Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pomidorų derliui į pagalbą – ir avies vilna, ir dilgėlės

Pomidorai – lietuviško šiltnamio karaliai. Ne be reikalo sakoma, kad pomidorai mėgsta sodininko dėmesį, todėl norint sulaukti turtingo derliaus, būtina palaikyti komfortiškas augimo sąlygas.

Daugiau pomidorų lauke

Donatos Jankauskienės šiltnamyje šiemet noksta net 50 pomidorų veislių. Moteris sako mėgstanti eksperimentuoti ir kasmet ieškanti dar neaugintų pomidorų sėklų. Nors šis pavasaris buvo šaltas ir drėgnas, pomidorų persodinimas vėlavo tik savaite. Jos teigimu, ruošiant pomidorus persodinti į šiltnamį ar atvirą gruntą, svarbiausia juos tinkamai grūdinti. Šiemet ji šiltnamį aptraukė agroplėvele, o daigus savaitei ar dviem „pasodino“ į putplasčio dėžes. Po grūdinimo į šiltnamį iškeliavo apie 40 daigų, o 100 derlių brandina lauke. „Pas mus nusistovėjo stereotipas auginti pomidorus šiltnamyje. Bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad paskutinius penkerius metus, kai turėjome mažai lietingas vasaras, lauko pomidorai užaugo puikiai. Mėgstu lauko pomidorus, nes jų skonis intensyvesnis“, – pasakoja D.Jankauskienė.

Tiesa, moteris neslepia, kad nemažas iššūkis auginat pomidorus lauke – kolorado vabalai. Jie nevengia pasivaišinti tiek lapais, tiek vaisiais, todėl pomidorų nereikėtų sodinti prie kitų bulvinių augalų.

Donatos darže vyrauja priemolis, kur natūraliai prisilaiko drėgmė, dėl to ji papildomai lauko pomidorų praktiškai nelieja. Drėgmę dirvoje padeda išsaugoti mulčias. Ant dirvos paklotas nestoras nupjautos žolės sluoksnis neleidžia taip greitai išgarinti vandens.

Dirvožemis tarp pomidorų daigų visą vegetacijos laiką turi būti gana purus. P. Lileikio nuotr.

Pomidorams – avių vilna

Nors daugumai atrodo, jog pomidorus galima gausiai patręšti jų persodinimo metu, „Ermitažo“ komercijos vadybininkė Kristina Urbonavičienė pabrėžia, kad juos pamaitinti galima ir vasarą. „Pomidorams skirtomis kompleksinėmis trąšomis galima tręšti visą vasarą. „Ermitaže“ tokių trąšų pasirinkimas ypač didelis. O jei dažnai tręšti nėra galimybės, rekomenduojame ilgalaikio poveikio COMBO ekologiškas trąšas BIO su avių vilna. Jos tinka pomidorams, agurkams, cukinijoms, moliūgams, baklažanams ir prieskoninėms žolelėms tręšti“, – ilgo veikimo trąšas rekomenduoja pašnekovė. Jų sudėtyje – tik natūralūs produktai, o avies vilna supresuojama su organinėmis trąšomis ir kitomis reikalingomis augalams medžiagomis. Avies vilnoje gausu maistinių medžiagų, kurias augalai įsisavina per ilgesnį laiką. Kitos sudėtyje esančios medžiagos pasisavinamos greičiau. Avies vilna išbrinksta ir atlieka vandens sulaikymo funkciją, augalus reikia rečiau laistyti.

Trąšose gausu maistinių medžiagų, kurios pagerina dirvožemio maitinamąsias savybes ir stiprina atsparumą ligoms. Šias trąšas paskleiskite aplink augalą, supurentą dirvožemį paliekite vandeniu.

Temperatūra ir drėgnumas

Nors pomidorai yra šilumą mėgstantys augalai, didelės kaitros šiltnamiuose jie nepakelia. Kaip sako Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Julė Jankauskienė, 30 laipsnių šiluma gali būti pražūtinga pomidorams, todėl svarbu vėdinti šiltnamius.

Drėgmės kiekis šiltnamyje taip pat daro įtaką derliui. Jeigu drėgmės per daug, tai neigiamai veikia apdulkinimo procesą ir pomidorų skonio savybes.

Kad nenukentėtų daigai, temperatūra šiltnamyje turėtų būti ne žemesnė nei 19 ir ne aukštesnė kaip 23 laipsniai. Žydėjimo metu geriausia temperatūra – 24–25 laipsniai. Labai svarbu reguliariai vėdinti šiltnamį, ypač žydėjimo metu. Jei laikosi per aukšta temperatūra, žiedadulkės žūsta ir taip sutrinka pomidorų apsidulkinimas. „Pomidorai nebijo skersvėjo, todėl net jei naktis laikosi šilta, nebijokite palikti pravertas duris ir šiltnamio vėdinimo angą“, – užtikrinti gerą vėdinimą pomidorams pataria pašnekovė.

Krenta žiedai

Daržininkai pastebi, kad prasidėjus gausiam pomidorų žydėjimui dalis žiedelių krenta dar net nenužydėję. Pasak J.Jankauskienės, tai lemia šiltnamyje ar lauke besilaikanti aukšta temperatūra ir per maža drėgmė. Lauko pomidorų žiedų kritimą lemia nepastovi temperatūra. „Žiedų kritimą lemia oras, dirvos drėgmė ir temperatūra. Tai yra pagrindinės priežastys, dėl ko krenta žiedeliai“, – pabrėžia J.Jankauskienė.

Pomidorų derliui ir vaisių kokybei įtakos turi augalų mityba. Pavyzdžiui, pritrūkus kalio ar esant azoto pertekliui, krinta pomidorų žiedai. Žiedynai nesusiformuoja, kai trūksta geležies. Žiedų augimas ir vystymasis sutrinka dėl mangano trūkumo.

Pomidorų maras

Ši pomidorų liga pasireiškia ant lapų, stiebų ir vaisių. Ligos pasireiškimo pradžioje apatinėje lapų pusėje atsiranda pilkšvai baltų apnašų, vėliau viršutinėje lapų pusėje susidaro rudos dėmės. Lapų gyslos pajuoduoja, lapai džiūsta. Pažeistose vietose, ypač drėgnu oru, susidaro balzganas pelėsis. Ant vaisių (dažniausiai žalių) atsiranda rudų, netaisyklingų, lyg išsiliejusių puvinio dėmių, kurios plinta tiek paviršiumi, tiek viduje.

„Ligai plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Vyraujant tokiems orams, liga masiškai ir greitai išplinta. Blogas šiltnamių vėdinimas, dideli oro temperatūros svyravimai dienos ir nakties metu (susidaro rasa ant augalų) taip pat palankiai veikia maro plitimą. Jei pastebite šios ligos požymius, naudokite fungicidą REVUS 250 SC. Tai yra lokalaus kontaktinio veikimo fungicidas, skirtas bulvių ir pomidorų apsaugai nuo maro. Jo veiklioji medžiaga (mandipropamidas) pasiskirsto visame augalo lapų paviršiaus vaškiniame sluoksnyje, todėl po purškimo nudžiūvus lapų paviršiui, lietus produkto efektyvumui įtakos neturi“, – rekomenduoja K.Urbonavičienė.

Pomidorai laistomi ties šaknimis. P. Lileikio nuotr.

Miltligė

Pomidorų lapai geriausiai parodo, kokių medžiagų trūksta ar ko jam per daug, kokios ligos kamuoja, todėl svarbu juos reguliariai apžiūrėti. K.Urbonavičienės teigimu, kai pomidorams trūksta kalcio, vaisių galiukai juoduoja. Tuomet reikia tręšti su kalcio salietra. Pasak jos, kalcio salietrą reikia ištirpinti vandenyje. Patartina lieti šaknis arba purkšti augalus (taip medžiagos pasisavinamos greičiau).

Specialistės teigimu, viena dažniausiai pasitaikančių pomidorų ligų – netikroji miltligė. Šią grybinę ligą atpažinti tikrai nesudėtinga. Lapai pakinta, ant jų atsiranda šviesios dėmės. „Nuo miltligės padės fungicidas TOPAS 100EC. Tai sisteminio veikimo fungicidas, skirtas apsaugoti augalus nuo grybinių ligų. Produktas į augalus patenka veikdamas sistemiškai, t. y. pasiskirstydamas augalų audiniuose, jis sunaikina dygstančių grybų ląsteles“, – rekomenduoja „Ermitažo“ vadybininkė.

Šio fungicido veikimo spektras itin platus. Jis tinka agurkinių augalų miltligei (Erysiphe cichoracearum, Sphaerotheca fuliginea), juodųjų, raudonųjų serbentų ir agrastų tamsiajai miltligei (Sphaerotheca mors-uvae), pomidorų ir paprikų miltligės (Oidium neolycopersici, Leveillula taurica), vynuogių miltligei (Uncinula necator), dekoratyvinių augalų miltligei (Sphaerotheca sp., Erysiphe sp., Phragmidium sp.) ir rūdims (Puccinia sp.) gydyti.

Genėjimas

Pomidorai turi būti teisingai genimi, tada jiems reikia mažiau vandens, vaisiai bus didesni. J.Jankauskienė pataria pomidorus apskabyti kartą per savaitę. Tai daryti rekomenduojama rytais, kad augalo žaizdos spėtų sugyti ir jis patirtų mažiau streso

D.Jankauskienė sako, kad žmonės klysta manydami, kad pomidorų genėjimas – viso labo lapų apskabymas. „Nuskinti reikia ne lapus, o pašakius. Didžiavaisius pomidorus galima auginti 1–2, smulkiavaisius – 2–4 šakomis. Visi kiti pašakiai nereikalingi. Po keke turėtų būti ne mažiau kaip 3–4 lapai, nes jie augalui reikalingi maitintis, vykdyti fotosintezę. Juk per lapus augalas parodo, ko jam trūksta“, – sako D.Jankauskienė, pridurdama, kad žemaūgių ir balkoninių pomidorų genėti nereikia.

Asociatyvi nuotr.

Laistymas

Pomidorai ypač nemėgsta vandens ant „galvos“, todėl juos lieti reikėtų taip, kad nebūtų sušlapinami jų lapai. Liejimo norma žydėjimo ir derėjimo metu – apie 12 l vandens į 1 kv. m. Kaip žinia, pomidorai nemėgsta šalto vandens. Jis augalams gali būti itin pavojingas, jeigu jo temperatūra siekia 12 laipsnių. Karštą dieną augalai laistomi šiltu (18–22 laipsnių) vandeniu, o vėsią, ypač po šaltos nakties, – šiltesniu (25–30 laipsnių). Jeigu laistomo vandens pH 7,0 ir didesnis, gruntas uždruskėja, sutrinka mikroelementų įsisavinimas. Pomidorai laistomi ties šaknimis. Apatinė augalo dalis ir lapai turėtų likti sausi.

Žydėjimas

Nors pomidorai yra savidulkiai augalai, jų žydėjimo metu, kad jie geriau apsidulkintų, nereikėtų pamiršti keletą kartų per dieną su jais „pasisveikinti“ lengvai juos pavibruojant. Aukštesni pomidorai, anot D.Jankauskienės, rišami špagatais ar kitaip tvirtinami, todėl jie vibruojasi savaime nuo skersvėjo.

Purenimas

Dirvožemis tarp pomidorų daigų visą vegetacijos laiką turi būti gana purus. Dėl to kas 10–12 dienų pomidorų augimo vietoje supurenkite dirvožemį. Tai galima daryti po laistymo. Jeigu pomidorus auginate sunkesnėje dirvoje, purenkite giliau nei augančiuosius lengvoje dirvoje.

Natūralus tręšimas

Pastebėjusi, kad pomidorams dar iki vaisių mezgimo ima trūkti maistinių medžiagų, Donata juos palaisto dilgėlių raugu. Jį paruošti ypač paprasta. Du trečdalius indo tereikia užpildyti šviežiomis smulkintomis dilgėlėmis ir užpilti vandeniu. Šį antpilą palikite 10 dienų. Geriausia laikyti šiltnamyje ir vis pamaišyti. Praėjus nurodytam laikui perkoškite ir naudokite laistymui santykiu 1:10 (1 dalis dilgėlių antpilo ir 10 dalių vandens). Tokios „arbatos“ suaugusiam pomidorui turėtų kliūti 2–3 l. „Šio raugo daug nereikia. Azoto perteklius lems tai, kad pomidoras augins daugiau žaliosios masės, o ne vaisių“, – įspėja augintoja.

Rekomenduojami video