Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pluoštinių kanapių augintojai esminių pokyčių nesulaukė

Nuo šių metų pradžios pasikeitė reikalavimai pluoštinių kanapių augintojams. Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teigia, kad pakeitimai naudingi žemdirbiams, nes bus mažiau biurokratijos ir daugiau atsakomybės už auginamos produkcijos kokybę. Patys augintojai teigia, kad popierizmo tikrai nesumažės.

Naujos nuostatos

Valstybinė augalininkystės tarnyba informavo, kad pluoštinių kanapių augintojų patogumui pailgintas terminas, per kurį privaloma pateikti informaciją apie numatomus auginti augalus.

Pranešimai nuo šiol turės būti pateikiami ne vėliau kaip per penkias darbo dienas (buvo trys). Taip pat augintojai galės panaudoti nuo praėjusių metų sėjos likusią sertifikuotą sėklą, kurios pakuočių ženklinimas nėra pažeistas, o daigumas atitinka minimalius reikalavimus (75 proc.). Sėklos mėginius daigumui tirti paims ir juos ištirs Valstybinės augalininkystės tarnybos specialistai, jie išduos ir mėginio kokybės pažymas. Nuo 2018 m. sausio 1 d. panaikinti Išaugintų ir tiekiamų rinkai pluoštinių kanapių produktų registracijos ir Pluoštinių kanapių (augintų sodininkystės tikslais) produktų registracijos žurnalai. Visą reikalingą informaciją pluoštinių kanapių augintojai ir tiekėjai galės nurodyti viename Įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus, įsigytų, parduotų bei sunaudotų savo reikmėms produktų registracijos žurnale, kurio kopiją kasmet iki liepos 30 d. turės pateikti Valstybinei augalininkystės tarnybai.

Įteisintas sunaikinimas

Šios tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas pabrėžė, kad nuo šių metų pradžios auginamos produkcijos kokybei keliami didesni reikalavimai.

Naujuose reikalavimuose įteisinta pluoštinių kanapių pasėlių ir produktų sunaikinimo tvarka, jei auginamos veislės nebus įtrauktos į Bendrą žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą arba bus sėjama sertifikavimo proceso neperėjusi pluoštinių kanapių sėkla. Tuomet Valstybinė augalininkystės tarnyba galės ne tik taikyti Administracinių nusižengimų kodekse numatytas pinigines baudas, bet ir nurodyti augintojui sunaikinti pluoštinių kanapių pasėlius. Pasak S.Fedotovo, sąraše nesančios kanapių veislės nėra ištirtos, todėl yra didelė tikimybė, kad jose gali būti didesnis leistinas narkotinių medžiagų kiekis. Ši nuostata bus taikoma ir sodininkams, kurie kanapes augina nedideliame plote. Pluoštinių kanapių produktai taip pat gali būti sunaikinti, jeigu šių produktų tiekėjai, kurie tieks rinkai pluoštinių kanapių produktus, gautus iš Lietuvoje išaugintų pluoštinių kanapių, arba juos importuos iš trečiųjų šalių, nepateiks atsakingos institucijos pažymos, įrodančios, kad pluoštinių kanapių produktai gauti iš kanapių veislių, kuriose tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija 0,2 procento.

Normos neviršijo

Kalbinti pluoštines kanapes auginantys ūkininkai teigė, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba, vykdanti pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, atlikdama mėginių tyrimus nė karto nenustatė, kad jų auginamuose pasėliuose būtų viršytos leistinos THC kiekio normos (0,2 proc.). Tą patvirtino ir patys minėtos tarnybos specialistai. Praėjusiais metais nė viename mėginyje (iš 261 paimto ir ištirto mėginio) nebuvo viršyta leistina THC kiekio norma. Todėl augintojai nesuvokia, kodėl jie, sąžiningai pirkdami ir sėdami brangią sertifikuotą sėklą, kiekvienais metais privalo mokėti kelių šimtų eurų mokestį už THC mėginių tyrimą.

„Tyrimai kainuoja labai brangiai. Jei šis reikalavimas būtų panaikintas, ūkininkai, auginantys sertifikuotus pasėlius, sutaupytų ne vieną šimtą eurų“, – nuomonę išsakė Ukmergės rajono ūkininkas Kęstutis Zinkevičius.

Pluoštinių kanapių ūkio šeimininkai mano, kad augintojų darbai vyktų daug sklandžiau, jei Valstybinė augalininkystės tarnyba ar Žemės ūkio ministerija išklausytų juos ir pakoreguotų tuos dalykus, kurie ūkininkaujantiesiems iš tiesų yra svarbūs. „Niekas su mumis nediskutuoja. Gal specialistai tarpusavyje pasitaria ir priima sprendimus? Aš asmeniškai jokių paklausimų nei iš Valstybinės augalininkystės tarnybos, nei iš Žemės ūkio ministerijos negavau“, – piktinosi ūkininkas.

Kęstutis Zinkevičius

Ūkinė sėkla

K.Zinkevičius, pluoštinių kanapių augintojas ir perdirbėjas, tikino, kad nauji pasikeitę reikalavimai nė kiek nepalengvino jų dalios. Pasak pašnekovo, pokyčiai nepalietė esminių dalykų. „Jei ūkininkams leistų sėti savo išauginto derliaus sėklas, štai čia būtų esminis dalykas, kuris atpigintų pluoštinių kanapių produkciją“, – teigė jaunas vyras. K.Zinkevičiaus manymu, augintojams nėra aktualu ir tai, kad leista panaudoti nuo praėjusių metų likusią sėklą. Pluoštinių kanapių sėkla yra brangi, todėl ūkininkai jos neperka keleriems metams į priekį, juolab kad ir sėklos daigumas prastėja. Anot Ukmergės rajono ūkininko, šis sprendimas aktualus tik tiekėjams, parduodantiems pluoštinių kanapių sėklas.

Gretimo Utenos rajono pluoštinių kanapių ūkio šeimininkas Vygaudas Juknelis, priklausantis Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijai (BPKAPA), taip pat tvirtino, kad su asociacijos nariais niekas nediskutavo dėl priemonių, kurios sumažintų biurokratiją pluoštinių kanapių auginimo srityje. „Šie pakeitimai – popierinis reikalas, kuris reikalingas tarnyboms, bet ne augintojams. Mes kaip pildėme popierius, taip ir pildysime“, – sakė V.Juknelis. Anot jo, didžiausias palengvinimas augintojams būtų leidimas sėti savo ūkinę sėklą.

Popierinė našta

BPKAPA direktorius Edgaras Babanovas tvirtino, kad pluoštinių kanapių augintojai laukia solidesnių Pluoštinių kanapių auginimo priežiūros ir tiekimo rinkai kontrolės tvarkos aprašo korektūrų. „Manau, viskam yra savas laikas. Šiuo metu niekas į augintojų nuomonę neatsižvelgia, priimami valdžiai palankesni sprendimai“, – teigė BPKAPA direktorius. Jis pabrėžė, kad kitų šalių pluoštinių kanapių augintojai nesusiduria su tokia griežta atskaitomybe ir žurnalų pildymu.

Apie tai, kad ant augintojų pečių užkraunama labai didelė popierių pildymo našta, kalbėjo ir Marijampolės rajono pluoštinių kanapių ūkio augintojai Mindaugas ir Ieva Smilgiai. Anot sutuoktinių, reikalavimai keičiami pernelyg dažnai. Kuo daugiau pakeitimų daroma, tuo augintojams sunkiau juose orientuotis. „Daugiau naudos būna, kai reikalavimai išlieka tie patys, tuomet darbai vyksta sklandžiau. Gerai, kad mūsų rajono Žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės specialistai yra labai atsakingi ir mus nuolat informuoja, ką ir kada turime padaryti“, – sakė I.Smilgienė.

Faktai

2017 m. 154 augintojai deklaravo beveik 2 500 ha pluoštinių kanapių (334 laukai), tai beveik dvigubai daugiau nei 2014 m. (tuomet 79 augintojai deklaravo 1 069 ha). Iš viso 2017 m. Lietuvoje auginta 13 pluoštinių kanapių veislių.

Sėkla atpigtų

daniulis

Saulius Daniulis, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas

Sertifikuota pluoštinių kanapių sėkla – brangi, kilogramas jos kainuoja 12 eurų. Todėl valstybė, įpareigodama pluoštinių kanapių augintojus kiekvienais metais pirkti sertifikuotą sėklą, šioje srityje įteisina tam tikrą plėšikavimą. Kodėl augintojai, išvalę sėklą ir patikrinę daigumą, neturi teisės sėti savos ūkinės sėklos? Todėl, kad čia vyksta didžiulis biznis. Iš augintojo nuperkama sėkla po 1,5 euro už kilogramą, o parduodama beveik dešimteriopai brangiau. Kur geriau pavyks uždirbti? Beje, mūsų šalyje sertifikuota pluoštinių kanapių sėkla yra 50 proc. brangesnė nei kitose ES rinkose. Manau, jei ūkininkai kiekvienais metais nebūtų priversti pirkti sertifikuotos sėklos, ji atpigtų keturis ar daugiau kartus.

Rekomenduojami video