra. Ne paslaptis, kad partijos turi tokius asmenis, kurie tvarko švarius ir nešvarius finansinius reikalus. O čia še tau – pats partijos pirmininkas galimai paėmė pinigus.

Priešingai nei R.Kurlianskio, kuris už grotų praleido 20 dienų, E.Masiulio prokurorai neprašė suimti, nors jis kaltinamas kur kas sunkesniais nusikaltimais – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu. E.Masiulis jau atsisakė visų pareigų, neteko Seimo nario neliečiamybės, tačiau iki šiol paliktas laisvėje.

R. Dovydėno pieš.

Pūva nuo galvos?

Po E.Masiulio atsistatydinimo kelias dienas Liberalų sąjūdžiui vadovavęs europarlamentaras Antanas Guoga iškart savo iniciatyva susitiko su Specialiųjų tyrimų tarnybos, VMI, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovais. Regis, po šių susitikimų A.Guoga pamatė padėtį Liberalų sąjūdžio viršūnėje.

„Manau, kad dauguma partijos narių yra žmonės iš idėjos, o kai kurie, kurie priklauso nuo magnatų, deja, per ilgą laiką yra padarę tam tikrų klaidų, bet negalėjo atsiriboti nuo tų klaidų ir buvo spaudžiami būtent to Kurlianskio vykdyti veiklą tų magnatų labui“, – agentūrai BNS kalbėjo A.Guoga. „Mes norime viską pasakyti, atskleisti, išsivalyti nuo šito vėžio ir judėti į priekį. Čia yra didžiulė mafijos struktūra“, – drąsiai rėžė A.Guoga, pasiūlęs atlikti partijos auditą.

Tokios europarlamentaro kalbos akivaizdžiai nepatiko liberalų elitui. Kaip iš po žemių išdygo iki tol kaip pelė po šluota tylėjusi Alytaus regiono koordinatorė Julija Mackevič ir kaip socializmo laikais pasiūlė pašalinti A.Guogą iš partijos narių. Supratęs, kad valdyba bet kokiomis priemonėmis jo atsikratys, A.Guoga savo noru paliko liberalus.

Tai, kad situacija Liberalų sąjūdžio viršūnėse kvepia labai neskaniai, patvirtino ir partijos valdybos narys europarlamentaras Petras Auštrevičius, pasisakantis už partijos naujos vadovybės formavimą. Dabartinę Liberalų sąjūdžio situaciją jis įvertino kaip „labai blogą“.

Briuselyje susitikęs su Lietuvos žurnalistais P.Auštrevičius sakė: „Jei nuoširdžiai norime išspręsti šią bėdą, turime, pasikartosiu, ne viešaisiais ryšiais tai daryti, bet priimdami realius sprendimus.“

Žmonės nusigręžė

Per trumpą laiką Liberalų sąjūdžio reitingas krito drastiškai. „Delfi“ užsakymu „Spinter tyrimai“ parodė, kad dabar už šią partiją balsuotų 6,6 proc. rinkėjų. Balandį tokių buvo 15,5 proc.

„Vienintelis dalykas, ko jie gali tikėtis, – skandalas bus „izoliuotas“ vien E.Masiuliu. Tada jie dar gali tikėtis iki 9 proc. populiarumo. Bet jei lėks daugiau galvų, jei skandalas nedings iš viešosios erdvės, padėtis tik blogės. Buvusį populiarumą jiems bus sunku susigrąžinti“, – svarstė „Valstiečių laikraščio“ kalbintas politologas Mažvydas Jastramskis.

Pasak politologo, jei liberalams suduotas itin skaudus smūgis, tai galimai į skandalą įsipainioję „darbiečiai“ nedaug ką prarado. Reitingai jų ir taip buvo žemi. Be to, tik apie 40 proc. tų, kurie pasisako už Darbo partiją, teigė, kad tikrai eis balsuoti.

Panašūs, bet nepritapę

Kaip atsitiko, kad „MG Baltic“ rankas ištiesė ne tik į savo senus sąjungininkus „liberalsąjūdiečius“, bet galimai ir į „darbiečius“? Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Stasys Šedbaras mano, kad tai galima pagrįsti tam tikru šių partijų panašumu. Pasak jo, Darbo partijos atstovai tam tikra prasme irgi yra „liberalsąjūdiečiai“, tik nepritapę.

„Kas gi galėtų remti „MG Baltic“ palankius sprendimus Seime. Suprantama, Liberalų sąjūdis. Bet juk Darbo partijos atstovai yra tos pačios laisvosios, stambiosios rinkos dalyviai, pavyzdžiui, Viktoras Uspackichas arba Kęstutis Daukšys, privatizavęs „Lentvario kilimus“.

Kam, jei ne jiems, gali rūpėti stambiajam verslui palankūs sprendimai? Socialdemokratų pozicija ne ta, taip pat abejoju, ar į mūsų partiją dėl tokių dalykų verta kreiptis“, – aiškino S.Šedbaras. Jo teigimu, net jei nepasitvirtintų įtarimai, kad koncernas „MG Baltic“ papirkinėja politikus, kai ko nepaneigsi, pavyzdžiui, kai kurių ryšių, ir pan.

S.Šedbaro manymu, nemažai įtakos galimam kyšių ėmimui turėjo politinių partijų finansavimo tvarkos pakeitimas. Anksčiau juridinis asmuo galėdavo finansiškai paremti kokią nors partiją ir tai deklaruoti. Dabar negalima to daryti. „Žmonės atrodo gražiai, puikus jų populiarumas, bet pagunda turėti laisvų pinigų per rinkimus visgi yra“, – kalbėjo politikas.

Ir ateityje vogs

Vincentas Vobolevičius, politologas

Visos partijos kažką pavagia. Esmė nėra tai, ar kažkas kažką yra pavogęs. Esmė yra tai, kaip elgiasi partija, ar ji tą žmogų „užtrumpina“, ar ji bando tą žmogų pakeisti kitais žmonėmis, kurie yra patikimesni. Ateityje vėl bus liberalų, kurie vogs, bus konservatorių, bus socialdemokratų, kurie irgi vogs. Klausimas, kaip jie susitvarkys dabar, šiuo momentu. Jei susitvarkys, tai įrodys, kad, nepaisant pasitaikančių vagysčių, jie yra rimta partija.

Faktai

Tyrimo duomenimis, R.Kurlianskis 106 tūkst. eurų E.Masiuliui perdavė gegužės 10–ąją prie Seimo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Gegužės 12 d. R.Kurlianskį sulaikė Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai. Jis buvo suimtas, tačiau po 20 dienų teismas jį paleido. Dabar jam skirtas namų areštas.

Teisėsaugininkai įtaria, kad „MG Baltic“ viceprezidentas galėjo duoti kyšį ir vienam iš Darbo partijos vadovų Vytautui Gapšiui. Jo darbo vietoje ir namuose taip pat atliktos kratos.

Prokurorai neslepia, kad su šiuo kyšininkavimo skandalu gali būti susiję ir daugiau politikų.

Rekomenduojami video