Šiemetę javapjūtę šalies žemdirbiai pradėjo kiek anksčiau, tačiau darbus gerokai pristabdė praėjusią savaitę per Lietuvą nusiritę lietūs. Jie atnešė ne tik daug drėgmės, bet kai kur ir išguldė jau baigiančius bręsti javų laukus.

Ir sėklai, ir prekybai

Į žieminių rapsų laukus Šakių, Vilkaviškio bei Marijampolės žemdirbių kombainai išvažiavo liepos antrąją savaitę, tačiau jų darbus pristabdė liepos 16-osios liūtis ir po to buvusios lietingos dienos. Pasak Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjos Irenos Žemaitienės, žemdirbiai į rapsų laukus išvažiavę antrąją liepos mėnesio savaitę dar dejavo, kad grūdai drėgnoki – drėgnumas siekė apie 20 proc. Liepos 15 dieną grūduose buvo belikę jau tik apie 8–9 proc. drėgmės, bet liepos 16 dieną Zanavykijoje labai daug prilijo.

„Kas dar spėjo nusiimti iki lietaus, tiems labai pasisekė. Mūsų rajone pripylė kaip reikiant, tai ir darbai laukuose buvo visiškai sustoję“, – teigė I.Žemaitienė, dar negalėjusi tiksliai pasakyti, kiek rajone įsibėgėjusi javapjūtė.

Praūžęs lietus sunokusioms kultūroms, ypač žieminiams rapsams, galėjo pakenkti – kiek nors jų net ir „nukulti“. I.Žemaitienei ūkininkai skundėsi, kad kai buvo praėjęs lietus su ledais, tai net pačios ankštaros kai kur nubirusios gulėjo ant žemės. „Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, ūkininkavimas yra tarsi loterija, jau ką duoda iš dangaus, tas ir paveikia visą derlių. Vėjas, škvalas, dar kas nors“, – vardijo Šakių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėja.

Pirmąją pjūties savaitę Šakių rajone žieminių rapsų buvo prikuliama apie 3,5 tonas iš 1 ha. Prognozuojama, kad bendras rapsų derlius šiemet rajone bus beveik 30 proc. mažesnis nei pernai, nes kuliant rapsus įtakos turi ne tik ne itin palankios oro sąlygos, bet ir tai, jog šiemet dėl pavasario bei vasaros pradžioje vyravusios sausros pačios rapsų sėklos yra smulkesnės nei ankstesniais metais.

I.Žemaitienės teigimu, šiuo metu rapsų augintojams labai svarbu ne tik kuo greičiau ir kuo sausesnius rapsus nukulti, bet ir pelningiau derlių parduoti. Superkant rapsus kol kas problemų nekyla. Nors rajone yra ir ne vienas ūkininkas, kuris visų nukultų rapsų supirkėjams vežti neskuba – dalį pasilieka sau sėklai ar ketina parduoti kaip sėklinius.

Šakių rajone kombainai burzgia ne tik rapsų laukuose – po truputį vienas kitas jau suka ir į žieminių kviečių laukus – geltonuodami šie iš tolo skelbia apie jų pilną brandą.

Geras aliejingumas

Marijampolės krašto ūkininkai žieminių rapsų derliumi per daug nesiskundžia. Sausros padarytos žalos rapsų derliui teigia nejaučiąs ir apie 100 ha žieminių rapsų auginantis Kūlokų kaimo ūkininkas Juozas Bekampis. Ten, kur žemės sunkesnės, jo išaugintų rapsų derlingumas siekia apie 4 tonas grūdų iš 1 ha, kur lengvesnės žemės – derlingumas prastesnis, siekia apie 3 tonas. Tad bendras derlingumo vidurkis, ūkininko nuomone, sudarys apie 3,5 tonos iš hektaro.

„Žieminius rapsus sausra paveikė mažiausiai. Ypač kur sunkesnės žemės. Nors grūdai kiek smulkesni ir jų kiek mažiau, pati rapsų grūdų kokybė yra aukšta – jų aliejingumas yra labai geras – apie 44–45 proc. Todėl kiek menkesnį derlių atsvers geresnė jo kokybė“, – vylėsi ūkininkas.

Deja, kitų kultūrų derlingumu ūkininkas džiaugtis kol kas nedrįsta, nors pripažįsta, kad neblogo derliaus tikisi net iš žirnių, kurie šiemet užaugo toli gražu ne pas kiekvieną ūkininką. Mat tai gan lepi, reikli drėgmei kultūra. Todėl žirniai labiausiai nukentėjo ten, kur buvo sėti į lengvą dirvą – ten jiems pritrūko drėgmės. J.Bekampio laukuose žemės kiek sunkesnės, drėgmė juose išsilaikė ilgiau, todėl ir derlius turėtų būti neblogas.

„Pernai irgi prognozavo, kad bus žymiai didesnis ir geresnis derlius, bet, kai pradėjome kulti, nusivylėme – ėjome aplink kombainus, žiūrėjome, sakome, gal kur nors iš jo byra, nes javai atrodė gražiai, varpos buvo gražios, o į bunkerį grūdų nebyrėjo“, – aiškino J.Bekampis.

Bėda viena nevaikšto

Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas, Žemės ūkio rūmų Marijampolės žemdirbių savivaldos organizatorius Sigutis Jundulas teigė, kad iki liūčių nemaža dalis Marijampolės krašto ūkininkų suspėjo nukulti rapsus, liko tik nebent vėlyvesnių veislių ir tai – tik pas kai ką.

Sigutis Jundulas

„Vidutiniškai iš hektaro rapsų augintojai kūlė po 3–3,5 tonos, kai kitais metais būdavo ir po 4,5–5 tonos. Todėl rekordų šiemet tikrai nėra – jis sudaro apie 80 proc. pernykščio derliaus“, – tvirtino S.Jundulas, neslėpdamas, jog šiuo metu net ir žieminių javų laukuose iš trijų susiformavusių varpų tik viena gali būti suformavusi grūdus, panašiai yra ir su rapsų ankštaromis – ne iš kiekvienos jų išbyrėjo grūdai. Todėl ir derlius kuklesnis.

Žemdirbių pastebėjimu, drėgmės trūkumas mažiausiai įtakos turėjo žieminiams rapsams, nes jie iš rudens suspėja suformuoti gerą šaknų sistemą. Tuo metu vasarinių rapsų, javų augintojai, kurių nėra daug, derliumi tikrai bus nusivylę. Mat Marijampolės krašte gegužės–birželio mėnesiais, kai pats augalų augimas, kai formuojasi produktyvūs jų stiebai, lietaus buvo penkiskart mažiau nei įprastai.

S.Jundulo teigimu, praėjusią savaitę siautę lietūs ne tik sustabdė jau pradėjusią „įsivažiuoti“ javapjūtę, bet ir apsunkino žemdirbių galimybes iš laukų surinkti net ir tą derlių, kuris šiemet užderėjo. Mat jau praėjusią savaitę ankstyvųjų veislių žiemkenčiai buvo beveik išnokę ir betrūko saulės, kad grūdai natūraliai išdžiūtų. Tačiau lietūs grūdus vėl sudrėkino. Todėl vėl reikia laiko, kad pradžiūtų.

Per Lietuvą prašniokštę lietūs ne tik sudrėkino laukus, bet kai kur ir išguldė kūlimo laukiančius žiemkenčius. Ypač tose vietovėse, per kurias „prasisuko“ liūtys. Tokių plotų yra nemažai Tauragės, Kauno bei kitose apskrityse. Tačiau išgulusių javų laukų galima aptikti net ir ten, kur liūčių nebuvo – išguldė ir kiek stipresnis vėjas su lietumi.

Anot žemdirbių, nuimant tokius javus kils papildomų problemų. Be to, yra pavojus, kad iš varpų dalis grūdų išbyrės ir pradės dygti, jei dar ilgiau palynos – javus gali užklupti įvairios ligos. Tai menkins ir taip ne itin didelį šiemetį derlių. „Dabar svarbu kuo greičiau jį nuimti, kai tik bus nors kiek palankesnės sąlygos, nors ir taip visi stengiasi pjūtį pradėti anksčiau ir kartais kulia truputį žalesnius, nes nori kuo anksčiau nudirbti svarbius darbus“, – tvirtino S.Jundulas.

Kainos nepastovios

Nors pjūtis jau prasidėjo, grūdų perdirbėjai viešai skelbti naujojo derliaus grūdų supirkimo kainų neskuba. Pagal kai kurių supirkėjų skelbiamus duomenis, rapsai praėjusios savaitės pabaigoje buvo superkami po 360–370 eurų už toną, už „ekstra“ klasės kviečių toną supirkėjai žadėjo mokėti po 168–179 eurus, 1 klasės – po 164–174 eurus, už 2 klasės – po 161–170 eurų, o už 3–4 klasės kviečių toną siūlė nupirkti už 145–155 eurus.

Žemės ūkio produktų rinkos ekspertų nuomone, rapsų supirkimo kaina jau neturėtų labai kristi, nes nemažoje dalyje šalies ūkių jų dorojimas jei ne pasibaigė, tai bent įpusėjo. Tuo tarpu kviečiai – dar laukuose ir didysis darbymetis dar tik laukia. Todėl beveik nekyla abejonių, kad, padidėjus pasiūlai, net „ekstra“ klasės kviečių tonos kaina gali sumažėti iki 150–160 eurų už toną, jei ne iki dar mažiau. Mat nemaža dalis grūdų augintojų neturi kito pasirinkimo, tik derlių tiesiai nuo kombaino vežti supirkėjams ir taip kaip galima greičiau gauti pinigų, kurių vasaromis itin stinga apyvartinėms lėšoms.

„Jau dabar kalbama, kad geros kokybės kviečių tonos kaina bus apie 150 eurų. Todėl, gali būti, išlošė tie ūkininkai, kurie šiemet vasario mėnesį sudarė išankstines grūdų pardavimo–supirkimo sutartis, kuriose buvo numatyta už toną mokėti po 170–180 eurų“, – tvirtino Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas S.Jundulas, neslėpdamas, jog rapsų supirkimo kaina žemdirbiai yra patenkinti. Jie 360 eurų laiko nebloga kaina.

Lūkesčiai neišsipildė

Finansiškai metai bus sunkūs, kaip ir praėjusieji. Dauguma Lietuvos teritorijos keletą mėnesių buvo be didesnio lietaus. Su tuo nepakovosi. Dauguma tikėjosi, kad kuls daugiau nei pernai, nes pasėliai peržiemojo puikiai, buvo gražus pavasaris. Pakenkė kelios karščio bangos ir didelis kenkėjų antplūdis.

Gali būti bankrotų

Jonas Talmantas, Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas

Anksčiau ūkininkai po gerų metų „užsiaugindavo lašinių“. Dabar kelinti metai iš eilės nėra labai pelningi. Be to, gamybos sąnaudos didėja, o supirkimo kainos krenta – vidutinės supirkimo kainos per penkerius metus krito 36 proc. Todėl gali būti bankrotų. Kol kas niekas tuo nesigiria, tačiau kai kurių nuotaikos labai blogos.