Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pirmieji paveldėjimo eilėje – vaikai

„Šeimoje auga trys vaikai: tėčio sūnus iš ankstesnių tėčio santykių, mamos duktė iš ankstesnių santykių ir bendra duktė. Mama ir tėtis yra susituokę, tačiau jų santuokoje gimė tik jaunesnioji duktė. Kaip tėvų mirties atveju būtų dalijamas palikimas?“ – klausia Skaistė iš Kauno.

Atsako advokatų kontoros „Borevičius ir partneriai“ advokatas Justinas Borevičius.

LR civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnyje nurodyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kadangi šiuo atveju skaitytoja nenurodo, kad bent vienas iš tėvų būtų sudaręs testamentą, toliau aiškinamas paveldėjimo pagal įstatymą teisinis reglamentavimas.

CK 5.5 straipsnyje numatyta, kad paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė. Paveldint pagal įstatymą, pirmąja eile paveldi mirusiojo vaikai. Paminėtina, kad, kalbant apie vaikų teisę paveldėti, iš esmės yra svarbus tik kraujo ryšys ir nustatyta tėvystė / motinystė, tačiau visiškai nesvarbu, ar mirusiojo vaikas yra gimęs susituokusiems tėvams, ar jiems nesusituokus. Nereikšmingos ir santuokos nutraukimo ar naujos santuokos sudarymo aplinkybės. Taigi, vadovaujantis CK 5.11 straipsnio nuostatomis, galima teigti, kad nagrinėjamu atveju, mirus tėčiui, pirmąja eile paveldėtų jo sūnus iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra. Mirus motinai, pirmąja eile paveldėtų jos dukra iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra. Pagal CK 5.68 straipsnio nuostatas, kuriose nurodyta, kad jei yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu testamentu nenustatyta kitaip, abu kiekvieno mirusiojo vaikai paveldėtų lygias mirusio tėvo ar motinos turto dalis.

CK numatyta ir sutuoktinio paveldėjimo teisė. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (jei jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jei įpėdinių – ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jei įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jei sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Šiuo atveju jei skaitytojos tėvai mirtų ne tuo pačiu metu, pergyvenęs sutuoktinis paveldėtų kartu su mirusiojo vaikais pirmąja eile ir jam atitektų vienas ketvirtadalis palikimo.

Remiantis skaitytojos nurodyta informacija ir apibendrinant anksčiau išdėstytas aplinkybes, galima teigti, kad nesant sudaryto testamento ir esant nurodytam vaikui skaičiui bei pergyvenusiam sutuoktiniui, tėvų mirties atveju palikimas turėtų būti dalijamas tokia tvarka:

1) mirus tėvui ¼ palikimo atitektų jį pergyvenusiai sutuoktinei, o jo vaikai, t. y. sūnus iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra lygiomis dalimis pasidalytų likusius ¾ mirusio tėvo palikimo;

2) mirus motinai, ¼ palikimo atitektų ją pergyvenusiam sutuoktiniui, o jos vaikai, t. y. dukra iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra, lygiomis dalimis pasidalytų likusius ¾ mirusios motinos palikimo;

3) jei sutuoktiniai mirtų tuo pačiu metu, kiekvieno mirusiojo palikimą dalytųsi tik jo vaikai, t. y. tėvo palikimą po ½ dalį pasidalytų sūnus iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra, o motinos palikimą po ½ dalį pasidalytų dukra iš ankstesnių santykių ir dabartinėje santuokoje gimusi dukra.

Anksčiau pateikta informacija yra bendro pobūdžio, pagrįsta aktualiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis, pateikta įvertinus klausime nurodytas aplinkybes, todėl kiekvienu atveju turi būti vertinama atsižvelgiant į konkrečias esamos situacijos aplinkybes.

Rekomenduojami video