Viltys, kad ES ir Turkijos susitarimas dėl nelegalių imigrantų pažabos Europos pabėgėlių krizę, blėsta. Jų srautas vėl stiprėja: kelyje į Europą praverti nauji vartai.

Atoslūgis truko neilgai

Praėjo daugiau nei mėnuo nuo Europos Sąjungos ir Turkijos susitarimo, pagal kurį į ES šalių teritoriją iš Turkijos atvykę nelegalūs imigrantai, neatitinkantys reikalavimų pabėgėlių statusui gauti, turi būti grąžinti į Turkiją. Mainais ES įsipareigojo iš pabėgėlių stovyklų Turkijoje pasiimti lygiai tiek pat iš Sirijos atvykusių pabėgėlių. Kad kovo 20 d. įsigaliojęs susitarimas taps rimtu smūgiu žmonių kontrabandininkams, iš Turkijos į Graikijos salas siunčiantiems guminius laivelius su migrantais, turėjo patvirtinti ir teatrališki Turkijos pakrančių apsaugos tarnybos veiksmai. Jau pirmomis valandomis po susitarimo įsigaliojimo turkų pareigūnai apšaudė į Graikiją plaukiančius pabėgėlių laivelius, kurie nepakluso įsakymui keisti kursą ir sukti atgalios.

Iš pradžių atrodė, kad po bejėgiško stebėjimo, kaip į Europą kas mėnesį atvyksta šimtai tūkstančių nelegalių imigrantų iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų, pagaliau rastas efektyvus migracijos krizės sprendimas. Į Graikiją iš Turkijos traukiančių migrantų srautas kovo pabaigoje smarkiai sumažėjo, kol galiausiai visiškai išseko. Kovo viduryje į Graikijos salas per parą atvykdavo daugiau nei 1100 žmonių, o balandžio pradžioje jų sumažėjo iki 80, o dar vėliau nelegalių imigrantų skaičius nukrito iki nulio.

Deja, atoslūgis truko neilgai: praėjusios savaitės pabaigoje Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) atstovai pranešė, kad į Graikiją iš Turkijos atvykstančių migrantų vėl ėmė daugėti. Per tris dienas jų skaičius išaugo iki 150 per parą. Pasak IOM atstovo spaudai, tai rodo, kad migracijos kelias iš Turkijos į Graikiją, kuris dar visai neseniai buvo laikytas uždarytu, vėl atsigauna. Galbūt dėl oro sąlygų, gal dėl įvairių kitų priežasčių, o gal ir dėl to, kad kontrabandininkai tampa išradingesni.

Spygliuotos tvoros neapsaugo

Kol kas sunku pasakyti, ką reiškia naujoji tendencija. Kad ir kaip būtų, kalbėti apie Europos pabėgėlių krizės suvaldymą per anksti: juk masinės migracijos į Europą priežastys išliko tos pačios. Jei šimtai tūkstančių žmonių veržiasi į Senąjį žemyną ieškodami geresnio gyvenimo, jie ilgainiui ras vienokį ar kitokį būdą, kaip į jį patekti. Net jeigu ES pavyktų visiškai uždaryti vadinamąjį Balkanų koridorių, patį trumpiausią nelegalios migracijos iš Turkijos į Vakarų Europos šalis kelią, neišvengiamai atsiras naujų. Austrijos dienraštis „Die Presse“ skelbia, kad Europos vartais pramintą Graikiją gali pakeisti Bulgarija.

Apie tokį pavojų Bulgarijos premjeras Boyko Borissovas ES vadovus perspėjo dar kovo viduryje. Jo teigimu, jeigu dėl ES ir Turkijos susitarimo pavyktų uždaryti Graikijos vartus, žmonių kontrabandininkai ieškotų naujo nelegalių migrantų gabenimo maršruto, o pats patogiausias taptų iš Turkijos į Bulgariją. Nors Bulgarija pasienyje su Turkija pastatė 4,5 m aukščio ir kone metro pločio spygliuotos vielos tvorą, tačiau kiekvieną dieną pro ją įsigudrina prasmukti po kelias dešimtis žmonių.

„Die Presse“ apžvalgininkų teigimu, tai, kad po ES ir Turkijos susitarimo Austrijoje kasdien sulaikoma po maždaug 200 pabėgėlių, patvirtina, kad atsirado naujas nelegalios migracijos maršrutas, besidriekiantis per Bulgariją. Austriją pasiekę migrantai kiekvieną dieną pateikia po 120 prašymų pabėgėlių statusui gauti. Neverta abejoti, kad dar bent keli šimtai, kurių nepavyksta sulaikyti policijai, skuba per Austriją į kitas Vakarų Europos šalis – Prancūziją, Vokietiją, Daniją ar Švediją. Su Austriją pasiekusiais pabėgėliais bendravę austrų žurnalistai išsiaiškino, kad žmonių kontrabandininkai žaibiškai reagavo į pasikeitusią situaciją Graikiją ir Turkiją skiriančioje Egėjo jūroje. Ja plukdyti nelegalius migrantus tapo pavojingiau, nes jūroje patruliuoja NATO laivai, kontrabandininkus gaudo Turkijos pakrančių apsaugos pareigūnai.

Į Austriją po sunkios kelionės pagaliau atvykęs afganistanietis Amsas žurnalistams papasakojo, kad, kontrabandininkų padedamas, per Iraną pasiekęs Turkiją, o tada kartu su kitais jų „klientais“ pasukęs Bulgarijos sienos link. Įsmukę į Bulgariją, nelegalūs imigrantai esą pasijuto lyg košmare. „Tai pati blogiausia šalis per visą kelionę. Policininkai sugavo mus miške, visus sumušė, atėmė pinigus ir telefonus“, – pasakojo Amsas. Jis kartu su bendražygiais buvo uždarytas laikinojo sulaikymo stovykloje netoli Sofijos. „Mes ten beveik negaudavome nei maisto, nei vandens. Tai buvo siaubinga“, – guodėsi Prancūziją norėjęs pasiekti vyras. Jo teigimu, už pabėgimą iš šios stovyklos jam teko pakloti kelis tūkstančius dolerių, todėl jis jau nebeturėjęs už ką tęsti kelionę į Prancūziją. Laimė, šiek tiek paskolinti pažadėjo draugas, ir dabar jis laukia, kol bus atsiųsti pinigai.

Kas toliau – minų laukai ir kulkos?

Serbijos sostinėje Belgrade įkurtoje laikinoje pabėgėlių priėmimo stovykloje apgyvendinti pakistaniečiai, afganai, sirai, marokiečiai, sudaniečiai, taip pat atvykėliai iš Šri Lankos ir kitų tolimesnių šalių neslepia, kad dauguma dabar į Europą vyksta per Bulgariją. Nors smarkiai sumažėjus nelegalių imigrantų srautui per Egėjo jūrą Europos Komisija paskubėjo paskelbti, kad žmonių kontrabandininkų verslo modelis sužlugdytas, Belgrade veikiančio Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, globos centro direktorius Radosas Djurovičius nusiteikęs ne taip optimistiškai. „Balkanų maršrutas tikrai neuždarytas, kontrabandininkų tinklų verslas vėl atgijo“, – sakė jis austrų žurnalistams. R.Djurovičiaus teigimu, vėl tūkstančiai žmonių traukia į šiaurę per Serbiją, 80 proc. jų yra atvykę iš Bulgarijos. Kadangi Serbija atsisako priimti Vengrijoje sulaikytus iš jos atvykusius pabėgėlius, šie tęsia savo kelionę į vakarus per Austriją.

Pabėgėliams toliau skverbiantis į Europą pro naujais vartais nelegalios migracijos kelyje tapusia Bulgariją, kaimyninės valstybės skuba tverti naujas sienas. Vengrija pranešė atstatanti pasienio užtvaras pasienyje su Serbija ir ruošiasi užtverti sieną su Rumunija. Austrija 30 km pasienio ruože su Vengrija pradėjo statyti spygliuotos vielos tvorą, motyvuodama tokį sprendimą tuo, kad Serbijos ir Vengrijos siena yra „skylėta“. Austrijos gynybos ministras Hansas Peteris Doskozilas žurnalistams patvirtino: naujausi duomenys rodo, kad kontrabandininkai žino aplinkinius kelius į Vakarų Europą. Pasak jo, kol išorinės ES sienos nėra patikimai saugomos, Austrijos Vyriausybė bus priversta naudoti griežtas pasienio kontrolės priemones.

Ar įmanoma į Europą besiveržiančius nelegalius migrantus sustabdyti spygliuotos vielos tvoromis? Gal ginkluotų pasieniečių, tarnybinių šunų jau per mažai? Kas toliau: minų laukai pasienyje, įsakymai šaudyti į tvoras ardančius ir pro landas įsmukti į ES teritoriją skubančius žmones? „Tvoros – beprasmiškas dalykas, iliuzija, – tvirtino nuolat su pabėgėliais bendraujantis R.Djurovičius. – Jų neįmanoma sustabdyti, kol nebus pašalintos žmones bėgti verčiančios priežastys.“