Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai atliko išsamų tyrimą, kuris parodė, kokių žemės ūkio specialistų Lietuvai reikės 2020-aisiais. Vadinasi, jau kitąmet ir universitetai, ir kolegijos, ir profesinės mokyklos stojančiuosius turėtų paveikti taip, kad jų lūkesčiai kaip įmanoma labiau atitiktų valstybės prognozes. Vertindami 2016 metų rezultatus galime daryti išvadą, kad tarp dažniausiai studentų besirenkamų profesijų bei valstybės lūkesčių ir realybės žiojėja gili praraja.

Bandys koreguoti

Profesiją dažnas renkamės įsiklausydami į vidinį savo balsą. Tačiau svarstant, kokią specialybę įgyti, pravartu turėti kuo daugiau informacijos apie jos paklausą ateityje. Ypač šiais paklausos ir pasiūlos karaliavimo laikais. Ir ypač šiuo metu, kai mūsų valstybėje keičiasi kartos. Ne tik į politiką, bet ir į daugelį ūkio sričių ateina arba artimiausiais metais ateis jaunų žmonių. Tokiu metu labai svarbu nesuklysti arba bent padaryti mažiau klaidų – tiek piliečiams, tiek valstybei, kuri gali žmonių pasirinkimą pakoreguoti taip, kad jiems kiltų noras pasirinkti šaliai reikalingas specialybes.

Žemės ūkio specialistų poreikio analizę atlikę ASU mokslininkai viliasi, kad jų darbas nedulkės Vyriausybės stalčiuose. Šiam tyrimui vadovavęs ASU profesorius Jonas Čaplikas pabrėžė: „Lietuvoje jaunų žmonių labai trūksta, todėl būtina įjungti valstybinio reguliavimo mechanizmą. Pagal naujai patvirtintą Mokslo ir studijų įstatymo redakciją tikslinio finansavimo lyg ir nebebus, tačiau Žemės ūkio ministerija galės finansuoti kai kurias studijų programas. Taigi remdamasi mūsų atliktu tyrimu, ministerija galėtų pagrįsti finansavimą. Tikiuosi, kad bus pasitelkta ir daugiau reguliavimo mechanizmų.“

Pavojaus signalas

Mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai – lyg pavojaus signalas. Štai universitetinį bakalauro išsilavinimą pretenduojančių įgyti agronomų kitąmet reikėtų priimti 166, o šįmet priimta 122. Pastarąjį rezultatą J.Čaplikas laiko geru: „Tik 2013–2014 metais agronomų buvo rengiama tiek, kiek reikės, o šįmet įstojo mažiau, nei reikėtų.“

Ne geresnė ir kitų specialistų rengimo padėtis. Štai gyvulininkystės technologų reikėtų parengti 70, o studijuoti priimtas 51. Žemėtvarkos specialistų reikėtų parengti 53, o priimtas tik 21. Ateityje trūks hidrotechninės statybos inžinierių – reikėtų 55, o priimta tik 16. Tiesa, statybos inžinieriai rengiami ir pagal kitas programas, o persikvalifikuoti nesunku. Itin didelę paklausą turi žemės ūkio mechanikos inžinerijos specialistai – jų parengti reikėtų 176, o studijuoti priimti tik 49. Taigi jų trūks. Kita vertus, nubyra ir dalis įstojusiųjų. Kodėl?

„Mūsų žiniomis, privačios struktūros geresnius jaunus specialistus išgraibsto dar net nebaigusius mokslų. Pasiūlo itin gerus atlyginimus, ir šie susigundo“, – teigė J.Čaplikas ir pridūrė, kad studentų noras rinktis specialybes, susijusias su maisto žaliavų kokybės ir saugos kontrole, nepamatuotas – jų reikėtų du kartus mažiau nei yra rengiama. Pasak profesoriaus, suveikė nepagrįsti studentų, o gal ir jų tėvų lūkesčiai. Paradoksali situacija susiklosčiusi ir veterinarijos srityje. Priimama studijuoti net šiek tiek daugiau nei reikėtų, tačiau tik vienas kitas veterinarijos specialistas pasirenka darbą žemės ūkio srityje.

„Jie net neslepia neketinantys dirbti žemės ūkyje – mieliau imasi gydyti naminius gyvūnus“, – sakė J.Čaplikas.

J.Čaplikas

Darbininkų poreikis

Pasak tyrime dalyvavusios ASU doc. Ritos Mičiulienės, nors žemės ūkio darbų našumas išaugs, tačiau 2020 metais reikės daugiau ir kvalifikuotų darbininkų. Deja, kolegijos ir profesinės mokyklos jų rengia vis mažiau. Pavyzdžiui, 2016-aisiais minėtos įstaigos parengė 648 specialistus, o po trejų metų jų reikės beveik 900. Kas dirbs? Jeigu kolegijos ir profesinės mokyklos nesusidoroja su šia užduotimi, gal galėtų prisidėti ASU?

„Įdomi mintis, deja, ASU to negali imtis dėl Mokslo ir studijų įstatymo – jame aiškiai parašyta, kokias studijas gali rengti universitetas. Šiek tiek apmaudu, nes kai kurie studentai nesugeba išsilaikyti ir palieka universitetą. Jeigu turėtume galimybių jiems pasiūlyti žemesnio lygio studijas, neabejoju, kad kai kurie būtų puikūs žemės ūkio specialistai“, – svarstė J.Čaplikas.

Kupiškyje ūkininkaujantis Zigmantas Aleksandravičius kritikavo žemesnio lygio žemės ūkio mokyklas. „Štai Kupiškio technologijos ir verslo mokykla (buvusi žemės ūkio mokykla) rengia padavėjus, virėjus ir kt. Mokyklos vadovams siūlėme rengti ir žemės ūkio specialistus, tačiau nesulaukėme pritarimo“, – teigė jis.

Lieka viltis, kad ASU pavyks glaudžiau bendradarbiauti su kolegijomis ir profesinėmis mokyklomis.

Migrantai neišgelbės

Neretai pasigirsta aiškinimų, kad specialistų trūkumą žemės ūkyje ateityje išspręs nematoma laisvosios rinkos ranka – esą į Lietuvą pasikviesime žemės ūkio specialistų iš kitų šalių.

„Tai gal pasikvieskime ne tik žemės ūkio specialistų, bet ir parlamentarų, ministrų... Einant tokiu keliu nereikėtų stebėtis, jeigu migrantai mūsų gelbėti atvyktų su ginklais ir tankais“, – ironiškai vertino tokius pasiūlymus Žemės ūkio rūmų direktorius Sigitas Dimaitis.

„Realybėje viskas vyksta atvirkščiai. Pavyzdžiui, apie 30 procentų baigusiųjų veterinarijos mokslus išvyksta dirbti į kitas šalis. Negalime taip švaistyti savo lėšų – manau, jeigu Lietuvoje baigei mokslus, privalai pagal įgytą specialybę 3–5 metus čia dirbti“, – siūlė įvesti tvarką Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

„Atvykėliams prigyti Lietuvos kaimuose būtų sudėtinga. Kiekviena šalis turi savo specifiką, be to, gal ir tikėjimo skirtumai turėtų įtakos, sunku būtų ir susikalbėti. Ar ne daugiau laimėtume labiau remdami savo specialistus?“ – svarstė Z.Aleksandravičius, beje, savo ūkio mechanizatorius parengęs nuosavomis lėšomis.

Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos arbės prezidento Jeronimo Kraujelio, pasikliauti atvykėliais vargu ar galima. „Šiuolaikinė žemės ūkio technika labai brangi, kompiuterizuota, taigi abejoju, ar būtų įmanoma migrantus išmokyti ja naudotis. Be to, nemanau, kad ūkininkai tokiais specialistais pasitikėtų. Be abejo, mažiau kvalifikuotiems darbams jie tiktų, bet ir jiems Lietuva bus patraukli gal tik po dešimties metų“, – teigė jis.

Kokia išeitis?

Z.Aleksandravičius įsitikinęs, kad studijų finansavimo ir kitokius valstybės galioje esančius klausimus reikia spręsti ne po metų ar kelerių, o jau rytoj arba bent pradėjus dirbti naujai Vyriausybei: „Juk tai nesudėtinga, tereikia priimti sprendimą ir jį vykdyti.“

Pasak J.Kraujelio, valstybė turi ne retkarčiais, bet nuolat sekti, kiek žemės ūkio specialistų šalyje dirba, prognozuoti jų poreikį ir pagal tai skirti tikslinį finansavimą žemės ūkio specialistus rengiančioms aukštosioms ir žemesnio lygio mokykloms. „Jeigu tai paliksime studentų lūkesčiams, nesitikėkime gerų rezultatų. Tokiu atveju nuostolių neišvengs ne tik valstybė, bet ir neperspektyvias specialybes pasirinkę jaunuoliai bei jų tėvai“, – teigė jis.

J. Kraujelis

„Jeigu trūksta kokios nors srities specialistų, nesitikėkime stebuklų – reikia sudaryti patrauklias sąlygas, kad jauni žmonės norėtų tokias profesijas įgyti. Sąlygos turi būti sisteminės, garantuotos, ilgalaikės“, – siūlė ŽŪR direktorius S.Dimaitis.

Senieji traukiasi, o pamainos nėra

Antanas Baura, Anykščių rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjas

Mane stebina ne tai, kad jauni žmonės renkasi ne tas specialybes, kurių labiausiai reikia valstybei, o tai, kad valstybė nesistengia, jog jaunuoliai susidomėtų šaliai svarbiomis profesijomis. Galiu tik patvirtinti, kad kai kurių sričių kvalifikuotų žemės ūkio specialistų trūksta jau dabar, taigi jeigu nieko nedarysime, po 3–4 metų jų trūkumas bus dar didesnis. Senoji žemės ūkio specialistų karta traukiasi, tačiau neretai neturime kuo jos pakeisti. Štai, mano žiniomis, vieno kaimyninio rajono savivaldybė net kelerius metus ieškojo Žemės ūkio skyriaus vedėjo – skelbdavo konkursus, bet norinčiųjų eiti šias pareigas neatsirasdavo. Taip neturėtų būti. Gal tiesiog trūksta informacijos, gal valstybės institucijos nesusikalba?  Valstybė turi parengti tokią sistemą, kad mokymo įstaigos įvertintų specialistų poreikį.

Kvalifikuotų darbininkų poreikis

• Žemės ūkio darbininkas – 745
• Agroserviso darbininkas – 133
• Melioracijos darbininkas – 23
• Gyvulių prižiūrėtojas – 65

Universitetinių studijų pirmos pakopos (bakalaurų) specialistų poreikis

• Žemės ūkio inžinierius – 132
• Agronomas – 131
• Gyvulininkystės technologas – 56
• Hidrotechninės statybos inžinierius – 37

Universitetinių studijų antros pakopos (magistrų) specialistų poreikis

• Veterinarijos gydytojas – 73
• Žemės ūkio inžinierius – 28
• Agronomas – 23
• Žemėtvarkininkas – 14

(Šaltinis: ASU)