LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pradėję deklaruoti pasėlius bei pievas, ūkininkai pasitinka naują nurodymą – šiemet jie negalės mulčiuoti žolės, teks ją sugrėbti ir iš laukų išvežti. Lazdijų rajono ūkininkas Petras K. (pavardė redakcijai žinoma) „Valstiečių laikraščiui“ papasakojo, kokie iššūkiai jo lauks. Ūkininkas valdžios klausia, kur išvežti iš lauko ūkinių gyvūnų šėrimui netinkamus šieno, žolės ritinius? Valdininkai pataria – kur norit, ten ir dėkit.
Jaučia diskriminaciją
Ūkininko Petro K. teigimu, iki 2021 metų galiojusi pievų, ganyklų priežiūros tvarka buvo optimali, logiška, suprantama. Ūkininkai įprastose pievose ganė gyvulius, šienavo, o „nestandartinėse pievose“ (šlapynėse, pamiškėse, paežerėse ir t. t.) šienavo pasirinktinai, gyvūnams ėsti netinkamą augmeniją smulkino, pjovė dalgiais ar kokia nors technika, jei tik ši galėjo įvažiuoti, taip užtikrindami geros agrarinės būklės reikalavimus pievose ir ganyklose.
„Nuo 2021 metų įsigalioja prievolė visas ganyklas, pievas tvarkyti pagal „vieną kurpalių“ (t. y. žolę pjauti, presuoti ar krauti į kūgius ir išvežti iš lauko). Žemės ūkio bendrovių, stambių ūkių žemėnaudas išimtinai sudaro didžiausi, geriausi, sukultūrinti buvusių kolūkių laukai. Tuo tarpu smulkių ūkių, asmeninio ūkio naudotojų nemaža dalis sklypelių yra pamiškėse, paežerėse, durpingose vietovėse. Dėl to peršasi išvada, kad geros agrarinės būklės palaikymo pievose reikalavimai specialiai „pasunkinti“ tam tikrai pareiškėjų grupei“, – laiške VL rašo Dzūkijos krašto ūkininkas.
Jo pastebėjimu, informaciniuose Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) leidiniuose informuojama, kad įsiklausoma į tikrųjų ūkininkų kalbas ir išsiaiškinama daug ūkinę veiklą imituojančių asmenų, taip didinamos išmokos tikriesiems ūkininkams. „Normalu, kad pareiškėjai vietoje pūdymo deklaruojantys, pvz. moliūgus, baudžiami. Tačiau negi ūkininkai, turintys „nestandartinių pievų“, šlapynių (teisė į nuosavybę atstatyta ten, kur atstatyta, t. y. pamiškėse, paežerėse ir t. t.), jau prilyginami neteisėtai paramą siekiantiems gauti asmenims?“ – retoriškai klausia Petras K., nesuvokdamas, kodėl visas pievas, net sunkiai įvažiuojamas, šiemet privalo tvarkyti pagal vieną kurpalį.
Kurios pievos geros, jose visi ir anksčiau gyvulius ganė, o kur yra koks gojelis ar šlapynė, tai anksčiau su lengvuoju traktoriumi smulkindavo ir dar pasiekdavo reikalaujamą gerą agrarinę būklę. „Aš smulkiuoju traktoriumi smulkindavau, bet vis įklimpsti, tai sūnus dideliu traktoriumi su trosu ištraukinėdavo. Ten įvažiuoti sunkesnei technikai, presams ir išvežti rulonus praktiškai neįmanoma. Smulkus ūkininkas net ir nepasamdys tokios pagalbos. Tai problema iš tikro rimta, jeigu kažkas kažkiek supranta“, – pasakojo dzūkas.
Sprendimo niekas nežino
Pasak Lazdijų rajono ūkininko, jis gretimoje savivaldybėje iš valstybės yra išsinuomojęs „nestandartinių pievų“ („Natura 2000“ teritorijos, buvęs durpynas, realios briedžių, lapių, bebrų, kurapkų, kamaninių retų augalų ir kt. buveinės). „Viena iš priežasčių jas išnuomoti buvo tai, kad iš jų į šalia dirbamus laukus sklido piktžolės. Pagal privalomą žemės ūkio veiklos tvarką ir šiose pievose turėsiu daryti didelių investicijų – žolę pjauti, grėbti, išvežti iš lauko ir kt. Tarkim, neracionalus išteklių naudojimas – smulkmena, bet nepagarba gamtai, ekologijai?“ – dar vieną problemą kelia ūkininkas.
Jis pastebi, kad dėl gyvūnų pašarams ne itin tinkamos durpynų žolės sudėties ir dėl to, kad pjaunant, grėbiant, presuojant ji neišvengiamai susimaišo su durpžemiu, žolės ritiniai ūkinių gyvūnų šėrimui netinkami. Nors durpynuose žolės kiekis 2–5 kartus didesnis nei įprastose pievose, nėra technologijos jose pagaminti kokybiškų pašarų.
„Juk neteko matyti nė vienos žemės ūkio bendrovės, stambaus ūkio darbuotojo, besidarbuojančio durpynuose ar šlapynėse. Iš sąlyginai nedidelio 10 ha durpingos pievos ploto susidarytų apie 200 ritinių. Tai yra apie 50 tonų žolinių augalų ir durpių mišinio“, – teigia ūkininkas.
Jis pastebi ir tai, kad pagal kitus teisės aktus, pievų, esančių „Natura 2000“ teritorijose, negalima atnaujinti, t. y. negalima arti, lėkščiuoti, apsėti kultūrinėmis žolėmis. Tačiau paklausęs seniūnijos darbuotojos, dalyvavusios seminaruose, taisyklių pakeitimų pristatymuose, kur išvežti (utilizuoti) ūkinių gyvūnų šėrimui netinkamus ritinius, tinkamo atsakymo nesulaukė.
„Manau, kad daugelis eilinių specialistų, ūkininkų į šį klausimą atsakymo neturi. Norėtųsi Žemės ūkio ministerijos, NMA ar 2021 metų deklaravimo taisyklių pakeitimų iniciatorių išaiškinimo, kur išvežti iš lauko ūkinių gyvūnų šėrimui netinkamus ritinius? Vežti į kitą lauką? Deginti? Vežti į pakeles, nors jau dabar kai kuriose vietovėse riogso perteklinių ritinių krūvos? Vežti į specializuotas utilizavimo įmones?“ – klausimų virtinę uždavė Petras K.
Kenčia sąžiningi
Jurgita Gudeliauskaitė, Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja
Nors draudimas mulčiuoti laukus atsirado bandant kovoti su vadinamaisiais sofos ūkininkais, nuo to kenčia ir kai kurie tikrieji ūkininkai. Pats sprendimas, mano manymu, yra teisingas, tik reikėtų numatyti daugiau išimčių. Savivaldybės teikė pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai, tačiau buvo atsižvelgta tik į sodus ir uogynus. Jų tarpueiliuose esančias pievas smulkinti galima. Dabar patikslinus taisykles, numatyta galimybė ir palaukėse, kurios siekiant ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių atitikties yra deklaruojamos kaip pievos (kodas GPŽ), žolę nupjauti, išvežti, sudėti į kūgius arba smulkinti ir tolygiai paskleisti.
Pamiškėse nuolat šienaujamos pievos kokybė nėra prastesnė nei laukų pievos, tad tai neturėtų sukelti papildomų rūpesčių pievas deklaruojantiems ūkininkams. Nusiskundimų dėl to taip pat nesame gavę.
Durpynų mūsų rajone nėra daug. Bendraujant su mūsų krašto ūkininkais esame girdėję nuogąstavimų dėl turimų pievų durpynuose, kad jos iššąla, išdega ir pan., bet per daugelį metų jie randa išeitis, kaip ir ką daryti tokiose žemėse. Turint daug durpynų taip pat galima surasti galimybių, kaip panaudoti tose vietose išaugintą menkavertį šieną – pavyzdžiui, biokurui. Turint nedidelius plotus, tokiose vietose laiku nupjautą šieną galima panaudoti pašarui, o pašarui netinkamą šieną – kraikui, mulčiavimui.
Pačių ūkininkų reikalas
Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus komentaras
Sprendimas dėl pievų priežiūros tvarkos pakeitimo buvo priimtas įvertinus aplinkosaugos bei žemės ūkio srities mokslininkų ir ekspertų poziciją dėl nušienautos biomasės palikimo laukuose (mulčiavimo) neigiamos įtakos dirvožemiui ir bioįvairovei.
Šienavimo vietoje keičiasi augalijos struktūra, išnyksta pievoms būdingi augalai, susmulkintoje biomasėje veisiasi pelėsis ir pan. Atsižvelgta ir į tai, kad toks pievų priežiūros būdas ne tik nėra tvarus aplinkosaugos požiūriu, bet ir sukuria prielaidas gauti finansinę paramą tiems, kurie neprisideda prie žemės ūkio sektoriuje kuriamos pridėtinės vertės didinimo.
Taisyklių reikalavimas, susijęs su nupjautos žolės (šieno, žaliosios masės ar kt.) sutvarkymu (išvežimu iš lauko, supresavimu arba šieno sudėjimu į kūgius), yra vienas iš keleto su pievų priežiūra susijusių reikalavimų.
ŽŪM nėra pateikusi jokių nurodymų, kur dėti nupjautą žolę iš pievų, tai jau pačių ūkininkų reikalas.
