Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Pigiausias būdas apsisaugoti nuo ligų

Gegužės 5-ąją minėjome Pasaulinę rankų higienos dieną. Nors daugelis mano, kad kalbėti apie rankų higieną nėra prasmės, nes tai visiems žinomos tiesos, tačiau iš tiesų labai dažnai pamirštame, kad šis elementarus veiksmas turi didžiulės įtakos mūsų sveikatai.

Kenčia žarnynas

Per rankas plinta 80 proc. visų užkrečiamųjų ligų, jos gali būti puiki terpė antibiotikams atsparioms bakterijoms pernešti. „Ant rankų yra daugybė mikoorganizmų: vieni jų – neatsiejama organizmo mikrofloros dalis, kiti ant jų būna ribotą laiką. Būtent pastarieji gali sukelti įvairių užkrečiamųjų ligų“, – pasakojo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Simona Žukauskaitė-Šarapajavienė. Pasak specialistės, labiausiai užteršti būna dažniausiai liečiami paviršiai – įvairios rankenos, laikikliai, turėklai. Taip pat dažnai rankas susiteršiame kosėdami, čiaudėdami, prižiūrėdami ligonius ir pan. Rankas būtina plauti grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, po maisto ruošos. Specialistė atkreipė dėmesį, kad itin svarbu kruopščiai rankas nuplauti paruošus mėsą. „Jei gamini mėsos patiekalą ir nenusiplovęs rankų pradedi ruošti salotas, galima kryžminė tarša, kurios padariniai – įvairios žarnyno infekcijos“, – perspėjo S.Žukauskaitė-Šarapajavienė.

Žarnyno užkrečiamosios ligos dažnai vadinamos nešvarių rankų ligomis. Dėl nepakankamos rankų higienos galima susirgti ne tik salmonelioze, vidurių šiltine, dizenterija, virusiniu hepatitu A, rotovirusine bei norovirusine infekcija, bet ir oro lašeliniu būdu perduodamomis infekcijomis (gripu, difterija, raudonuke, skarlatina, vėjaraupiais, tymais). Kai kalbant, kosint ar čiaudint burna prisidengiama delnu, visi ligų sukėlėjai patenka ant rankų. Paglosčius ar pažaidus su naminiais gyvūnais ir kruopščiai nenusiplovus rankų, galima užsikrėsti kirmėlinėmis (šunų ir kačių askaridoze – toksokaroze, echinokokoze, parazitiniais pirmuonimis – toksoplazmomis) bei grybelinėmis ligomis (mikrosporija).

Užterštas maistas

Higiena – mokslas apie žmogaus veiksmų sistemą švarai palaikyti ir sveikatai apsaugoti. Jau nuo senų laikų žmonijai yra svarbi higiena. Senovės Graikijos gydytojas Hipokratas (5 a. pr. m. e.), medicinos ir higienos pradininkas, teigė, kad laikantis higienos galima pažaboti daugelį ligų. Viduramžiais kilmingiesiems rankų plovimas būdavo savotiškas ritualas. Higienos palaikymo tradicija tęsiasi iki šių dienų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nuo žarnyno infekcinių ligų kasmet pasaulyje miršta apie 2 mln. žmonių, o dėl netinkamos rankų higienos – apie 90 tūkst. Apie 2 mlrd. žmonių kasmet suserga dėl užteršto maisto, o nuo diarėjos (viduriavimo) miršta apie 3 mln. vaikų. Europoje dažniausiai užregistruojamos per maistą plintančios zoonozės: salmoneliozė ir kampilobakteriozė. Svarbiausi šių ligų ES protrūkių rizikos veiksniai – kiaušiniai ir jų produktai, mišrus maistas, žuvis ir jos produktai.

Daugiamečiai nedžiuginantys statistikos duomenys rodo, kad dalis gyventojų dar nepakankamai suvokia rankų higienos svarbą. Remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos duomenimis, per pastaruosius 12 metų Lietuvoje kasmet užregistruojama nuo 14 iki 22 tūkst. ūmių žarnyno infekcijų (salmoneliozės, šigeliozės, vidurių šiltinės, paratifų ir kitų bakterinių ir virusinių žarnyno infekcijų, nulemtų intoksikacijos maistu) atvejų. Didžiausi žarnyno infekcinių ligų sergamumo rodikliai tarp kūdikių iki 1 metų ir vaikų iki 6 metų amžiaus. Žarnyno infekcinių ligų protrūkiai dažniausiai siejami su viešojo maitinimo įmonėmis, vaikų ugdymo įstaigomis bei kitais maisto tvarkymo subjektais, tiekusiais į rinką vartojimui paruoštą maistą.

Rankų plovimas su muilu – vienas efektyviausių ir pigiausių būdų norint apsisaugoti nuo šių ligų. Tinkamai plaunant rankas nuo jų pašalinama apie 95 proc. žmogui pavojingų mikroorganizmų.

Svarbiausios rankų higienos taisyklės

Plaukite rankas prieš:

  • maisto tvarkymą;

  • valgį;

  • įdėdami ar išimdami kontaktinius lęšius;

  • tvarkydami bet kokius odos pažeidimus, žaizdas;

  • teikdami bet kokias paslaugas sergančiam asmeniui.

    po:

  • pasinaudoję tualetu ar padėję pasinaudoti tualetu kitam;

  • pakeitę sauskelnes;

  • kosulio, čiaudulio, nosies vaikui valymo;

  • žalio maisto (ypač žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių) ruošimo;

  • atliekų, šiukšlių tvarkymo;

  • kontakto su gyvūnais ar gyvūnų ekskrementais;

  • kontakto su sergančiu asmeniu;

  • naudojimosi viešuoju transportu;

  • po žaidimų (kamuoliu, žaislais ir kt.).

Kaip plauti

  • Plaukite rankas 20 sekundžių.
  • Prieš plaudami būtinai nusimaukite visus papuošalus. Po nagais, žiedais, laikrodžiais, apyrankėmis gali prisirinkti patogeninių mikroorganizmų, kurie gali tapti įvairių užkrečiamųjų ligų priežastimi.

  • Sudrėkinkite rankas po šiltu tekančiu vandeniu, užpilkite skysto muilo.

  • Sukamaisiais ir trinamaisiais judesiais muiluokite rankas bei riešus iš abiejų pusių.

  • Trinkite delną į delną.

  • Trinkite tarpupirščius ir vidines delnų puses.

  • Trinkite tarpupirščius ir išorines delnų puses.

  • Trinkite pirštų galiukus ir panages.

  • Trinkite nykščius.

  • Trinkite sulenktus ir suglaustus pirštus kitos rankos delne.

  • Nuplaukite rankas.

  • Nusausinkite rankas popieriniu rankšluosčiu ar vienkartine servetėle.

  • Tuo pačiu popieriniu rankšluosčiu užsukite vandens čiaupą.

  • Išmeskite popierinį rankšluostį į sandarią šiukšlių dėžę.

 

Parengė Lijana Cibulskienė

Rekomenduojami video