Pieno gamintojų pažadai sudrebinti sostinę pradėjo pildytis. Per Gedimino prospektą nuvilnijusi galinga eisena parodė ūkininkų ryžtą eiti iki galo ir nesustoti, kol bus įvykdyti jų reikalavimai.

Stilizuotojoje eisenoje – karvės griaučiai, karstai su laidotuvių atributika, žalmargių kostiumais pasidabinę žmonės su pieno bidonais rankose. Taip išradingai pienininkai atsakė į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos draudimą prospektu pereiti su karvėmis. Pučiamųjų orkestras liejo laidotuvių melodijas, taip pabrėždamas sunkią pienininkų dalią.

Piketuotojų rankose – plakatai su perbraukta žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės nuotrauka, raginimai įvesti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį maisto produktams. Kiti užrašai skelbė: „Atėjome padėti pamelžti ūkininką“, „Melagiai, leiskit gyventi“, „Jei gaminsime pienelį, ilginsime sau vargelį“, „Perdirbėjai ūkininkui – centą, ministrei – procentą“. Akcijos iniciatorė – Lietuvos pieno gamintojų asociacija (LPGA), prie jos prisijungė ir kitos žemdirbių organizacijos, Žemės ūkio rūmai.

Karves – į Lenkiją

Ūkininkas Antanas Narkus iš Plungės rajono, turintis 20 bulių ir 21 melžiamą karvę, čia atvyko, nes jau nebegali kęsti susidariusios situacijos: „Jau atsibodo už dyką dirbti. 20 metų dirbu kartu su žmona, jokių išeiginių neturime, „ariame“ kiekvieną dieną, pamiršome, kas tai yra Velykos, Kalėdos, Naujieji metai, – liejo nuoskaudas žemdirbys. – O kas yra atostogos, seniai pamiršau. Išbyrėjo dantys, nebeturiu net už ką susitaisyti, sveikata šlubuoja.“

Ūkininkas patikino, kad jei nesulauks rezultatų, karves parduos į Lenkiją, pats su šeima išvažiuos, kaip ir dauguma lietuvių. „Žemių tai neparduosiu, tegul nesitiki tie stambieji, kad jiems atiteks, esą mus išnaikinę supirks žemes, jas išnuomosime, nes nėra už ką išgyventi“, – guodėsi pienininkas. Dabar už kilogramą žaliavinio pieno jis gauna 14, 5 euro cento, turi porą paskolų, kurias reikia išmokėti, todėl gyvenimas darosi nepakeliamas. „Pragyvenimui beveik nieko nelieka, jei ne išmokos, būtume duobėje, – sakė jis. – O kur daugiau persiorientuoti: jei pulsime auginti mėsinius galvijus, jie taip pat atpigs. Atvirai sakant, pavargome nuo tokio komunistinio valdymo. Žemės ūkio politika Lietuvoje žlunga.“

Nenori pašalpų

„16,5 euro cento už kilogramą pieno – ne išeitis“, – pripažino A.Narkus. Jam antrino kolega Petras Pocius iš Rietavo savivaldybės. „Mes norime gauti tiek, kiek vidutiniškai pienininkai gauna Europoje – 25,5 euro cento, – sakė jis. – Esu smulkus ūkininkėlis nuo Žemaitijos, o nuo balandžio pirmosios žada už pienelį tik 9,5 euro cento mokėti. Priklausome kooperatyvui, kuriam priduodame 60 tonų pieno per dieną. Dirbame nuostolingai. Turiu 11 karvių, ūkyje dirbame dviese, svarstau apie ūkio naikinimą, tačiau karve taip lengvai, kaip traktoriumi, neatsikratysi.“

Pienininkas patikino, kad jų siekis labai žmogiškas: „Mes nenorime pašalpų, tik sunkiai dirbdami išgyventi. O dabar už pieną perdirbėjai numeta 9 euro centus. Tai pasityčiojimas iš žmogaus darbo. Matysime, ką mes čia pasieksime, tačiau taip lengvai nepasiduosime.“

Piktinasi ministerija ir Seimu

Pranas Sausdravas iš Plungės valdo 60 karvių ūkį. „Kovo mėnesį parduodamas pieną „Žemaitijos pienui“, už jo kilogramą gaudavau 17 euro centų. Bet prieš Velykas iš pieno supirkėjų gavome raštą, kuriame rašoma, kad man galės mokėti tik 16,5 euro cento, aiškinama esą Seimas taip nutarė. Pagal Seimo nutarimą dabar galėsime gauti tik 16,5 euro cento“, – sakė jis.

Iš tiesų pienininkams Seimas bandė „padėti“ Kainų reguliavimo įstatymo pataisomis, kurios sukėlė sumaištį tarp pieno gamintojų, supirkėjų ir perdirbėjų. Pagal jas pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėtų mokėti ne mažiau kaip 16,5 euro cento už pieno litrą, o tarpininkai – ne mažiau kaip 12 euro centų. Tokias privalomas minimalias pieno supirkimo kainas numatyta taikyti iki 2017 m. Nusižengusiems supirkėjams ir perdirbėjams net numatytos baudos. Tačiau pats šių pataisų priėmimas vertinamas itin prieštaringai, kainų reguliavimui nepritaria nei smulkieji, nei didieji pieno gamintojai, perdirbėjai. Seimo Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad Seimas minimalią pieno supirkimo kainą įteisino, pažeisdamas procedūras. „Jei kas, draugausime su lenkais, – pripažino Pranas. – Jie perka visas karves su pašarais. Teks keliauti į Darbo biržą arba važiuoti pas lenkus dirbti.“

Kazimieras Vaitkus turi 70 karvių ūkį, jame dirba ir keturi samdomi darbuotojai. „Vidutinė pieno supirkimo kaina turėtų būti nuo 25 iki 30 euro centų, nes Europoje žaliavinio pieno kaina yra nuo 32 euro centų, – sakė jis. – Žinome, kad lenkai gauna apie 26 euro centus.“ „Kodėl už mūsų žaliavinį pieną visoje Europoje mokama mažiausiai, – kėlė klausimą K.Vaitkus. – Pagaliau kur ta paslaptis: už žaliavinį pieną mokama mažiausiai, o pieno produktai kainomis lenkia daugelį Europos šalių. Brangiau supirkti pieną ir pigiau nei pas mus parduoti jo produktus sugeba lenkai, o kodėl nesugebame mes? Juk jie ir daugiau už žaliavinį pieną gauna, ir produktus pigesnius į Lietuvą atveža. Tai tegul mūsų Vyriausybė važiuoja pas juos mokytis. Mūsų ministerijoje yra daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų, jiems gal reikia į kursus, kad jie suprastų apie gamybą ir ko nors išmoktų.“

Kitas žingsnis – kelių blokada

Protestuotojai bandė įteikti pieno Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. Ji pieno atsisakė. Todėl per Gedimino prospektą bidonai nukeliavo iki Žemės ūkio ministerijos, kur vyko mitingas. Kalbėjo žemdirbių atstovai, pažadus žarstė ministrė V.Baltraitienė. Tai, kad ministrės pažadais pienininkai nebetiki, matėsi iš jų švilpimo ir mėtomų kiaušinių. Tiesa, ne į kalbančiuosius, o ant asfalto.

Pasak Žemės ūkio rūmų vadovo Andriejaus Stančiko, visada iš pradžių reikia tartis gražiuoju, tik paskui imtis kitų metodų. Žemdirbiai jau seniai kalba apie įvairias priemones. A.Stančiko teigimu, pieno sektoriaus padėtį galėtų pagerinti ir specialus fondas, kurį reikėjo steigti dar 2012 m., kai buvo prabilta apie pasaulinę pieno krizę. Be to, žemdirbiams reikėtų grąžinti dėl vadinamosios moduliacijos – sumažintų tiesioginių išmokų – patirtus nuostolius. „Pieno ūkio kooperacijai sustiprinti turi būti skiriama papildomai lėšų iš ES fondų, be to, reikia keisti kooperatyvų veiklos reglamentavimą, nes jis nepakankamas“, – pabrėžė A.Stančikas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas sakė esąs patenkintas ūkininkų aktyvumu: „Akcijoje dalyvavo 2 580 dalyvių, 6 karvytės, kurioms nebuvo leista išsilaipinti prie Žemės ūkio ministerijos, 60 kiaulaičių, kurioms taip pat nebuvo leista išsilaipinti, 1 karvytės skeletas. 400 litrų pieno vonioje prie Žemės ūkio ministerijos „buvo paskandinti“ Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus, žemės ūkio ministrės V.Baltraitienės ir viceministro Sauliaus Cironkos bei Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio portretai.“

Protesto akcija dar nesibaigė. Numatoma, kad iki balandžio 30 d. prie Žemės ūkio ministerijos budės tam tikrų rajonų atstovai. „Jei nieko nepešime, blokuosime kelius“, – patikino J.Vilionis. Jis teigė, kad piketuotojai reikalauja ministrės atsistatydinimo, taip pat kompensacijos dėl embargo sukeltų nuostolių, išmokų suvienodinimo. „Reikalaujame, kad įstatymu būtų nustatyta, kiek pieno produkto kainos tenka ūkininkui, kiek – perdirbėjui, o kiek – prekybininkui, – sakė jis. – Kitaip tegu Lietuvos žmonės geria iš kitur atvežtą pieną.“

Susitikti su mitinguotojais panoro ir premjeras Algirdas Butkevičius. Po susitikimo J.Vilionis informavo, kad premjeras pažadėjo aptarti pieno ūkių problemą su eurokomisaru F.Hoganu, perdirbėjais ir rasti pinigų pieno sektoriui.