Klaipėda džiaugiasi atplaukiančiais kruizinių laivų turistais ir stengiasi jiems įtikti. O Neringos valdžiai didžiulis jų kiekis kelia galvos skausmą. Tačiau, regis, karo kirvis tarp šių dviejų savivaldybių užkastas.

Rekordinis skaičius

Birželio 1-oji buvo Nidos apgulties diena. Mat tądien į Klaipėdą atplaukė trys didžiuliai kruiziniai laineriai, kuriuose buvo apie 4 500 turistų.

Tad tąkart į Neringą pradėjo plūsti bene rekordinis autobusų skaičius – jų suskaičiuota net 63. Jais vyko ir kruiziniais laivais, ir kitais keliais atkeliavę turistai. Nei jūrų perkėla, nei Nida tam nebuvo pasiruošusios, todėl turistų priėmimo mechanizmas sutriko.

Nidos prieigose autobusus ėmė stabdyti policija, nes tiek transporto būtų užkimšę visą kurortą. Pareigūnai tikrino dokumentus, rašė baudas. Sustoję autobusai sukėlė spūstis, o nieko nesuprantantys turistai baisėjosi tokiu „svetingumu“.

Kruizinio laivo turistai negali per ekskursijas vėluoti, nes laivas jų nelauks, todėl vietiniai maršrutai turi būti suplanuoti minučių tikslumu. Paprastai tokie turistai krante išbūna ne ilgiau kaip 8 valandas, per kurias tikisi apžiūrėti kuo daugiau Lietuvos pajūrio įžymybių.

Eismą draudžia ženklai

Prie įvažiavimo į Nidą pastatytas autobusų eismą draudžiantis ženklas. Tuo pasipiktinę turizmo agentūrų atstovai teigė prieš dvejus metus su Neringos savivaldybe sutarę, kad, nepaisydami to, turistų autobusai galės įvažiuoti į centrą ir išlaipinti keleivius. Tačiau vos pusmetį Neringos policijos komisaro pareigas einančio Algirdo Budgino manymu, kelio ženklai turi galioti visiems.

Policijos komisarą palaikė ir Neringos meras Darius Jasaitis. Plūstantys autobusai, išmetamųjų dūmų smarvė anaiptol nepuošia išskirtinio kurorto aplinkos. Pasak mero, kai su agentūromis buvo sutarta įleisti turistinius autobusus, turėti omenyje visai kitokie jų srautai. Nidoje katastrofiškai trūksta autobusų stotelių. Prie Saulės laikrodžio esančioje aikštelėje tėra 3 vietos autobusams, prie Mirusių kopų – 1.

Ir piktinasi, ir šaiposi

Toks turistų antplūdis apnuogino ne vien infrastruktūros, bet ir kitas bėdas. Kruizinių laivų turistai naudingi Klaipėdai, jos uostui, bet begalinis miesto noras įtikti šiems keleiviams kitiems kelia tik pasipiktinimą, ypač tada, kai svečiai be eilių praleidžiami į keltą. Klaipėdiečiai taip pat neslepia ironiškų šypsenų stebėdami, kaip miestas su dainomis, šokiais ir sveikinimais rengiasi sutikti didesnių laivų keleivius. O didieji užsienio kruizinių laivų uostai tokių sutikimų nerengia ir neišskiria kruizo keleivių iš bendro turistų srauto.

Klaipėdos uostui kruizinė laivyba taip pat nėra ta sritis, iš kurios gaunama daug pajamų. Rinkliava už kruizinę laivybą sudaro vos 1 proc. uosto pajamų, o pelnas – tik 0,4 proc. Tačiau skaičiuojama, kad vienas kruizinių laivų turistas per dieną Klaipėdoje palieka apie 40–50 eurų.

„Jaučiuosi kaip koks trečiarūšis, beteisis, laukinis“, – sakė prie perkėlos eilėje laukiantis vyriškis. Prisistatyti nenorėjęs vyriškis tikino kelioms dienoms su šeima atvažiavęs pailsėti Nidoje. „Infrastruktūros jokios, stovime eilėje ir stebime, kaip į keltą vienas paskui kitą važiuoja turistų autobusai. Jie – kaip išrinktieji, o mes – kaip pastumdėliai. Įdomu, kokią naudą jie duoda Neringai? – piktinosi vyriškis. – Aš su šeima per 4 dienas čia paliksiu kokius 800 eurų, o ką paliks jie? Bet jie važiuoja be eilės, o mes stovėsime nežinia kiek. Jei taip bus, tikrai nebevažiuosiu į Neringą“, – emocingai numojo ranka vyriškis.

Panašiai kalbėjo ir smulkus Nidos verslininkas: „Tokios minios naudingos tik kelionių agentūroms, kurios nuo kiekvieno turisto galvos gauna dešimtis eurų. O mums lieka barankos skylė. Vokiečiai valgo ir geria laivuose, kur viskas įskaičiuota, geriausiu atveju Neringoje nusiperka ledų ar vandens.“

Naudos mažai

Kuršių nerijai, pasak mero D.Jasaičio, iš kruizinių laivų turistų naudos ne kažin kiek. Jie Nidoje nenoriai krapšto pinigines, nes ne į visus laivus leidžiama įsinešti pirkinių. Šią nišą gudriai užpildo ir kruizinės laivybos kompanijos, kurios suvenyrus, panašius į lietuviškus, tarkime, gintarinius, parduoda laive. Atplaukusius užsieniečius aptarnauja klaipėdiečiai vežėjai ir gidai, gyventojų pajamų mokestį mokantys į Klaipėdos savivaldybės biudžetą, tad Nidai iš to – taip pat jokios naudos.

Vis dėlto meras nėra nusistatęs prieš kruizinių laivų keleivius. Po birželio 1-osios incidento Klaipėdos ir Neringos savivaldybių atstovai sėdo derėtis, ką daryti, kad turistai būtų patenkinti. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras bei ekskursijų organizatoriai įsipareigojo informuoti Neringos savivaldybę apie tą dieną atvykstančių autobusų skaičių.

Romena Savickienė, Klaipėdos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė

Kai atplaukia trys didžiuliai laivai, gali kilti nemažai problemų. Reikia žiūrėti, kad nepritrūktų autobusų, viena ar kita kalba kalbančių gidų.

Posėdyje sutarėme, kad Neringos policija bus ne baudėja, o padėjėja. Tikimės, kad ji padės pravažiuoti pro neleistinus ženklus, jei reikės. Agentūros įpareigotos ieškoti alternatyvių maršrutų, kad neapkrautų Nidos autobusais. Svarstysime galimybę iš Šilutės, Drevernos pusės į Nidą plaukti laivais. Mes taip pat suinteresuoti, kad šis gamtos kampelis nebūtų nuniokotas.

Faktai

Gegužę Klaipėdoje lankėsi 5 kruiziniai laivai, kuriais atvyko 7 625 turistai.

Šį sezoną kruiziniai laineriai Klaipėdą aplankys 50 kartų.