Mokslininkai skambina pavojaus varpais – Prancūziją ištiko nematyta ekologinė katastrofa. Dėl intensyvaus pesticidų naudojimo ėmė smarkiai mažėti laukų ir miškų paukščių.

Ekologinė katastrofa

Neseniai paskelbti Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS), nacionalinio gamtos istorijos muziejaus ir kitų mokslo įstaigų atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad šalyje sparčiai nyksta kelių dešimčių rūšių paukščių populiacijos. Vienas tyrimo autorių biologas Benoit Fontaine'as pareiškė, kad padėtis yra katastrofiška. „Mūsų kaimiškos vietovės taps tikrų tikriausia dykuma“, – pareiškė jis šalies spaudos atstovams.

Tyrimas atskleidė, kad per 15 praėjusių metų paukščių populiacijos Prancūzijos kaime sumažėjo trečdaliu. Nyksta dešimtys paukščių rūšių, kai kuriais atvejais jų skaičius yra sumažėjęs dviem trečdaliais. Pasak mokslininkų, rudųjų devynbalsių, sodinių startų, dirvinių vieversių ir kitų anksčiau plačiai paplitusių paukščių rūšių populiacijos sumažėjo mažiausiai 30 proc., palyginti su šio amžiaus pradžios sparnuočių stebėjimo duomenimis. Vien pievinių kalviukų – migruojančių paukščių giesmininkų – Prancūzijoje sumažėjo kone 70 proc. Nacionalinio gamtos istorijos muziejaus atstovų teigimu, tokio rūšių nykimo tempas ir mastai artėja prie ekologinės katastrofos lygmens.

Prancūzų biologų teigimu, pagrindinė priežastis, kodėl kaimiškose vietovėse sparčiai nyksta paukščiai, – smarkiai sumažėjęs vabzdžių skaičius. O jų mažėja dėl intensyvaus pesticidų naudojimo žemės ūkyje, ypač auginant tokias monokultūras kaip kviečiai ir kukurūzai.

„Laukuose mažai beliko vabzdžių, tai ir yra problemos esmė“, – teigia CNRS ekologas Vincentas Bretagnolle. Anot jo, naujausi tyrimai rodo, kad tokia tendencija būdinga visai Europai. Skraidančių vabzdžių skaičius per pastaruosiuss 30 metų esą yra sumažėjęs iki 80 proc., o paukščių populiacija sumenko daugiau nei 400 mln.

Nors Prancūzijos valdžia yra užsibrėžusi iki 2020-ųjų pesticidų naudojimą sumažinti per pusę, jų pardavimo mastas vis didėja. Europos Sąjungos statistikos tarnybos duomenimis, 2014 m. šioje šalyje buvo parduota daugiau kaip 75 000 tonų pesticidų aktyvių ingredientų.

„Blogiausia, kad įvairių paukščių rūšių populiacijos vienodu tempu mažėja tiek kaimiškose vietovėse, tiek miškuose“, – pabrėžia V.Bretagnolle. Pasak mokslininko, tai rodo, kad blogėja visos žemdirbystės ekosistemos kokybė.

Prancūzijoje atlikto tyrimo, paremto šimtų įvairiose šalies vietose gyvenančių ornitologų stebėjimais, duomenimis, paukščių populiacijų nykimo procesas 2016 ir 2017 metais dar labiau paspartėjo. Tačiau, pasak mokslininkų, paukščių šalyje mažėja ne tik dėl maisto trūkumo, bet ir įvairių kitų priežasčių. Tarp jų minimas miškų plotų mažėjimas, anksčiau plačiai paplitusios praktikos palikti laukus dirvonuoti atsisakymas, ypač sparčiai plintantis monokultūrų auginimas.

„Jei norima išvengti neatitaisomų padarinių, visi žemės ūkio gamybos subjektai privalo veikti kartu ir pakeisti ligšiolinę praktiką“, – tvirtina biologas B.Fontaine'as.

Vis gausesnis pesticidų naudojimas masiškai naikina vabzdžius – žemiausią mitybos grandinės dalį. Scanpix nuotr.

Pasikeitęs Anglijos kaimas

Paukščių grėsmingai mažėja ne tik Prancūzijoje. Moderni žemdirbystė sunaikino milijardus vabzdžių bei daugybę paukščių ir Didžiojoje Britanijoje, teigia britų dienraštis „Guardian“. Per pastaruosius 50 metų, vis labiau intensyvėjant žemės ūkiui, šalyje perpus sumenko biologinė įvairovė, o paukščių, drugių, laukinių gėlių, be kurių neįmanoma įsivaizduoti senojo gerojo Anglijos kaimo, rūšys atsidūrė prie išnykimo ribos.

Pasak „Guardian“, geriausiai šį procesą iliustruoja laukų paukščių populiacijų mažėjimas. Nuo 1970 iki 2015 m. šių sparnuočių sumažėjo 56 proc. Ornitologų skaičiavimais, per šį laikotarpį kaimiškojoje Anglijoje nebeliko mažiausiai 44 mln. paukščių. Kadaise tokios įprastos, daugelio akis džiuginusios paukščių, vabzdžių ir augalų rūšys kaip pempės, margasparnės musinukės, gegutės, paprastieji purpleliai, pieviniai perlinukai, rugiagėlės šiandien dideliuose šalies plotuose jau nebesutinkamos. Atėjęs pavasaris vėl nudažys laukus vaiskia žalia spalva, tačiau, pasak dienraščio apžvalgininko Michaelo McCarthy, išskyrus pesticidų nusodrintą „betoninę“ pasėlių žalumą, daugeliu atvejų tai bus tik negyvas peizažas. Visą padėties dramatizmą suvokia dar nedaugelis. Esą dauguma britų vis dar nesupranta, kad nuo to laiko, kai iširo populiarioji muzikos grupė „The Beatles“, Anglijoje prarasta bent pusė laukinės gamtos. Mokslininkai perspėja, kad rūšių nykimas dėl intensyvios žemdirbystės gresia visai Europai: esą ateityje šiam žemynui iškils grėsmė pamiršti, kas yra biologinė įvairovė.

Ekspertai problemą įvardija be užuolankų: dėl visko kaltas žemės ūkio gamybos intensyvinimas. Trys europiečių kartos stengėsi žemės ūkį žemyne padaryti našesnį ir galiausiai užvertė jį pigiais maisto produktais. Tačiau už tai teko sumokėti baisią ekologinę kainą, kurios tikrąją išraišką pradedame suvokti tik dabar. Ji sietina su visuotiniu pesticidų naudojimu: mes semiame naudą iš žemės ūkio, kuris pagrįstas nuodais. Šie nuodai naikina vis daugiau vabzdžių, kurie yra natūralios gamtinės maisto grandinės pamatas.

Pastaraisiais metais mažai ką domino vabzdžių nykimo mastas. Ir tai suprantama, juk žmonėms vabzdžiai nerūpi. Tačiau skaičiai iškalbingi, rašo „Guardian“. Praėjusį rudenį daug ką šokiravo faktas, kad nuo 1989-ųjų, kai buvo sugriauta garsioji Berlyno siena, skraidančių vabzdžių kiekis Vokietijos gamtos draustiniuose sumažėjo mažiausiai 76 proc.

Tiesa, Didžiosios Britanijos vyriausybė jau imasi priemionių padėčiai taisyti: parengtas ir šių metų pradžioje paskelbtas naujas gamtosaugos planas, pradėtos konsultacijos dėl aktualiausių žemės ūkio gamybos bei ekologijos problemų. Pagal šį planą (ir iš dalies dėl išstojimo iš ES) išmokos anglų ūkininkams bus mokamos ne už produkcijos mastą ar dirbamos žemės plotą, o atsižvelgiant į gamtosaugai palankias priemones, kurių imtųsi savo ūkiuose. Tokia programa esą remsis principu „visuomenės pinigai – už naudą visuomenei“, o aplinkos apsaugos interesai bus pripažįstami prioritetiniais visuomenės tikslais. Belieka tikėtis, kad pakeistas požiūris į tiesiogines išmokas britų ūkininkams ilgainiui padės susigrąžinti į Anglijos kaimą ir pempes, ir rugiagėles.