Preliminariais skaičiavimais, rugsėjį į mokyklas turėtų ateiti per 29 tūkst. pirmokų, t. y. maždaug 500 daugiau nei pernai ir apie 1 000 daugiau nei užpernai. Prisiminkime 2008–2009 m. gimstamumo bumą Lietuvoje – dabar į pirmą klasę renkasi būtent tada gimę vaikai.

Teks rinktis kitą įstaigą

Ūgtelėjęs pradinukų skaičius nedžiugina taip, kaip norėtųsi. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, bendras mokinių skaičius šalyje sumažėjo keliais tūkstančiais. Pavyzdžiui, Kaune šiemet laukiama 13 tūkst. mažiau mokinių, todėl miesto taryba pritarė mokyklų reorganizacijai, dalį jų sujungiant. Dėl šios priežasties kai kuriems moksleiviams teks rinktis kitas mokymosi įstaigas.

Laidojamos mokyklos ir Lietuvos rajonuose. Tarkime, Varėnos rajone, mažėjant vaikų skaičiui, naikinamos Liškiavos, Nedzingės ir Merkinės pagrindinės mokyklos. Šiemet planuojama uždaryti ir Skuodo rajono Notėnų pagrindinę mokyklą. Dėl to darbo neteks 24 darbuotojai.

Kėdainių rajone taip pat mažėja klasių. 2011–2012 m. čia buvo sukomplektuota 501 klasė, 2014–2015 m. – 419 klasių, o 2016–2017 m. numatomos tik 404 klasės.

Sumažėjus mokinių skaičiui, uždaromos ir atokiuose Panevėžio rajono kaimuose esančios pustuštės mokyklos. Šių metų rudenį durų nebeatvers viena mokykla, o iki 2020 m. – dar septynios. Pasak Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstučio Rimkaus, rajone sumažėjo apie 460 mokinių, palyginti su 2012 m. Todėl nuo 2016-ųjų rugsėjo 1 d. bus uždarytas Velžio gimnazijos Katinų pradinio ugdymo skyrius, kurį lankė 11 mokinių. Kurganavos skyriaus 1–4 klasių mokiniai bus vežami į Miežiškių pagrindinę mokyklą, o Kurganavos skyrius taps Miežiškių pagrindinės mokyklos Trakiškio ikimokyklinio ugdymo skyriumi.

Smūgis bendruomenei

Pasak Šilutės rajono Gardamo seniūno Tomo Balčyčio, vaikų skaičius miestelyje kiekvienais metais keičiasi: tai didėja, tai mažėja. „Tačiau kai gyvenvietėje uždaromas židinys, kuriame dirba išsilavinę žmonės, yra labai blogai, – skundėsi seniūnas. – Deja, viską lemia finansai. Seniūnijoje jau buvo uždaryta keletas pradinių mokyklų, tačiau juk nelaikysi 5 mokytojų dėl 5 vaikų. Žinoma, tėvams iškyla sunkumų, susijusių su vaikų nuvežimo į miesto mokyklas galimybėmis.“

T.Balčyčio teigimu, uždarius mokyklas mokytojai neliko bedarbiai, jie susirado kitus darbus.

Uždarius švietimo įstaigą suduodamas skaidus smūgis bendruomenei. Tai pripažino ir Šilutės seniūnijos galva Raimondas Steponkus: „Likvidavus mokyklą neretai prarandama vieta, kur gali susirinkti bendruomenė, juk mokyklų salėse vyksta gyventojų šventės ar susirinkimai.“

Žada daugiau saugumo

15min. nuotr.

Audronė Pitrėnienė, švietimo ir mokslo ministrė

Prognozuojama, kad šiemet į bendrojo ugdymo mokyklas ateis 7 tūkst. mažiau mokinių nei pernai. Kol kas tikslių skaičių, kiek rajonuose sumažės mokyklų, neturime. Pernai jų sumažėjo 7 savivaldybėse, panašus skaičius tikėtinas ir šiais metais. Remiantis dabar turimais duomenimis, gautais iš 42 savivaldybių, uždaromos 6 pagrindinės mokyklos. Paprastai jos tampa kitų, didesnių mokyklų pradinio ugdymo skyriais, taigi mokykla lieka, tačiau mažesnė.

Naujų mokyklų niekur neplanuojama steigti, tačiau planuojama atidaryti naują darželį Vilniaus pašonėje – Riešės gimnazijos Avižienių ikimokyklinio ugdymo skyrių. Numatoma, kad veiks trys grupės: viena lopšelinukų ir dvi darželinukų.

Pirmą kartą nustatyta visoms savivaldybėms bendra mokinių vežimo tvarka. Iki šiol tokio dokumento nebuvo, bendrus saugaus mokinių vežimo principus mokykliniu autobusu šiek tiek reglamentavo tik Kelių eismo taisyklės, o savivaldybės buvo parengusios savo tvarką.

Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarkos apraše akcentuojamas mokinių saugumas. Detaliai apibrėžta, ką kiekvienas atsakingas asmuo – mokyklos vadovas, už mokinių vežimą atsakingas darbuotojas, vairuotojas – turi padaryti, kad mokinio kelias į mokyklą ir iš jos būtų saugus. Nustatyta, kaip sudaryti saugų ir patogų maršrutą, kaip numatyti saugias sustojimo vietas, kad vaikams nereikėtų pereiti kelio. Jeigu įvyksta avarija ar nenumatytas įvykis, mokinių negalima palikti be priežiūros.

Nauja tai, kad ikimokyklinukus ir neįgalius mokinius, negalinčius savarankiškai vaikščioti, visą kelią nuo mokyklos iki autobuso, taip pat nuo autobuso iki mokyklos turi lydėti suaugęs asmuo.