Parlamentarai pieno krizę, kurios galo kol kas nematyti, siūlo suvaldyti, dalį išmokų atimant iš stambiųjų ūkininkų ir jas padalijant smulkiesiems.

Siekia apmokestinti išmokas

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Sauliaus Bucevičiaus iniciatyva Seime užregistruota rezoliucija, kurioje siūloma įpareigoti Vyriausybę iki liepos 1-osios parengti įstatymų pataisas dėl ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių gaunamų tiesioginių išmokų, kai jos viršija 80 tūkst. eurų, apmokestinimo. Rezoliuciją pasirašė Bronius Pauža, Kazys Grybauskas ir kt.

Kaimo reikalų komiteto duomenimis, didesnes nei 80 tūkst. eurų tiesiogines išmokas dabar gauna apie 500 ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių, o visa jų turima ir nuomojama dirbama žemė sudaro apie 20 proc. – apie 500 tūkst. ha deklaruojamų žemės ūkio naudmenų.

S.Bucevičius aiškino, kad daug senųjų ES valstybių tiesiogines išmokas apmokestina, tad jų pėdomis turėtų sekti ir vienas mažiausių išmokų gaunanti Lietuva. Anot parlamentaro, tiesiogines išmokas būtų galima pradėti apmokestinti iki 5 proc. pajamų mokesčiu.

Pabudo iš letargo miego

Užsitęsusi pieno krizė, kurios galo kol kas nematyti, žlugdo pieno ūkius. O politikai, lyg iš letargo miego prikelti, staiga suskubo siūlyti receptus, kaip gydyti pasiligojusį sektorių. Pieno kvotų panaikinimas ir Rusijos embargas labiausiai smogė silpniausiems – Baltijos šalių, ypač Lietuvos, žemdirbiams. Pieno gamybos atsisako ne tik kelių ar keliolikos karvių laikytojai, bet ir didesni ūkiai.

Lietuvoje yra apie 32 tūkst. ūkių, kuriuose laikoma 1–100 karvių. Tad mūsų kaimas patiria dar vieną galingą smūgį, po kurio neišvengiamai padaugės pašalpų prašytojų. O dalis be pajamų likusių kaimo gyventojų, ypač jaunesnių, dėl duonos kąsnio gali patraukti svetur.

Tai, kad po pieno kvotų panaikinimo prasidės chaosas, numatė ir Lietuva, ir kitos ES šalys. Tačiau nei ES bendrosios žemės ūkio politikos strategai, nei kas nors mūsų valstybėje nesiėmė jokių rimtesnių priemonių, kad krizė būtų suvaldyta. Pasitvirtina posakis: skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas.

Tiesa, Seimas, pastaruoju metu užsiliepsnojęs beprotiška meile kaimui, vieną po kito siūlo sprendimus, kurie turėtų staiga išgelbėti smulkiuosius ūkius. Parlamentarai, lyg ant žarijų sėdėdami, nubalsavo už minimalias pieno supirkimo kainas, o netrukus savo nuomonę pakeitė ir tokį sprendimą atšaukė.

Kartą nudegę seimūnai nedrįso nubalsuoti, kad daugiau kaip 500 ha žemės turintys ūkininkai, žemės ūkio bendrovės ir kooperatyvai negalėtų pretenduoti į ES paramą. Seime buvo nuspręsta tobulinti tai įteisinti turėjusias Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo pataisas.

Neatskleidžia, kiek surinktų lėšų

Kai kurie parlamentarai mano, kad žemės ūkiui praverstų legendinio svieto lygintojo Tado Blindos ranka. S.Bucevičiui kilo mintis siūlyti apmokestinti tiesiogines išmokas, kai jų suma per metus viršija 80 tūkst. eurų. Parlamento Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pareiškė, kad lėšos, gautos iš tiesioginių išmokų apmokestinimo, būtų nukreipiamos į specialų žemės ūkio stabilizavimo fondą.

„Kol rezoliucija nesvarstoma, nenorėčiau kalbėti apie išmokų apmokestinimo naudą, nors preliminarius skaičiavimus turiu. Tegu tai vertina Žemės ūkio ministerija ir kitos institucijos, kurios valdo skaičius“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė S.Bucevičius. Parlamentaras įsitikinęs, kad tokio fondo reikia ne tik pieno, bet ir kitiems sektoriams. „Jei kris grūdų kainos, paramos pradės prašyti grūdininkai. O ištikus sausrai reikės gelbėti daržovių augintojus. Manau, kad labai nepasijus, jei stambiųjų išmokos bus apmokestintos keliais procentais. Daugiau naudos bus, jei žemdirbiai turės ir valdys savo „krepšelį“, be Vyriausybės ir politikų patys galės nuspręsti, ką ir kaip remti ištikus krizei“, – aiškino Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas.

Ankstyvas rinkimų siautulys

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generaliniam direktoriui Jonui Sviderskiui pasipylę parlamentarų siūlymai riboti stambiuosius žemės ūkio produkcijos gamintojus kvepia rinkimais. „Tai kartojasi kas ketverius metus, tačiau šiemet labai anksti prasidėjo rinkimų siautulys. Jis išblės, o iš siūlymų išeis šnipštas. Blogiausia, kad neapgalvoti pareiškimai kiršina kaimo gyventojus“, – tiesiai šviesiai rėžė LŽŪBA vadovas.

Pasak jo, aiškinimai, kad apmokestinus ūkininkus ir bendroves, kurie gauna daugiau kaip 80 tūkst. eurų, bus sukauptas žemės ūkio stabilizavimo fondas, tėra teorinis svaičiojimas. „ES teisės aktuose nurodyta, kad neapmokestinamos tos lėšos, kurios sumokamos darbo užmokesčiui ir su tuo susijusiems mokesčiams. Kai visa tai susidės, nebus ko apmokestinti. Be to, jei kalbame apie pieno sektoriaus stabilizavimo fondą, indėlį turėtų įnešti visi grandinės dalyviai, ne tik žemdirbiai“, – pabrėžė J.Sviderskis.

LŽŪBA generalinis direktorius pateikė statistikos: žemės ūkio bendrovės už hektarą gauna vidutiniškai apie 103 eurus, o mokesčių sumoka per 120 eurų. „Užsipuldami bendroves, kenkiame ekonomikai. Sutinku, kad reikia išlaikyti smulkiuosius ūkius. Tačiau juos ne kas kitas, o valdžia ir smaugia. Prisiminkime, kaip buvo apmokestintos žemės ūkio paslaugos. Anksčiau bendrovės savo pajininkams padėdavo prižiūrėti turimus kelis hektarus, bulvių pasodindavo ir pan., o kai visas žemės ūkio paslaugas apmokestino, sistema sugriuvo“, – sakė J.Sviderskis. LŽŪBA vadovas įsitikinęs, kad Lietuvoje svarstyti apie tiesioginių išmokų apmokestinimą būtų neprotinga ir todėl, kad mūsų žemdirbių gaunamos išmokos – vienos mažiausių ES.

Viena ranka duoda, kita atima

„Viena ranka duoda, o kita atima. Iš pradžių pasireklamuojama, kokie visi dosnūs, kad paremia ūkininkus. O paskui dalį nori pasiimti atgal. Taip neturėtų būti. Juk žemdirbiams tiesioginė parama skiriama ne šiaip sau, o ūkių pajamoms palaikyti“, – siūlymui apmokestinti išmokas nepritarė Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus vadovas Marijus Kaktys. Tiesa, ūkininko tai nepaliestų, nes jis gauna kone perpus mažiau tiesioginių išmokų nei riba, kurią viršijus, siūlomas apmokestinimas.

M. Kaktys

Pieno ūkio savininkui nepriimtini politikų dėstomi motyvai, esą senosios ES valstybės apmokestina išmokas: „Jei jau lyginamės į tas valstybes, tada ir išmokas turėtume gauti kelis kartus didesnes. Ten kitoks ūkininkų pajamų lygis, jų ūkiai suformuoti. O mes vos tik bandome pakelti galvas, iškart per jas gauname.“

M.Kaktys sutiko, kad stabilizavimo fondas reikalingas, tačiau jis turėtų būti kuriamas apgalvotai ir diskutuojant su žemdirbių savivalda. „Dabar matosi, kad bandoma desperatiškai ieškoti priemonių. Susidaro įspūdis, kad svarbiausia – pasirodyti, o kas bus po to, nesvarbu. Kriziniams atvejams fondą kaupti reikia, bet būtina įvertinti, iš kokių lėšų. Buvo siūlymų fonde kaupti dalį pridėtinės vertės mokesčio, dalį galėtų prisidėti ūkininkai. Reikia rimtai išanalizuoti ir apsispręsti“, – dabar verstis per galvą nesiūlė žemaitis.

Skęstantiesiems mėto šiaudus

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Eugenijus Gentvilas minėtai rezoliucijai nepritarė, nes yra įsitikinęs, kad tiesioginių išmokų apmokestinimas – tik dalinė priemonė pieno sektoriui stabilizuoti. „Tai tėra šiaudų kaišiojimas skęstantiesiems. Smulkieji ūkiai neišsikapstys. Juos dar buvo galima gelbėti prieš trejus metus, bet dėl kooperacijos nieko nepadaryta. Tad smulkieji baigia pražūti“, – sakė parlamentaras.

E.Gentvilas nemato logikos dabar atiminėti iš stambiųjų ūkių ir išdalyti smulkiesiems. „Reikalinga struktūrinė reforma, o ne pinigų perdalijimas. Kokia nauda, jei atsilaisvinusios lėšos bus išdalytos ūkiams, kurie neturi jokios perspektyvos? Jų kooperacija neskatinama, o kalbama, kad reikia kaupti fondą ir dalinti. Taip problemos neišspręsime, o tik taškysime gamintojų pinigus. Atimdami iš stambesnių ir atiduodami mažesniems užprogramuotume tolesnį dalijimą“, – įsitikinęs parlamentaras.

Geriau nepilti alyvos į ugnį

Arūnas Kudrevičius, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos narys

Dabar nelengva išgyventi tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems pieno gamintojams. Tad geriau nepilti alyvos į ugnį, kai visas sektorius liepsnoja. Tokius siūlymus reikėtų atidėti. O šiuo metu reikia ieškoti būdų, kaip padėti visam pieno ūkiui išsilaikyti, kad neartėtų liūdna baigtis.

Mes neturėtume lygintis su Olandija, Danija ar kitomis ES senbuvėmis. Taip, tose valstybėse išmokos apmokestintos, tačiau ten ir pieno kaina, ir išmokų dydis – kitokie. Olandų, danų ūkininkų pajamos kur kas didesnės, visa ūkių infrastruktūra sutvarkyta. Mums dar toli iki jų.

Kita vertus, jei prakalbome apie išmokų apmokestinimą, gal pirmiausia atsigręžkime į sofos ūkininkus. Jie nieko negamina, tik nupjauna žolę, nemoka mokesčių ir gauna išmokas. O tikri ūkininkai gamina žemės ūkio produkciją, samdo daugiau ar mažiau žmonių, moka mokesčius. Iš jų dar norima atimti.

Neįžvelgia logikos

Albertas Gapšys, Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas

Nematau prasmės dabar apmokestinti tiesiogines išmokas, nes jų paskirtis – palaikyti ūkių pajamas. O jos dabar yra sumažėjusios, nes krito ne tik pieno, bet ir mėsos, grūdų supirkimo kainos. Tad, esant tokiai situacijai, siūlyti papildomą pajamų apmokestinimą būtų nelogiška.

Kitas dalykas – produkcijos supirkimo kainų, mokamų smulkiesiems ir stambiesiems ūkiams, skirtumas. Antai tik pieno sektoriuje tie, kurie laiko iki 10 karvių, gauna net 1,5 karto mažiau nei stambieji. Tad aišku, kada ir paramos skirstymas turi būti atitinkamas. Ją reikėtų dalyti ne pagal karvių skaičių ir primelžtos produkcijos kiekį.

Dabartinis siūlymas iš 18 mln. eurų nacionalinės paramos 10 proc. daugiau mokėti kooperatyvams būtų pažangus sprendimas. Tačiau reikia nepamiršti ir tų smulkiųjų gamintojų, kurie nepriklauso kooperatyvams. Juk ne visi turi galimybę kooperuotis, nes ir kooperatyvų nėra tiek daug.

Tai, kad po pieno kvotų panaikinimo prasidės chaosas, numatė ir Lietuva, ir kitos ES šalys. Tačiau nei ES bendrosios žemės ūkio politikos strategai, nei kas nors mūsų valstybėje nesiėmė jokių rimtesnių priemonių, kad krizė būtų suvaldyta.