Pastarieji šešeri metai Kelmėje gyvenančiam dailininkui, grafikui ir aktyviam visuomenininkui Andriui Seselskui – vienas produktyviausių gyvenimo laikotarpių. Žlugus verslui į dailininkų gretas grįžęs menininkas virto tikra sensacija: unikalia technika pieštiems jo paveikslams meno kritikai negaili liaupsių, o parodų lankytojai negali atitraukti akių nuo jų. Kai kurie dar ne kartą grįžta, vis bandydami įžvelgti paslaptingus paveiksluose slypinčius kodus.

Trūksta ramybės

Surengti rimtą piešinių parodą Vilniuje buvo sena A.Seselsko svajonė. Iš Kretingos kilęs menininkas džiaugiasi, kad pagaliau jai buvo lemta išsipildyti – nuo praėjusios savaitės sostinės Pylimo galerijoje eksponuojama naujausia kūrėjo paroda „Talėja“. Tačiau A.Seselskas prisipažino, kad džiaugsmas sumišęs su rūpesčiu. „Pastarieji metai buvo itin aktyvūs. Karuselė taip įsuko, kad pastebėjau, jog dalykus, apie kuriuos anksčiau tik nedrąsiai svajodavau, dabar priimu kaip savaime suprantamą dalyką. Ir man tai nepatinka. Trūksta ramybės, kad galėčiau įvertinti ir išmokti džiaugtis tuo, ką jau pasiekiau. Todėl po šios parodos tikriausiai darysiu pertrauką“, – greitakalbe kalbėjo grafikas.

Nors statistika menininko nedomina, jis suskaičiavo, kai tai jau 20-oji jo paroda. A.Seselsko paveiksluose susipina religiniai, istoriniai ir metafiziniai motyvai. Paroda „Talėja“ yra apie mergaitę, virstančią moterimi. „Tai gal kiek susiję ir su mano dešimtmete dukra Urte, kurios vienas piešinys parodoje taip pat eksponuojamas. Turbūt nenustebinsiu pasakydamas, kad moterys – stebuklas, kosmosas. Daugeliui kūrėjų jos yra didžiausios įkvėpėjos“, – apie parodos tematiką pasakojo dailininkas.

Eurialė arba Jesės sapnas, 2016. A. Seselsko asmeninio archyvo nuotr.

Tik pilka spalva

A.Seselskas pieštukus į rankas paėmė dar ankstyvoje vaikystėje. Tėvai jam pasakojo, kad nuvažiavęs į svečius Andrius tyliai susirasdavo kokį kampelį ir vis piešdavo, piešdavo. „Jau tada mano mėgstamiausia spalva buvo pilka. Pirmiausia išpiešdavau šios spalvos flomasterį ar pieštuką, tik tada imdavausi kitų“, – pasakojo kretingiškis. Kiek ūgtelėjęs ryte rydavo knygas apie meną, vartydavo dailės, architektūros albumus. Būsimas menininkas itin domėjosi M.K.Čiurlionio, S.Dali kūryba. „Šiandien jie jau nebe taip imponuoja, jaučiuosi gerai su jais susipažinęs, įdomesni tapo kiti dailininkai“, – prisipažino dailininkas. Baigęs mokyklą Andrius išvažiavo į Šiaulius, kur studijavo dailę ir dizainą. „Geriausiai sekėsi piešimas, dėstytojai sakydavo, kad mano darbų nė nežiūrėję iš karto galėdavo rašyti 11 balų. Vėliau pasakojo, kad vertindami pasilikdavo juos pabaigai – kaip desertą“, – sakė ankstyvo pripažinimo sulaukęs A.Seselskas.

Tačiau baigus studijas dailę pakeitė kitos veiklos: gavo darbą reklamos agentūroje, paskui įsteigė savo įmonę ir įsisuko į reklamos verslą. Tuo pat metu sukūrė šeimą, gimė du vaikai, pradėjo statyti namą. „Piešimui likdavo tik naktys. Kartais paeskizuodavau, bet, nepaisant to, jutau didelį poreikį piešti. Deja, tam nelikdavo laiko“, – sakė Andrius.

Kodų ieško poezijoje

Vienoje vietoje nenustygstantis A.Seselskas negali ilgą laiką užsiimti viena veikla, todėl vienu metu kuria bent septynis paveikslus. Mėnesį taip padirbėjęs žūtbūt turi griebtis kitokio užsiėmimo. „Man greitai pabosta ilgą laiką daryti tą patį. Nemėgstu ir kankintis prie darbo, todėl „iškankintų“ piešinių pas mane nerasite. Vienam darbui štrichuoti reikia apie 10 dienų. Žinoma, nekalbu apie idėjos sumanymą ir eskizavimą. Tačiau kai kurie darbai pabaigos laukia kelerius metus, kol sugalvoju, kaip išspręsti vieną ar kitą man nepatinkantį dalyką“, – pasakojo menininkas. Idėjų ir sprendimų jis ieško skaitydamas knygas, poeziją, vartydamas simbolių žodynus. „Vis ieškai kokio vieno žodžio, už kurio galėtum užsikabinti. Kai randi, tada jau – žalia šviesa. Daug tokių žodžių randu poezijoje, ten – tikra kodų talpykla. Neinu į poezijos skaitymus, tik ieškau kodų“, – prisipažino grafikas. Todėl nė kiek nestebina jo sprendimas bendradarbiauti su kraštiete poete Ona Jautake, kurios tekstai išsirikiavę prie kiekvieno Andriaus paveikslo.

Išsilaisvinimas, 2016. A. Seselsko asmeninio archyvo nuotr.

Sėkmės paslaptis

A.Seselskas turi nuomonę ir apie staiga jį užgriuvusią sėkmę. „Mano sėkmės paslaptis – daug darbo. Ir tai, kad žmonės išsiilgę tokio meno, kuriame matyti ne tik įgytos žinios, bet ir įdėtas darbas. Pastaraisiais metais galerijų savininkai skundžiasi, kad sulaukia nedaug lankytojų. Manau, taip nutiko todėl, kad patys dailininkai prisidirbo užsižaidę su modernizmu. Tai, ką mes veikėme studijuodami, ieškodami, kai tik pataškydavome dažais, – visa tai šiandien tapo menu. Juk keista, kai žmogus, atėjęs į garbaus amžiaus žinomo dailininko parodą, žiūrėdamas į jo paveikslus nesusigaudo, ar tai darželinuko darbas, ar žymaus menininko. Taip neturėtų būti“, – kalbėjo dailininkas. Jis įsitikinęs, kad šiandien parodų lankytojas yra pasiilgęs gilesnio meno, kai prie paveikslo norisi sustoti ir įžvelgti jame slypinčias prasmes, mintis. Vienoje savo parodoje Andrius prieš kiekvieną paveikslą buvo pastatęs kėdę, kad žmonės neskubėdami galėtų žiūrėti į paveikslą.

Kiekviename A.Seselsko paveiksle iš tiesų slypi nespalvota istorija. „Kai kurių ji – net kelių puslapio ilgio. Piešdamas į paveikslus įpinu daug kodų – viename darbe yra net 44 užuominos. Beveik nieko nepiešiu šiaip sau, nebent kai kuriuos akcentus“, – prisipažino menininkas. Andrius noriai pasakoja smalsuoliams paveikslų istorijas, tačiau ne mažiau jam įdomu išgirsti, ką jo siurrealistiškuose kūriniuose įžvelgia kiti. Dėl šios priežasties pats aprašyti paveikslų jis nežada, grafikui svarbu, kad kiekvienas, žiūrintis į paveikslą, individualią istoriją susikurtų pats.

Pienė, 2014. A. Seselsko asmeninio archyvo nuotr.

Gražina Kelmę

A.Seselskas yra ne tik menininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Kelmėje jis organizavo ir įvykdė ne vieną projektą. Praėjusiais metais Andriaus su bendraminčiais sukurta Kelmės Kalėdų eglė buvo išrinkta kūrybiškiausia egle šalyje. Taip pat Kelmės bibliotekai jis suorganizavo ir padovanojo edukacinį 3D žaidimą apie Kelmės istoriją. Tačiau labiausiai džiaugiasi didžiausiu sumanytu ir įvykdytu projektu – įrengta vaikų žaidimų aikštele. „Patys turime du vaikus, todėl pastebėjome, kad per miesto šventes vaikams trūksta veiklos. Susiradome medienos, kitų medžiagų tiekėjų, viską patys pagaminome. Dabar aikštelėje vaikai gali laipioti 5 m aukščio žirafa, lakstyti po labirintą, žaisti kamuoliukais vandens baseine ir t. t.“, – džiaugsmingai pasakojo mylimam miestui neabejingas Andrius.

Į Kelmę vyrą atviliojo kelmiškė žmona Jurgita, su kuria jis susipažino Šiauliuose. „Čia atvykome, kai panorome pasistatyti namą. Žemės sklypai Kelmėje buvo daug pigesni, be to, tai – žmonos tėviškė“, – apie kelius, atvedusius į šį miestą, pasakojo Andrius.

A. Seselskas yra ne tik menininkas, bet ir aktyvus visuomenininkas. Labiausiai jis džiaugiasi didžiausiu sumanytu ir įvykdytu projektu – Kelmėje įrengta vaikų žaidimų aikštele. Visus pramogų įrenginius jis gamino savo kieme savo rankomis. A. Seselsko asmeninio archyvo nuotr.

A. Seselsko asmeninio archyvo nuotr.