LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Sprendžiama, kaip suderinti ambicingą dabartinių valdančiųjų „žaliąjį“ siekį, kad Lietuvoje būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio, ir buvusiųjų suplanuotą tolimojo tarpmiestinio susisiekimo pertvarką, pagal kurią, Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos teigimu, iš dabar esančių apie 360 maršrutų liktų tik 60!VL pašnekovai nesistebėjo, kad sostinėje vėl planuojami Naujieji Vasiukai, tik apgailestavo, jog jų „statybas“ teks apmokėti eiliniams mokesčių mokėtojams.
Strėlės į automobilius
Pristatydamas Lietuvos „žaliąją“ transformaciją, susisiekimo ministras Marius Skuodis vienu sakiniu įvardijo didžiąją susisiekimo sektoriaus ambiciją – pasiekti, kad Lietuvoje būtų įmanoma išgyventi be asmeninio automobilio. Tiesa, jis pripažino, kad šiame kelyje bus iššūkių: „Kai kas galėtų pasakyti, kad taip išgyventi įmanoma ir dabar, bet jeigu pažiūrėtume, kiek Lietuvos gyventojų turi ir naudoja automobilius, ir ar pakankamos alternatyvos jų atsisakyti, prieš akis iškyla daug iššūkių.“
Pasak susisiekimo ministro, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmeta transportas – 30,2 proc., energetika – 28,6 proc., žemės ūkis – apie 21 proc., pramonė – 15,6 proc., atliekos – 4,5 proc.Apie 60 proc. taršos sudaro lengvieji automobiliai, tad į juos bus nukreiptos aštriausios strėlės.
„Lietuvoje turime didelį ir taršų automobilių parką. Net 70 proc. automobilių varomi dyzelinu, o ES vidurkis – 53 proc. Be to, Lietuvos automobilių parko vidurkis yra 17 metų, o ES– 11 metų“, – grėsmingus duomenis bėrė M.Skuodis.
Nedžiugina ir tautiečių keliavimo įpročiai, kurie, kaip tvirtinama, lemia neigiamą poveikį aplinkai. Net 55 proc. visų gyventojų naudoja asmeninį automobilį, o keliaujančiųjų viešuoju transportu, bemotorėmis transporto priemonėmis ir pėsčiomis – gerokai mažiau.Politikai ir valdininkai mano, kad tokie įpročiai nepuošia mūsų šalies, tad bus bandoma juos pakeisti. Anot susisiekimo ministro, Lietuvos ambicija – iki 2030 metų 15 proc.sumažinti keliones automobiliais, bent 5 proc. padidinti keliones viešuoju transportu, skatinti judėjimą dviračiais ir kitomis bemotorėmis priemonėmis, taip pat – pėsčiomis.
Auklės mokesčiais
Nesunku suprasti, kad orą teršia ir šalies įvaizdį labiausiai gadina užsispyrėliai, nenorintys pirkti naujesnių ar naujų automobilių arba iš viso jų atsisakyti. Kaip išauklėti tokius nesusipratėlius? Ogi apmokestinant taršius automobilius ir visokeriopai skatinant elektromobilių pirkėjus. Paprasčiau tariant, reikia paimti iš piliečių, kurie vos suduria galą su galu arba jo visai nesuduria, ir paremti turtingesnius bei labai turtingus.
„Bendras sprendimas – mažinti automobilizacijos lygį. Ką turėtume padaryti? Pirmiausia skatinti elektromobilumą – iki 2030 metų lengvųjų automobilių pirkimuose elektromobiliai turėtų sudaryti bent 50 proc. visų sandorių. Norint tai pasiekti, ambicijų lygis turėtų būti maksimalus, nes šiuo metu turime apie 4500 elektromobilių, o iki 2025 metų jų turėtume padidinti iki 10 kartų. Kita kryptis – darnaus judumo planų įgyvendinimas. Tai viešojo transporto atnaujinimas, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra, mažų emisijų zonų kūrimas, judumo valdymas“, – artimiausios ateities planus dėstė M.Skuodis.
Tam, kad seni automobiliai neterštų oro ir negadintų mūsų modernių miestų įvaizdžio, jau iki 2023-ųjų miestuose turės būti nustatytos mažos taršos zonos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Elektromobiliams – prašom, o jeigu kas nors bandys senu automobiliu įriedėti į tokias zonas, bus kaipmat pastatytas į deramą vietą. Juk miestų centrai išgražinti ir gražinami ne tam, kad piliečiai iš provincijos ar miestų pakraščių valgytų sumuštinius ant suoliukų. Modernioje valstybėje turi būti pažangi tvarka.
Maršrutų sumažėtų 6 kartus
Judant „žaliosios“ transformacijos keliu, automobilis taps prabanga. Susisiekimas viešuoju transportu vis siaurinamas, tad gyventojai, ypač provincijos, bus priversti miklinti kojas ar kinkyti arklius.
Pernai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) pristatė suplanuotą tolimojo susisiekimo autobusais reformą, kuri sukėlė daug aistrų. Aiškinama, kad pokyčio reikia dėl Konkurencijos tarybos (KT) sprendimo, pagal kurį reikalaujama nutraukti sutartis su vežėjais ir skelbti konkursus. Iki šiol teisės aktai leido pratęsti sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais, jeigu vežėjas laikėsi sutarties sąlygų. Pasak Lietuvos keleivių vežėjų asociacijos (LKVA) prezidento Gintaro Nakučio, LTSA sutartis su 43 vežėjais pratęsė iki 2023 metų balandžio 1 dienos. Tačiau KT tokius veiksmus pripažino neteisėtais. Vežėjų organizacijos ir LTSA apskundė KT nutarimą. Šiuo metu vyksta teisminis nagrinėjimas.
Susisiekimo ministerijos (SM) atstovai aiškino, kad pokyčių reikia ir dėl to, jog tolimasis susisiekimas neatitinka kokybės reikalavimų ir tikslinės paskirties – kertasi savivaldybių ir tolimojo susisiekimo maršrutai, neracionaliai naudojamos dotacijos ir pan.
Keleivių vežėjai ir savivaldybės išreiškė susirūpinimą, kad dėl planuojamos reformos nukentės atokesnių vietovių gyventojai, kuriems bus daug sudėtingiau pasiekti didesnius miestus. LKVA atstovų teigimu, iš dabar esančių apie 360 maršrutų liktų tik 60, 50–80 proc. keleivių pablogėtų tolimojo susisiekimo prieinamumas,būtų eliminuota apie 80 proc. dabartinių stotelių, o pasienio savivaldybės liktų be tiesioginio tolimojo susisiekimo maršrutų. Vežėjai teigia, kad įgyvendinus reformą sumažėtų konkurencija, konkursus galėtų laimėti viena ar kelios (vietoj dabar dirbančių 40 vežėjų) užsienio didžiojo kapitalo įmonės. Sprendžiant iš viso to, pasekmės – šokiruojančios.
G.Nakutis VL sakė, kad dabartinės SM vadovybės pozicija yra šiek tiek atsargesnė, jau nėra taip skubinama minėta reforma, bandoma įsigilinti. „Bent jau mums sakoma, kad bus diskutuojama, atliekami reikalingi tyrimai, konsultuojamasi su visuomene. Ministras ne kartą sakė, kad nebus reformos, kuri pablogintų situaciją keleiviams“, – vylėsi LKVA prezidentas. Jis pridūrė, kad tolimojo susisiekimo sistema nėra dotuojama valstybės, išsilaiko pati.
Atsisako beveik pusės reisų
Prasti popieriai ir dėl artimojo susisiekimo, esančio savivaldybių ribose. Žinoma, kad per karantiną stipriai sumažinta ir tolimųjų, ir artimųjų reisų. Štai Panevėžio rajono savivaldybėje į kaimo vietoves kursuojančių autobusų sumažėjo kone trečdaliu. Vietos valdžia planuoja jų dar sumažinti ir palikti tik apie pusę iki prieš karantiną buvusių maršrutų. Ir tai jau ne laikinas, su karantinu susietas ketinimas.
Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas patvirtino, kad bus atsisakyta nemažai autobusų maršrutų. Jo tikinimu, Paįstrio gyventojai dėl to neturėtų nukentėti. „Maršrutai peržiūrėti viską įvertinus, aptarus su bendruomenėmis, seniūnaičiais. Atsisakoma abejotinų maršrutų, kai kur reisai praretinti, o į didesnius kaimus jų net padidinta. Pavyzdžiui, buvo reisas iš Panevėžio į Joniškėlį, Pasvalio rajone autobusas buvo ankstų sekmadienio rytą. Kas važiuos? Yra keletas reisų iš Panevėžio į Pasvalį, jie labiau reikalingi pasvaliečiams atvykti į Panevėžį. Bet tokiu atveju teikiame paslaugas kito rajono gyventojams. Taigi, atsikratome neefektyvių reisų“, – aiškino seniūnas.
Planus dėl elektromobilizacijos jis pavadino drambliuko svajonėmis. „Nuošaliose teritorijose tai nerealu. Geriau būtų, kad savivaldybės kaimo gyventojams galėtų teikti pavėžėjimo paslaugą. Pavyzdžiui, seniūnijos turėtų autobusiukus ir galėtų sutartu laiku iš nuošalių kaimų surinkti gyventojus ir nuvežti juos pas gydytojus, apsipirkti ar kitokiais reikalais. Tai būtų daug geriau nei kelis keleivius vežti autobusu. Bet savivaldybėms draudžiama teikti paslaugas, jas reikia pirkti“, – apie prieštaringą tvarką kalbėjo V.Šležas.
Panašu į Vasiukus
„Žaliosios“ susisiekimo transformacijos pristatymą stebėjusi Migonių kaimo (Kupiškio r.)bendruomenės pirmininkė Renata Vilimienė po diskusijos VL pakalbinta šypsojosi:„Nelabai tikiu, kad tuos brėžiamus tikslus pasieksime. Tai daugiau panašu į Naujuosius Vasiukus ir fantazijas.Kita vertus, gal ir sulauksime pokyčių, gal po penkerių metų viskas, kas numatyta, bus ranka pasiekiama. Galbūt. Bet dabar atskirtis tarp kaimo ir miesto, ypač atokesniuose kraštuose, yra didžiulė.“
Ji papasakojo apie Olandijoje gyvenančios dukros keliavimo elektromobiliu patirtį Lietuvoje. „Kupiškyje turime aikštelę elektromobiliams įkrauti, ši paslauga nemokama. Kai apie tai pasakiau dukrai ir jos vyrui, jie klausė, kodėl tautiečiai neskuba pirkti tokių automobilių ir naudotis šia paslauga. Tačiau klausimo neliko, kai patys pabandė Kupiškyje įkrauti automobilį. Visas procesas būtų užtrukęs iki 20 valandų. Taigi, beveik parą lauktum, kol pasikraus, kad nuvažiuotum 360 km“, – sakė R.Vilimienė.
Moteris užsiminė, kad Olandijoje visai kitokie atlyginimai, tad naujas elektromobilis nėra didžiulė prabanga. O Lietuvos statistinio kaimo (kaip ir miesto) gyventojui tai – kosmosas.
„Mieste atidaryta nauja baldų gamykla. Visi to labai laukė, nes žmonėms reikalingos darbo vietos ir uždarbis. Bet panašu, kad džiaugsmo nėra tiek daug, pažįstu žmonių, kurie uždirba viso labo 350–360 eurų. Aišku, tai paprasti darbininkai, bet jeigu kas važiuotų asmeniniu automobiliu dirbti iš mūsų kaimo, užsidirbtų, matyt, tik degalams. O autobusai į Migonis dabar neatvažiuoja. Nė vienas. Nebent į Kupiškį eitum pėsčiomis – 18 km pirmyn ir atgal. Štai tokia realybė“, – tvirtino kaimo bendruomenės pirmininkė.
Kita vertus, nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – gal atgis arklininkystė? Arkliai ir elektromobiliai – puiki ekologiško susisiekimo vizija. Tiesa, arkliams pasipils priekaištai dėl metano, bet juk ir elektromobiliai ne be nuodėmės. Tik naivuoliai gali manyti, kad tai netaršus transportas. Automobiliai neteršia keliuose, bet teršiama gaminant jiems reikiamą elektros energiją, taip pat pačius automobilius, itin daug energijos sunaudojama gaminant elektromobilių baterijas. O kiek dar bus rūpesčių ir problemų, kai jos atitarnaus. Kur jas dėsime, įvertinus tai, kad baterijose yra toksiškų cheminių junginių? Taigi, greičiausiai kinkysime arklius ir miklinsime kojas.
